Lenkijos akmens anglies kasybos sektorius 2026 metų pirmuosius aštuonis mėnesius baigė beveik 2,5 mlrd. zlotų grynuoju nuostoliu, kuris sudaro apie 580 mln. eurų. Šiuos duomenis Seime pristatė Pramonės plėtros agentūros (ARP) Katovicų padalinys.
Nuostoliai fiksuojami jau trečius metus iš eilės: 2025 metais sektoriaus grynasis rezultatas siekė daugiau kaip 8,2 mlrd. zlotų, arba apie 1,9 mlrd. eurų, o 2024 metais – 13,4 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 3,1 mlrd. eurų. Finansinę padėtį ypač spaudžia atpigusios energetinės anglies kainos ir mažėjančios pajamos, nors gavybos apimtys auga.
ARP atstovai akcentavo, kad 2026 metais Lenkijoje veikė 15 aktyvių kasyklų, kai 2011 metais jų buvo 30. Kartu pradėtas dar dviejų, faktiškai trijų gamybinių vienetų likvidavimas, o tai rodo spartėjančią sektoriaus restruktūrizaciją.
Gavyba ir pardavimai auga
Per 2026 metų sausio–rugpjūčio laikotarpį akmens anglies gavyba Lenkijoje siekė 27,8 mln. tonų – 2,8 proc. daugiau nei per tą patį 2025 metų laikotarpį. Augimą lėmė ir energetinės anglies gavybos didėjimas iki 19,4 mln. tonų, ir koksinės anglies gavyba, kuri pakilo iki beveik 8,4 mln. tonų.
Pardavimai per aštuonis mėnesius sudarė 28,7 mln. tonų, palyginti su 26,5 mln. tonų metais anksčiau. Didžioji dalis – 90 proc. – parduota vidaus rinkoje, o vidaus pardavimai siekė 25,8 mln. tonų.
Anglies atsargos 2026 metų rugpjūčio pabaigoje sumažėjo iki maždaug 2,9 mln. tonų, kai 2025 metų pabaigoje buvo apie 4,6 mln. tonų. Mažesnės atsargos rodo, kad rinkoje anglis vis dar realizuojama, tačiau vien pardavimų augimo nepakanka, kai kainos nepadengia sąnaudų.
Kainų žirklės ir investicijų kritimas
ARP duomenimis, 2026 metų pirmuosius aštuonis mėnesius vidutinė koksinės anglies kaina pakilo iki beveik 725 zlotų už toną, arba apie 170 eurų. Tuo metu energetinės anglies vidutinė kaina krito iki 364 zlotų už toną, tai yra maždaug 85 eurai.
Metais anksčiau koksinė anglis vidutiniškai kainavo apie 664 zlotus už toną (apie 155 eurus), o energetinė – apie 412 zlotų (apie 96 eurus). Tokia dinamika reiškia, kad koksinės anglies segmentas kainomis atsilaiko geriau, tačiau energetinės anglies pigimas smarkiai mažina bendras sektoriaus pajamas.
„Po 2022–2023 metų pagerėjimo, kurį daugiausia lėmė aukštesnės anglies kainos, vėlesniais metais situacija aiškiai pablogėjo“, – sakė Pramonės plėtros agentūros Katovicų padalinio vadovas Miroslawas Skibskis.
Silpstančios pajamos atsispindi ir investicijose. ARP nurodė, kad 2025 metais investicijos krito iki 3,8 mlrd. zlotų, arba apie 890 mln. eurų, kai 2024 metais siekė 5,2 mlrd. zlotų, tai yra apie 1,2 mlrd. eurų.
2026 metų pirmuosius aštuonis mėnesius investicijos sudarė tik 1,6 mlrd. zlotų, arba apie 370 mln. eurų. ARP atstovai pabrėžia, kad mažėjančios investicijos į šachtų įrangą, kasimo ir transporto techniką didina riziką artimiausiais metais, nes gavybos pajėgumų atstatymas nėra greitas procesas.
Dar vienas signalas – užimtumas. Nuo 2025 metų pabaigos iki 2026 metų rugpjūčio darbuotojų skaičius sektoriuje sumažėjo beveik 9 400, įskaitant ir darbuotojų pokyčius bendrovėje „Węglokoks Kraj“, kuri nuo 2026 metų sausio 1 dienos pradėta likviduoti.
Ką tai reiškia rinkai?
Lenkijos anglies kasybos rezultatai atskleidžia struktūrinę problemą: net ir didinant gavybą bei pardavimus, nuostoliai išlieka, jei kainų lygis neatsveria sąnaudų. Papildomą spaudimą sukuria poreikis investuoti į saugą, efektyvumą ir infrastruktūrą tuo metu, kai pinigų srautai silpsta.
Kartu sektoriaus mažėjimas – mažiau kasyklų, mažėjantis darbuotojų skaičius ir pradedamos likvidacijos – rodo, kad energetikos transformacija ir rinkos realijos verčia pramonę trauktis. Tai reikšminga ne tik kasybos bendrovėms, bet ir su anglimi susietoms tiekimo grandinėms, regionų darbo rinkai bei energetikos planavimui.