Vokietijoje pradėtas projektas, kurį jo autoriai vadina istoriniu: buvusios Biblio branduolinės elektrinės teritorijoje planuojama statyti lazerinės branduolinės sintezės jėgainę. Iniciatyvą vysto Darmštate įsikūręs startuolis „Focused Energy“, siekiantis tapti komercinių sintezės elektrinių rinkos lyderiu.
Projektas numatytas vietoje, kur anksčiau veikė branduolinio skilimo reaktoriai, o dabar teritorija po uždarymo ir demontavimo darbų pritaikoma naujai paskirčiai. Pasak projekto šalininkų, svarbus pranašumas yra jau esama infrastruktūra: elektros tinklų prijungimas, pramoniniai pastatai ir saugumo perimetras.
„Po penkerių metų čia, Biblyje, noriu turėti pirmąjį lazerinės sintezės demonstratorių“, – sakė „Focused Energy“ viceprezidentas Ulrichas Sigelis.
Įmonė skelbia ambicingą grafiką: per maždaug dešimtmetį numatoma pastatyti pilotinę elektrinę, o per maždaug penkiolika metų pasiekti komercinį konkurencingumą. Planuojama galia – beveik 1 gigavatas, t. y. lygis, prilygstantis didelėms tradicinėms elektrinėms, o tokio dydžio pajėgumai teoriškai galėtų aptarnauti apie 2 000 000 namų ūkių, priklausomai nuo vartojimo.
Finansavimas – vienas ryškiausių projekto akcentų: „Focused Energy“ šį pavasarį pritraukė apie 204 mln. eurų per pirmąjį finansavimo etapą, o tai, pasak rinkos stebėtojų, yra vienas didžiausių tokio tipo sandorių sintezės sektoriuje. Prie projekto prisideda ir aikštelės savininkė „RWE“, investavusi apie 60 mln. eurų.
Kas yra lazerinė sintezė?
Branduolinė sintezė – procesas, kai lengvųjų elementų branduoliai susijungia į sunkesnius, išskirdami energiją. Lazerinė sintezė dažniausiai siejama su inertinės sąlygos sinteze: itin galingi lazeriai trumpam suspaudžia mažą kuro kapsulę, kad būtų pasiektos ekstremalios temperatūros ir slėgiai.
Sintezė dažnai vadinama potencialiai patrauklia dėl to, kad joje nenaudojamas grandininis skilimo procesas, o teorinis kuro kiekis yra labai mažas. Tačiau kelias iki elektrą į tinklą tieksiančių komercinių įrenginių išlieka sudėtingas, nes reikia ne tik sukelti sintezės reakciją, bet ir ją pakartoti dideliu dažniu bei efektyviai paversti energiją elektra.
Didžiausi iššūkiai ir kritika
Kritikai pabrėžia, kad laboratoriniai pasiekimai dar nereiškia pramoninio proveržio. Pagrindiniai barjerai – kuro ciklas, medžiagų atsparumas ekstremalioms sąlygoms, įrenginių patikimumas ir ekonomika, kai sistema turi veikti nuolat ir prognozuojamai.
Ne mažiau svarbi tema – sąnaudų struktūra: lazerių efektyvumas, taikinių gamyba ir visos sistemos eksploatacija turi tapti pakankamai pigi, kad sintezė galėtų konkuruoti su vėjo, saulės, akumuliatorių, dujų ar branduolinio skilimo generacija. „Focused Energy“ teigia, kad ilgainiui lazerinė sintezė galėtų tapti konkurencinga net lyginant su kitais žemų emisijų šaltiniais.
Kodėl tai svarbu Europai?
Vokietijoje ir Europos Sąjungoje sintezės energetika įtraukiama į aukštųjų technologijų darbotvarkę, ypač energetinio saugumo ir dekarbonizacijos kontekste. Pastaraisiais metais pasaulyje sparčiai daugėja sintezės startuolių, o rizikos kapitalas vis aktyviau ieško projektų, kurie galėtų peržengti laboratorijos ribas.
Jei projektui pavyktų pasiekti bent pilotinės elektrinės etapą, tai būtų reikšmingas signalas visai pramonei, kad sintezė artėja prie realios infrastruktūros. Vis dėlto net optimistiškiausi scenarijai reiškia ilgą kelią, kuriame svarbiausia bus ne pažadai, o matuojami techniniai rodikliai ir patikima, reguliuojama eksploatacija.