Gerai suplanuotos investicijos į energijos vartojimo efektyvumą kai kuriais atvejais gali atsipirkti net per vienus metus. Tokią išvadą konferencijoje „Energy Days“ Katovicuose aptarė energetikos ir finansavimo sričių atstovai.
Diskusijoje „Kaip matuoti energijos efektyvumo kokybę?“ Krajowej Agencji Poszanowania Energii (KAPE) ekspertas Pawełas Gilewskis pasakojo apie projektą „Energy First Plus“, kuriame daug dėmesio skirta namų ūkių energijos valdymui ir paklausos reakcijai (DSR).
Pasak jo, tyrimų metu išryškėjo, kad daugiau nei pusė apklaustųjų apskritai nežino, kas yra DSR. Taip pat paaiškėjo, jog sutarti dėl vieningos investicijų vertinimo metodikos sudėtinga, nes bankai, energetikos sektorius ir vartotojai turi skirtingus prioritetus.
Kartu akcentuota, kad investicijų „kokybę“ lemia ne tik technologijos, bet ir teisingai parinktas sprendimas, aiškūs tikslai bei reali, o ne vien formali, energijos taupymo nauda. Priešingu atveju net ir su parama įgyvendinti projektai gali neatnešti laukto efekto.
Energetinių auditų kokybė ir patikra
Banko Gospodarstwa Krajowego (BGK) atstovė Magdalena Czerska teigė, kad energetiniai auditai Lenkijoje tampa vis kokybiškesni, o pati praktika rinkoje veikia jau daug metų. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai auditą reikia patikslinti ar papildyti, ypač jei auditorius dar tik pradeda karjerą.
Ji pabrėžė, kad bankas vertina dokumentų apimtį, prašo korekcijų ar paaiškinimų, o atsisakymai finansuoti dėl netinkamo audito – reti. Anot jos, auditoriai dažnai būna labiau specializuoti, nei gali pasirodyti, ir geba greitai prisitaikyti prie papildomų reikalavimų.
Konsultacijos nuo audito iki rezultato
Katovicų vaivadijos Aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondo atstovas Łukaszas Frydelis sakė, kad jų prioritetų sąraše pirmoje vietoje yra energijos taupymas, o sprendžiant dėl pastatų modernizavimo esminiu dokumentu dažniausiai tampa energetinis auditas.
Jis atkreipė dėmesį, kad fondo struktūroje veikia energetikos patarėjų komanda, padedanti gyventojams ir kitiems paramos gavėjams viso proceso metu – nuo konsultacijų ir audito iki rezultatų patikros bei kontrolės.
Taip pat paminėta, kad finansuojant projektus gali būti taikomas efektyvumo „premijavimas“ – geresnės sąlygos skiriamos investicijoms, kurios leidžia pasiekti didesnį ekologinį efektą mažesnėmis sąnaudomis. Energetikos patarėjai dirba ir savivaldybių lygmeniu – jų Lenkijoje daugiau nei 2,5 tūkst.
Vartotojų klaidos ir atsinaujinančių išteklių įrangos rinka
Federacijos „Federacja Konsumentów“ prezidentė Monika Kosińska-Pyter teigė, kad dalis vartotojų energetinėje transformacijoje patyrė nuostolių, o atsakomybė ne visada tenka vien pirkėjui. Jos vertinimu, dažnai problemos kyla ir dėl to, kad žmonės nesigilina į sutartis ar produkto veikimą, ir dėl nesąžiningų pardavėjų ar montuotojų elgesio.
Kaip pavyzdys įvardytos šilumos siurblio įrengimo situacijos, kai pats būstas nėra tam pritaikytas, arba kai vartotojams sudėtinga tinkamai valdyti sistemą. Pasak jos, todėl itin svarbios edukacinės priemonės – aiškinimas, kaip veikia skirtingos technologijos ir, pavyzdžiui, dinaminiai elektros tarifai.
Verslo patirtis: energijos valdymas ir duomenys
„Schneider Electric“ atstovas Marekas Marchewka tvirtino, kad energijos efektyvumo priemonėms būtinas ir techninis bei serviso palaikymas po diegimo. Jis pateikė kliento iš automobilių pramonės pavyzdį, kai įdiegus energijos valdymo sistemą (Energy Management System) sutaupyta daugiau, nei planuota, o investicija atsipirko per metus.
Anot jo, vis didesnę reikšmę įgauna duomenys ir technologijos, įskaitant dirbtinį intelektą, padedantys stebėti ir optimizuoti energijos vartojimą. Kartu jis atkreipė dėmesį į galimus iššūkius elektros tinklo stabilumui, kai daugėja išskaidytų atsinaujinančios energijos šaltinių.
Diskusijos dalyviai sutiko, kad dėl augančių energijos kainų efektyvumo sprendimai tampa vis svarbesni tiek namų ūkiams, tiek verslui. Kartu pabrėžta, kad ilgainiui dotacijas vis dažniau keis kiti finansiniai instrumentai, todėl gebėjimas įvertinti investicijų naudą ir rizikas taps dar aktualesnis.