CP v2

Tag: Energetikos saugumas

  • „Saudi Aramco“ pelnas šoktelėjo 25 proc.: Irano karas kelia naftos kainas ir įtampą

    „Saudi Aramco“ pelnas šoktelėjo 25 proc.: Irano karas kelia naftos kainas ir įtampą

    Didžiausia pasaulyje naftos eksportuotoja „Saudi Aramco“ pranešė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos grynasis pelnas augo 25 proc. ir siekė apie 27,6 mlrd. eurų. Tokį rezultatą bendrovė sieja su išaugusiomis pajamomis, su pardavimais susijusiomis įplaukomis ir mažesnėmis veiklos sąnaudomis.

    Valdyba taip pat patvirtino ketvirtinį dividendą – apie 18,6 mlrd. eurų. Tuo pat metu bendrovė atkreipė dėmesį, kad didesnes pajamas iš dalies kompensavo mažesnės pardavimo apimtys, įskaitant žalią naftą bei perdirbtus ir chemijos produktus.

    Rinkas pastaraisiais mėnesiais labiausiai veikė karas su Iranu ir su tuo susiję trikdžiai energijos tiekimo grandinėse. Įtampa Hormūzo sąsiauryje, per kurį iki konflikto kasdien tekėdavo reikšminga pasaulinės jūrinės naftos prekybos dalis, padidino tiekimo rizikos priedą naftos kainoje.

    „Brent“ etaloninė nafta 2026 metų gegužės 11 dieną laikėsi virš 103 JAV dolerių už barelį, tai yra apie 96 eurus, nors nuo konflikto piko kainos buvo atsitraukusios. Palyginimui, dar vasario pabaigoje, prieš prasidedant intensyviausiems karo veiksmams, rinka buvo matžiusi apie 70 JAV dolerių už barelį, tai yra maždaug 65 eurus.

    Siekdama sumažinti riziką dėl gabenimo per Hormūzo sąsiaurį, „Saudi Aramco“ dalį eksporto nukreipė per Rytų–Vakarų vamzdyną, kuris leidžia naftą transportuoti iki Raudonosios jūros pakrantės. Bendrovė nurodo, kad šis vamzdynas šiuo metu veikia maksimaliu pajėgumu – iki 7 mln. barelių per parą, taip pat pasitelkiami vidaus ir tarptautiniai naftos saugyklų pajėgumai.

    2025 metų ketvirtąjį ketvirtį „Saudi Aramco“ vidutinė gavyba siekė 11,1 mln. barelių per parą, todėl vamzdyno pajėgumas dengia tik dalį bendro srauto. Tai pabrėžia, kodėl geopolitiniai trikdžiai svarbiausiuose transporto koridoriuose gali greitai persiduoti į kainas, draudimo kaštus ir pristatymo terminus.

    „Rytų–Vakarų vamzdynas padeda sušvelninti pasaulinio energijos šoko poveikį ir suteikia palengvėjimą klientams“, – sakė „Saudi Aramco“ prezidentas ir generalinis direktorius Aminas Nasseras.

    Bendrovė teigia, kad dėl karo kilę trikdžiai reikšmingai nepakenkė jos finansams ar operacijoms, tačiau pripažįsta, kad rinkoje išlieka didelis neapibrėžtumas. Energetikos analitikai pabrėžia, kad tokiose situacijose kainas kelia ne tik faktinis tiekimo sumažėjimas, bet ir prevencinis atsargų kaupimas bei logistikos grandinių persiorientavimas.

    Ilgalaikėje perspektyvoje tokie sukrėtimai dar labiau išryškina energijos saugumo klausimus: valstybės ir įmonės siekia diversifikuoti tiekimą, plėsti strategines atsargas ir investuoti į infrastruktūrą, mažinančią priklausomybę nuo vieno maršruto. Dėl to naftos ir dujų rinkose didėja kainų svyravimų tikimybė, ypač geopolitinių krizių metu.

  • „ORLEN“ ir Lenkijos teritorinės gynybos pajėgos susivienijo: kaip bus saugoma kritinė infrastruktūra

    „ORLEN“ ir Lenkijos teritorinės gynybos pajėgos susivienijo: kaip bus saugoma kritinė infrastruktūra

    Partnerystė dėl infrastruktūros apsaugos

    Didžiausia Lenkijos energetikos bendrovė „ORLEN“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Lenkijos teritorinės gynybos pajėgomis. Susitarimo tikslas – stiprinti kritinės infrastruktūros apsaugą ir didinti abiejų pusių operacinį pasirengimą sudėtingomis sąlygomis.

    Numatoma, kad partnerystė apims bendras treniruotes, švietimo iniciatyvas ir ekspertinių žinių apsikeitimą. Akcentuojama, kad realių pramonės objektų specifika gali tapti praktine baze scenarijams, susijusiems su infrastruktūros apsauga.

    Bendros pratybos ir mokymai darbuotojams

    Pagal susitarimą planuojamos bendros pratybos, o „ORLEN“ darbuotojams – karinio pasirengimo užsiėmimai, orientuoti į veiksmus krizinėse situacijose. Teritorinės gynybos pajėgoms taip pat numatoma suteikti galimybę dalyje bendrovės objektų rengti praktinius mokymus ir dirbtuves.

    Toks formatas leidžia treniruotis ne vien teoriniu, bet ir realios infrastruktūros apsaugos kontekstu, kuriame svarbūs tiek fizinės apsaugos, tiek koordinavimo, ryšio ir reagavimo į incidentus aspektai. Pastaraisiais metais visoje Europoje kritinės energetikos infrastruktūros tema tapo ypač jautri dėl išaugusių hibridinių grėsmių ir sabotažo rizikų.

    Dėmesys bendruomenėms ir pajėgų stiprinimui

    Susitarime taip pat numatyta parama teritorinės gynybos pajėgų pritraukimui, orientuojantis į „ORLEN“ darbuotojų bendruomenę. Be to, planuojama vykdyti švietimo iniciatyvas vietos bendruomenėms, siekiant stiprinti platesnę saugumo kultūrą, įtraukiant kariuomenę, verslą ir visuomenę.

    Tokie modeliai Europoje vis dažniau pristatomi kaip atsparumo didinimo priemonė, kai kritinės infrastruktūros saugumas tampa ne vien konkrečios įmonės, bet ir nacionalinio saugumo klausimu. Energetikos sektoriuje tai reiškia ir didesnį pasirengimą ekstremaliems įvykiams, ir aiškesnes procedūras, kaip užtikrinti tiekimo tęstinumą.

    „Lenkijos saugumas ir stabilus energijos tiekimas yra neatsiejamai susiję“, – sakė „ORLEN“ vadovas Ireneuszas Fąfara.

    Jis pabrėžė, kad bendrovė atsakomybę mato ne tik verslo plėtros, bet ir šalies atsparumo stiprinimo srityje. Pasak jo, darbuotojų įsitraukimas, kompetencijų ugdymas ir pasirengimas veikti turėtų virsti apčiuopiamais rezultatais, didinant infrastruktūros saugumą.

    Lenkijos teritorinės gynybos pajėgų vadovybė savo ruožtu akcentuoja, kad kritinės infrastruktūros apsauga yra vienas iš valstybės saugumo sistemos ramsčių. Tokia partnerystė leidžia pajėgoms tobulinti veikimo gebėjimus realiose pramonės vietose ir kurti praktinį bendradarbiavimo modelį su strateginiu energetikos sektoriumi.