Brangstant energijai vis daugiau žmonių ryžtasi namų termomodernizacijai, tikėdamiesi mažesnių šildymo sąskaitų. Tačiau pasitaiko atvejų, kai net ir didelės investicijos neatsiperka – vienas namo savininkas šiltinimui išleido 60 tūkst. zlotų, o atėjus žiemai pamatė, kad išlaidos šildymui nesumažėjo.
Kaip aprašė portalas kb.pl, po remonto kilo klausimas, kur padaryta klaida – iš pirmo žvilgsnio darbai atrodė atlikti, namas gavo naują fasadą, sienos apšiltintos polistireninio putplasčio plokštėmis.
Specialistai pabrėžia, kad termomodernizacija prasideda ne nuo medžiagų pirkimo, o nuo pasiruošimo: svarbu suprasti, per kur pastatas praranda daugiausia šilumos. Be to, vien sienų apšiltinimas nebūtinai duos laukiamą efektą, jei kitos vietos ir mazgai palikti „silpni“.
Kad dešimtys tūkstančių, skirtų šiltinimui, virstų realiu komfortu ir mažesnėmis sąskaitomis, dažniausiai reikia įvertinti ne tik pačias plokštes, bet ir darbų kokybę, pasirinktą sluoksnio storį bei kitus namo elementus – nuo palangių iki lietaus vandens nuvedimo.
Energetinis auditas – dažnai praleidžiamas žingsnis
Vienas dažniausių patarimų prieš pradedant darbus – atlikti energetinį auditą. Jis padeda nustatyti, kuriose vietose šiluma „išeina“ labiausiai, ir leidžia suplanuoti darbus taip, kad investicija būtų efektyvi.
Be tokio įvertinimo gali nutikti taip, kad apšiltintos sienos neduos norimo rezultato, nes pagrindiniai nuostoliai lieka, pavyzdžiui, per stogą, pamatų zonas ar prastai sutvarkytus sandarumus.
Medžiagos ir sluoksnio storis: skirtumas gali būti didelis
Tekste akcentuojama, kad svarbu pasirinkti tinkamas medžiagas ir jų parametrus. Pavyzdžiui, įprastai pasirenkamas apie 12 cm polistireninio putplasčio sluoksnis, tačiau 15–20 cm gali duoti didesnį šilumos komfortą.
Vis dėlto vien storio nepakanka – svarbu ir tai, kaip tiksliai įrengiami mazgai, ar nepaliekama šalčio tiltų, ar kokybiškai atliekamas armavimo ir apdailos sluoksnių įrengimas.
Kiti kritiniai taškai: pamatai, lietaus vanduo, palangės
Apšiltinant namą rekomenduojama nepamiršti ir kitų darbų, kurie gali turėti įtakos tiek šilumos nuostoliams, tiek drėgmės problemoms. Minima, kad per kompleksinį remontą verta atkasti pamatus, pasirūpinti mūro džiovinimu ir sienų apsauga nuo drėgmės skverbimosi.
Taip pat dėmesio reikalauja palangės bei išorinės skardos apdailos elementai – jei jie prastai sumontuoti, gali atsirasti nesandarumų. Kartu verta įvertinti lietaus vandens nuvedimą: jei latakai prastos būklės ar vanduo nesurenkamas tinkamai, tai ilgainiui gali sukelti papildomų bėdų.
Atskiras klausimas – palėpės ar pastogės šiltinimas. Pabrėžiama, kad šią dalį pravartu sutvarkyti kompleksiškai, derinant darbus su fasado apdaila, nes būtent per viršutines konstrukcijas šiluma gali pasišalinti itin sparčiai.