Tag: Energijos kaupikliai

  • Lenkijos energetikos tinklams – beveik 108 mlrd. zlotų investicijų 2026–2031 metais

    Lenkijoje penki didžiausi elektros skirstymo sistemų operatoriai 2026–2031 metais planuoja investicijas į skirstomuosius tinklus, kurių bendra vertė siekia beveik 108 mlrd. zlotų. Tai – ženklas, kad šalies energetikos infrastruktūra laikoma būtina tolesniam ekonomikos augimui ir elektrifikacijai.

    Tokios išvados nuskambėjo Katovicuose vykusioje „Energy Days“ konferencijoje, diskusijoje apie technologijas skirstyme, išmaniuosius tinklus ir tinklo sprendimus. Joje pabrėžta, kad be tinklų plėtros sunku užtikrinti tiek patikimą elektros tiekimą, tiek naujų vartotojų prijungimą.

    Skaičiuojama, kad planuojamas investicijų mastas, lyginant su 2020–2025 metų laikotarpiu, reiškia beveik 80 proc. augimą. Toks šuolis siejamas su didėjančiu elektros poreikiu, pramonės ir transporto elektrifikacija, taip pat atsinaujinančių išteklių integracija į sistemą.

    Kartu diskusijoje akcentuota ir praktinė nauda vartotojams: diegiami išmanieji skaitikliai, tinklų automatizavimas ir pažangesnis gedimų valdymas turėtų padėti greičiau izoliuoti avarijas bei stabiliau palaikyti įtampą.

    Išmanieji skaitikliai ir automatika – greitesniam gedimų suvaldymui

    Skirstymo tinklų modernizacijoje vienu svarbiausių įrankių įvardyti išmanieji skaitikliai. Jie leidžia sudaryti vartojimo profilius, rinkti duomenis apie tinklo kokybę ir tiksliau valdyti tinklą, įskaitant ir pasiūlymų vartotojams rengimą.

    Kalbėta, kad automatizacija vis labiau „leidžiasi“ į žemos įtampos tinklus – sprendimai, anksčiau daugiausia taikyti vidutinės ir aukštos įtampos lygiuose, plečiami ir arčiau galutinių vartotojų.

    Kaip pavyzdys paminėtas FDIR tipo sprendimas (gedimų aptikimas, izoliavimas ir maitinimo atkūrimas) vidutinės įtampos tinkluose. Jo esmė – automatiškai aptikti problemą, atskirti pažeistą atkarpą ir greičiau atkurti elektros tiekimą, sumažinant tiek trukmę, tiek paveiktą teritoriją.

    Elektra tampa regiono patrauklumo veiksniu

    Diskusijoje pabrėžta, kad elektros prieinamumas ir tinklo parametrai vis dažniau vertinami kaip vienas iš veiksnių, lemiančių, kur investuotojai pasirinks kurti gamyklas ar vystys kitus projektus. Elektros tiekimas esą nebėra vien „sąnaudų eilutė“ – tai tampa infrastruktūros kriterijumi greta kelių, vandens ar skaitmeninių ryšių.

    Taip pat akcentuota, kad skirstymo operatoriai neturėtų apsiriboti vien reagavimu į klientų prašymus dėl prijungimo. Buvo kalbėta apie proaktyvų planavimą, bendradarbiavimą su savivaldybėmis ir institucijomis bei skaidrų prijungimo procesą.

    Augant investicijoms – ir kliūtys: kainos, terminai, standartizacija

    Didelė investicijų banga susiduria su praktiniais apribojimais. Tarp jų įvardytas ilgas kritinių komponentų – pavyzdžiui, transformatorių ir kabelių – tiekimo laikas, taip pat reikšmingas kainų augimas.

    Rangovų pusė atkreipė dėmesį ir į nepakankamą dokumentacijos bei reikalavimų standartizaciją – skirtingų operatorių konkursuose sąlygos gali smarkiai skirtis, todėl pasirengimas projektams užima daugiau laiko ir didina administracinę naštą.

    Be tinklų statybos ar rekonstrukcijos, vykdytojams tenka integruoti ir kitus elementus – aukštos įtampos įrangą, telekomunikacinius sprendimus duomenų apsikeitimui, taip pat saugumo infrastruktūrą. Diskusijoje nuskambėjo ir mintis, kad ateityje dalis infrastruktūros gali būti pritaikoma tiek civilinėms, tiek karinėms reikmėms.

    Energijos kaupikliai vis svarbesni tinklui

    Dar viena tema – energijos kaupiklių vaidmuo. Pabrėžta, kad jų plėtrai vien prijungimo prie tinklo nepakanka: investuotojams svarbu, kad kaupikliai galėtų atsipirkti per visą eksploatavimo laiką.

    Pasak diskusijos dalyvių, kaupikliai veikia dviem kryptimis – tiek įkrauna, tiek atiduoda energiją, todėl dialogas su operatoriumi tampa esminis planuojant jų darbo grafikus. Taip pat atkreiptas dėmesys į sprendimus, susijusius su cable pooling.

    Buvo teigiama, kad Lenkijoje daugėja energijos kaupiklių pas pramoninius vartotojus, ypač turinčius nuosavus gamybos šaltinius, pavyzdžiui, saulės elektrines – tokie kaupikliai neretai veikia įmonės vidiniams poreikiams.

    Skaičiais įvardyta ir namų ūkių rinka: Lenkijoje esą jau yra beveik 150 tūkst. namų energijos kaupiklių, o Vokietijoje tokių veikiančių įrenginių skaičius siekia beveik 2,5 mln.

  • Saulės elektrinių bumas Nigerijoje po kuro subsidijų pabaigos: panelės tapo net vestuvių dovana

    Nigerijoje sparčiai daugėja saulės elektrinių, o fotovoltiniai moduliai tapo kasdienio gyvenimo dalimi ten, kur ilgus metus dominavo nafta ir benzininiai generatoriai. Pokytį labiausiai paskatino valdžios sprendimas 2023 metais nutraukti kuro subsidijas, dėl kurio išaugo degalų kainos ir generatorių eksploatacija tapo gerokai brangesnė.

    Šalies gyventojai, nuolat susiduriantys su elektros tiekimo sutrikimais ir nepakankamai pajėgiu tinklu, vis dažniau renkasi nuosavą elektros gamybą iš saulės. Fotovoltika čia vertinama ne tik kaip ekologiškesnė alternatyva, bet ir kaip praktiškas sprendimas, leidžiantis sumažinti priklausomybę nuo brangaus kuro ir triukšmingų agregatų.

    Kas išjudino paklausą?

    Kuro subsidijų pabaiga pakeitė ekonomiką namų ūkių lygmeniu: tai, kas anksčiau atrodė pigu, staiga tapo didele mėnesio išlaida. Dėl to saulės moduliai ir ypač baterijos, leidžiančios kaupti energiją vakarui, ėmė konkuruoti su generatoriais jau ne vien patogumu, bet ir bendra kaina per laiką.

    Didelę reikšmę turėjo ir importas iš Kinijos, kuris į Nigerijos rinką atnešė pigesnių saulės modulių, inverterių ir kitų komponentų. Prekybininkai pasakoja, kad kai kuriose Lagos prekyvietėse saulės energetikos įranga nustūmė į šalį generatorių prekybą, o pirkėjų srautai perorientavo visą asortimentą.

    Kiek kainuoja ir kada atsiperka?

    Vertinama, kad saulės elektrinės komplektas su energijos kaupikliu, tinkantis trijų asmenų šeimai, gali kainuoti apie 4 200 eurų. Tai vis dar daug didesnė vienkartinė suma nei paprastesnis benzininis generatorius, tačiau skirtumą mažina augančios degalų išlaidos ir tai, kad sistema leidžia dalį elektros vartojimo perkelti nuo kuro prie saulės.

    Skaičiuojama, kad esant dabartinei situacijai investicija į fotovoltiką su baterija gali atsipirkti maždaug per 16 mėnesių, nors realus terminas priklauso nuo įrangos kokybės, baterijos talpos, namų ūkio vartojimo ir to, kiek dažnai anksčiau buvo naudojamas generatorius. Kartu su paklausa auga ir baterijų svarba, nes be jų saulės elektrinė ne visada gali pakeisti generatorių vakarais ar dingus tinklo elektrai.

    Fotovoltikos populiarumas įgavo ir kultūrinį atspalvį: pasakojama, kad saulės moduliai kai kur jau įtraukiami į vestuvių dovanų sąrašus. Tai signalas, jog technologija Nigerijoje tampa nebe nišine, o praktišku, statusą ir stabilumą simbolizuojančiu pirkiniu.

  • „Tauron“ įsigijo 28 MW energijos kaupiklį Jawore: 20 metų pajamų garantija ir startas 2027-aisiais

    Lenkijos energetikos grupė „Tauron“ įsigijo parengtą įgyvendinti baterijų energijos kaupimo projektą BME Jawor. Numatyta įrenginio galia sieks 28,27 MW, o energijos talpa – 120 MWh, o komercinės veiklos pradžia planuojama 2027 metų vasarį.

    Įsigijimas apima projekto įgyvendinimui skirtą įmonę ir patį kaupiklį, kuris bus sukomplektuotas iš 40 konteinerinių baterijų modulių. Objektas bus statomas Jaworo teritorijoje, Valbžycho specialiojoje ekonominėje zonoje, o prie skirstomojo tinklo prijungtas per 110/20 kV pastotę.

    Svarbiausias projekto privalumas – iš anksto užsitikrintas pajamų srautas per pajėgumų rinkos mechanizmą. Skelbiama, kad BME Jawor turi kontraktą 2029–2045 metų laikotarpiui, todėl „Tauron“ gali tiksliau prognozuoti būsimą grąžą ir rizikas, susijusias su elektros kainų svyravimais.

    Kas keičiasi rinkoje?

    Didelės talpos baterijų kaupikliai Europoje vis dažniau tampa būtina elektros sistemos dalimi, ypač augant saulės ir vėjo gamybai. Kaupikliai leidžia greičiau subalansuoti tinklą, mažinti perkrovų riziką ir efektyviau panaudoti atsinaujinančių išteklių gamybą, kai ji viršija momentinį poreikį.

    Energetikos bendrovėms tai taip pat yra verslo modelis, paremtas ne vien prekyba elektra, bet ir lankstumo paslaugomis: galios rezervu, dažnio reguliavimu bei kitomis sistemos paslaugomis. Ilgesniam laikotarpiui sudaromi pajėgumų rinkos kontraktai šiems projektams tampa vienu iš pagrindinių finansavimo ir investicinių sprendimų argumentų.

    „Tauron“ strategijos kontekstas

    BME Jawor sandoris įvardijamas kaip žingsnis įgyvendinant „Tauron“ strateginę kryptį, orientuotą į naujus energetikos pajėgumus ir dekarbonizaciją. Grupė viešai deklaruoja siekį plėsti atsinaujinančius energijos išteklius, dujinius pajėgumus, energijos kaupimą, taip pat investuoti į vandenilio technologijas ir modernesnius šilumos sprendimus.

    Pasak bendrovės atstovų, energijos kaupikliai portfelyje turi augti tiek vystant nuosavus projektus, tiek įsigyjant gerai paruoštas investicijas. „Tauron“ teigimu, sprendimą pirkti BME Jawor lėmė projekto mastas, parengties lygis ir aiški ekonominė logika, įskaitant užtikrintą pajėgumų rinkos kontraktą.

  • Lenkija skiria apie 230 mln. eurų namų energijos kaupikliams: startuoja paraiškos ir ES gamybos priedas

    Lenkijos Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondas pradeda naują paramos etapą namų ūkiams, kurie jau turi įrengtą atsinaujinančios energijos mikroinstaliaciją ir planuoja papildomai įsirengti energijos kaupiklį. Programa orientuota į didesnę pačių pasigamintos elektros suvartojimo dalį ir mažesnį priklausomumą nuo tinklo kainų svyravimų.

    Finansavimui numatytas 1 mlrd. zlotų biudžetas iš Modernizavimo fondo, tai yra apie 230 mln. eurų. Parama bus teikiama kaip negrąžinama dotacija arba kompensacija už jau atliktas investicijas, jei jos įgyvendintos nuo 2025 metų lapkričio 1 dienos.

    Ši priemonė apima ne tik elektros energijos kaupiklius, bet ir šilumos kaupimo sprendimus, taip pat tam tikrus modernizavimo darbus. Praktikoje tai gali reikšti, kad prireikus bus finansuojamas ir įrangos pritaikymas, pavyzdžiui, keitiklių pakeitimas, kad sistema galėtų stabiliai dirbti su kaupikliu.

    Kas gali gauti paramą?

    Pagrindinė sąlyga išlieka aiški: pareiškėjas turi būti namų ūkis, jau turintis įrengtą mikroinstaliaciją, dažniausiai saulės elektrinę. Idėja paprasta: po didelio saulės elektrinių plėtros etapo valstybė siekia paskatinti efektyviau panaudoti vietoje pagamintą energiją ir sumažinti jos atidavimo į tinklą dalį.

    Pasak fondo atstovų, programa yra ankstesnių priemonių tąsa, tačiau šį kartą dėmesys sutelktas į autovartojimą ir sistemos stabilumą. Energetikos rinkoje tai matoma kaip bandymas sumažinti piko apkrovas ir padėti prosumeriams geriau planuoti vartojimą.

    „Po paramos šimtams tūkstančių mikroinstaliacijų atėjo metas pasirūpinti, kad jų pagaminta energija būtų panaudojama efektyviau, o namų ūkių sąskaitos mažėtų“, – sakė fondo atstovas Piotras Stępinskis.

    Kokio dydžio dotacijos numatytos?

    Maksimali paramos suma vienam projektui siekia iki 19 000 zlotų, tai yra apie 4 400 eurų. Iš šios sumos dalis gali būti skiriama šilumos kaupimui, o taip pat darbams, susijusiems su kaupiklio integravimu į esamą sistemą.

    Dotacijos dydis priklausys ir nuo to, kokiame atsiskaitymo su tinklu modelyje yra prosumeris. Pagal paskelbtas taisykles vienu atveju numatoma mažesnė riba, kitu atveju ji didesnė, taip iš dalies atliepiant skirtingą ekonominę naudą, kurią prosumeriai gauna skirtinguose režimuose.

    Ryškiausia naujovė yra papildomas 2 000 zlotų priedas, tai yra apie 460 eurų, jei įranga pagaminta Europos Sąjungoje. Šis priedas bus tikrinamas pagal įrodymus, pavyzdžiui, gaminio duomenų kortelę ar nuotrauką su gamintojo lentele.

    Techniniai reikalavimai ir terminai

    Programoje įtvirtintas aiškus proporcijos reikalavimas: energijos kaupiklio talpa kilovatvalandėmis turi būti bent dvigubai didesnė nei mikroinstaliacijos galia kilovatais. Pavyzdžiui, turint 5 kW galios saulės elektrinę, minimaliai tinkamas kaupiklis turėtų būti 10 kWh.

    Taip pat numatoma, kad investicija būtų derinama su energijos valdymo sistema, leidžiančia optimizuoti gamybos ir vartojimo balansą. Papildomai akcentuojamas pasirengimas darbui salos režimu, kai tam tikromis sąlygomis namai gali būti maitinami ir dingus išoriniam tinklui.

    Paraiškų teikimas planuojamas iki 2027 metų spalio 1 dienos arba kol bus išnaudotas biudžetas. Fondo atstovai taip pat žada pateikti skaičiuoklę, kuri padėtų pareiškėjams tiksliau įsivertinti, kokio dydžio kompensacija jiems priklausytų.

  • PGE atnaujino strategiją iki 2035 metų: investicijos mažinamos iki 49 mlrd. eurų, griežtinami tikslai

    Nauja strategija iki 2035 metų

    Didžiausia Lenkijos energetikos grupė PGE paskelbė atnaujinusi strategiją iki 2035 metų, kurioje daugiau dėmesio skiriama efektyvesniam kapitalo panaudojimui ir veiklos grąžai. Bendrovė pabrėžia, kad planus koreguoja dėl sparčiai kintančios elektros rinkos, didėjančios ekonomikos elektrifikacijos ir augančių investuotojų lūkesčių.

    Atnaujintas dokumentas pakeitė ankstesnę kryptį ir numato plėtrą per tris pagrindines ašis: augimą dėl elektrifikacijos, turto portfelio transformaciją ir investicinės bei operacinės veiklos efektyvumą. PGE teigia, kad sieks būti ne tik energijos gamintoja ir tiekėja, bet ir aktyviu pramonės bei skaitmeninių paslaugų plėtros partneriu.

    Investicijos mažėja, bet lieka didelės

    PGE nurodo, kad 2025–2035 metais į investicijas planuoja nukreipti apie 49 mlrd. eurų. Tai mažiau nei ankstesnėje strategijos versijoje, kur buvo numatyta apie 55 mlrd. eurų, todėl bendrovė akcentuoja siekį didinti investicijų pelningumą, o ne vien apimtį.

    Finansiniuose tiksluose numatoma, kad per 2025–2035 metus sukaupta EBITDA siektų apie 49 mlrd. eurų, o 2030 metais ji turėtų sudaryti apie 3,5 mlrd. eurų. 2035 metais PGE tikisi EBITDA virš 7 mlrd. eurų, taip signalizuodama, kad vėlesniu laikotarpiu didesnę grąžą turi generuoti modernizuotas gamybos ir tinklų portfelis.

    Grupė taip pat planuoja sugrįžti prie dividendų nuo 2026 metų pelno, numatydama, kad dividendų pajamingumas neturėtų viršyti 5 proc. Kartu deklaruojama konservatyvesnė skolos kontrolė: maksimalus grynosios skolos ir EBITDA santykis būtų 2,8, o tikslas išlaikyti investicinį reitingą lieka galioti.

    Žalioji gamyba, dujos ir kaupikliai

    Pagal atnaujintus planus iki 2035 metų PGE sieks prijungti 11 gigavatų naujų atsinaujinančių išteklių elektrinių galios. Kartu keliama ambicija turėti 18 gigavatvalandžių energijos kaupimo pajėgumų, kurie laikomi būtina sąlyga didesnei vėjo ir saulės integracijai.

    Strategijoje taip pat numatomas 9,6 gigavatų lanksčių dujinių pajėgumų tikslas, turint omenyje sistemos balansavimo poreikį ir anglies generacijos mažėjimą. PGE skaičiuoja, kad iki 2035 metų atsinaujinančių išteklių elektros gamyba iš grupės valdomų ir vystomų projektų turėtų siekti 28 teravatvalandes.

    Investicijų struktūroje didžiausios kryptys išlieka atsinaujinančios energetikos ir kaupimo projektai bei tinklų infrastruktūra. PGE nurodo, kad į atsinaujinančią energetiką ir kaupimą 2025–2035 metais planuojama skirti apie 19 mlrd. eurų, o į elektros tinklus, skirstymą ir susijusią infrastruktūrą – apie 16 mlrd. eurų.

    Akcentas vietiniam turiniui ir DI

    Naujoje strategijoje atsiranda ryškesnis vietinio komponento akcentas: PGE numato, kad per investicijų gyvavimo ciklą vietinis turinys turėtų sudaryti ne mažiau kaip 65 proc. Tai siejama su tiekimo grandinių saugumu ir didesne ekonomine nauda šalies pramonei.

    Taip pat išskiriamos naujos kryptys, susijusios su duomenų centrų poreikiais ir skaitmenizacija. PGE mini DI sprendimų plėtrą ir specializuotus energetinius pasiūlymus duomenų centrams, kur patikimas elektros tiekimas ir lankstumas tampa konkurenciniu pranašumu visame regione.

    Kalbėdama apie investicijų discipliną, bendrovė pabrėžia, kad tikisi monetizuoti daugiau kaip 70 proc. investicinių išlaidų per reguliacinius mechanizmus, įskaitant tarifus ir kontraktus dėl skirtumo. Investicijoms, kurios remiasi pajėgumų ir energijos rinkomis, PGE taikiniu įvardija 7–9 proc. vidinę grąžos normą, o kitoms investicijoms – didesnę nei 9 proc. grąžą.

    Strategijoje taip pat numatoma efektyvinimo programa, kurios tikslas – apie 4,4 mlrd. eurų optimizavimo efektas. PGE teigimu, tai turėtų padėti pasiekti iškeltus pelningumo ir finansinio stabilumo rodiklius, net ir mažinant bendrą investicijų apimtį lyginant su ankstesne versija.

  • Saulės elektrinė 70, 150 ar 200 kv. m namui: kiek kWh suvartosite ir kokios galios iš tikro reikia

    Saulės elektrinės ant nuosavų namų stogų tampa vis įprastesnis sprendimas, tačiau pagrindinis klausimas išlieka tas pats: kokios galios fotovoltinę sistemą rinktis, kad ji realiai padengtų jūsų poreikius. Praktikoje galios parinkimą labiausiai lemia ne namo plotas, o metinis elektros suvartojimas ir tai, ar elektra naudojama šildymui bei vandeniui ruošti.

    Europos Sąjungoje mikroįrenginiais dažniausiai laikomos nedidelės, prie skirstomojo tinklo prijungiamos elektrinės, skirtos savo vartojimui, o augantis jų skaičius siejamas ir su atpigusiais moduliais, ir su gyventojų noru stabilizuoti sąskaitas. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad universalaus skaičiaus, tinkančio visiems 150 kv. metrų namams, nėra.

    Skaičiuojant pradinį poreikį patogiausia atsispirti nuo jūsų tiekėjo sąskaitų arba ataskaitos už paskutinius 12 mėnesių. Jei duomenų neturite, galima orientuotis į tipinius rėžius, tačiau juos smarkiai keičia gyventojų skaičius, buitinė technika, pastato izoliacija ir šildymo būdas.

    Orientacinis suvartojimas pagal plotą

    Maždaug 70 kv. metrų namas, kai elektra daugiausia skirta apšvietimui ir prietaisams, per metus dažnai suvartoja apie 1 800–3 000 kWh. Jei naudojamas šilumos siurblys ar dalis šildymo perkeliama į elektrą, poreikis gali kilti iki maždaug 2 500–4 000 kWh.

    Apie 150 kv. metrų būste, be elektrinio šildymo, metinis suvartojimas dažnai siekia apie 2 000–3 500 kWh. Jeigu šildymas ir karštas vanduo reikšmingai priklauso nuo elektros, rėžis dažnai didėja iki maždaug 3 500–6 500 kWh per metus.

    Maždaug 200 kv. metrų namui, kai elektra naudojama tik įprastoms reikmėms, dažnas intervalas yra apie 2 500–4 000 kWh. Su šilumos siurbliu ar elektriniu vandens ruošimu poreikis praktikoje gali siekti apie 4 500–8 000 kWh per metus.

    Kokios galios saulės elektrinė reikalinga?

    Renkantis saulės elektrinės galią dažniausiai skaičiuojama pagal metinį suvartojimą, o rezultatas pateikiamas kilovatais piko (kWp). Tai standartinė fotovoltikos galia, rodanti, kiek sistema teoriškai gali generuoti idealiomis sąlygomis.

    Orientacijai dažnai taikomas supaprastintas ryšys: 1 800 kWh metinio suvartojimo gali atitikti apie 1,98 kWp, o 3 000 kWh apie 3,30 kWp. Didėjant poreikiui, 5 000 kWh dažnai siejama su maždaug 5,50 kWp, o 8 000 kWh su maždaug 8,80 kWp įrengtos galios.

    Vis dėlto tai tik bazinės gairės, nes faktinė metinė generacija priklauso nuo geografinės vietos, stogo krypties ir nuolydžio, šešėliavimo, modulių efektyvumo bei inverterio parinkimo. Dėl to galutinį sprendimą patikimiausia priimti turint montuotojo parengtą skaičiavimą pagal jūsų stogo situaciją ir vartojimo profilį.

    Ar verta energijos kaupiklis?

    Jeigu saulės elektrinė pagamina daugiau energijos dieną, o didžioji dalis suvartojimo persikelia į vakarą, vis dažniau svarstomas namų energijos kaupiklis. Jis leidžia didesnę dalį pagamintos elektros sunaudoti vietoje ir sumažina priklausomybę nuo tinklo tais momentais, kai generacija krenta.

    Be to, rinkoje daugėja viešai aptariamų paramos priemonių, nukreiptų į kaupiklių diegimą, nes tokios sistemos padeda subalansuoti tinklo apkrovas. Praktinis patarimas gyventojams paprastas: pirmiausia įvertinti metinį suvartojimą ir stogo galimybes, o tik tada spręsti, ar labiau apsimoka didinti elektrinės galią, ar investuoti į kaupimą ir vartojimo optimizavimą.

  • Didžiulis energijos kaupiklis Jedwabne: sumontuota 64 baterijų konteineriai, įjungimas 2026 metų gruodį

    Baigtas vienas svarbiausių etapų

    Lenkijos Varmijos Mozūrijos vaivadijoje statomame energijos kaupimo projekte Jedwabne užbaigtas įrangos pristatymo ir sumontavimo etapas. Projekto vystytoja „R.Power“ skelbia, kad aikštelėje jau pastatyti baterijų konteineriai ir transformatorinės, o darbai vyksta pagal grafiką.

    Objektas projektuojamas kaip 150 megavatų galios ir 300 megavatvalandžių talpos baterijų energijos kaupiklis. Tokie įrenginiai tampa vis svarbesni elektros sistemose, kur sparčiai auga saulės ir vėjo gamyba.

    Ką jau pavyko įrengti statybvietėje

    Statybvietėje sumontuoti 64 baterijų konteineriai ir 32 konteinerinės vidutinės įtampos transformatorinės. Už statybos darbus atsakingas konsorciumas, kuriame dirba „Nomad Electric“ ir ESIX.

    „R.Power“ nurodo, kad projekto prijungimas prie tinklo planuojamas 2026 metų gruodį. Nuo realių statybos darbų pradžios iki energizacijos numatomas maždaug dešimties mėnesių laikotarpis.

    Finansavimas ir ilgalaikės sutartys

    Jedwabne projektas 2024 metų gruodį gavo 17 metų trukmės galios rinkos kontraktą, kuris suteikia ilgalaikį pajamų stabilumą už pasirengimą tiekti galią sistemai. 2026 metų sausį pasirašyta ir ilgalaikė optimizavimo sutartis su „Axpo“, susijusi su kaupiklio darbo režimų valdymu ir pajamų paieška rinkoje.

    Statybas „R.Power“ pradėjo 2026 metų vasarį, o 2026 metų birželį pranešė pasirašiusi finansavimo sutartį su „Siemens Bank“ ir „Erste Group Bank“. Bendra sandorio vertė siekia apie 61 milijoną eurų.

    „Elektros gamybos struktūra Lenkijoje keičiasi įspūdingu tempu, o atsinaujinantys ištekliai jau sudaro reikšmingą gamybos dalį“, – sakė „R.Power“ valdybos narys ir technologijų direktorius Marcin Pajewski.

    Baterijų energijos kaupikliai naudojami trumpalaikiam balansavimui, tinklo apkrovų valdymui ir atsinaujinančios energijos svyravimų amortizavimui. Didėjant nepastovios generacijos daliai, tokie projektai tampa vienu greičiausių būdų didinti sistemos lankstumą ir mažinti disbalanso kaštus.

    „R.Power“ yra 2010 metais Varšuvoje įkurta bendrovė, veikianti kaip nepriklausomas elektros gamintojas ir plėtojanti atsinaujinančios energetikos bei energijos kaupimo projektus. Grupė nurodo, kad jos baterijų projektų portfelyje yra eksploatuojamų ir statomų pajėgumų, taip pat parengtų statyboms projektų.

  • Japonijos logistikos milžinė Radomske plečia saulės elektrinę: padengs apie 35 proc. šaldymo sandėlio poreikio

    Galia didinama iki 1 345 kWp

    Šaldytų produktų logistikos operatorė „Frigo Logistics“ Radomsko mieste išplėtė prie savo sandėlio-šaldyklos veikiančią saulės elektrinę. Naujoji dalis siekia 510 kWp, o kartu su anksčiau įrengta 835 kWp sistema bendra galia dabar sudaro 1 345 kWp.

    Bendrovė skelbia, kad pagaminta elektra bus naudojama autovartai, tai yra tiesiogiai objekto reikmėms. Toks modelis dažniausiai leidžia sumažinti elektros pirkimą iš tinklo, ypač dienos metu, kai elektros poreikis šaldymo įrenginiams išlieka stabilus.

    Skaičiuoja, kad padengs trečdalį poreikio

    „Frigo Logistics“ vertinimu, visa saulės elektrinė galės padengti apie 35 proc. metinio šaldyklos energijos poreikio. Šaldymo logistikoje elektra yra viena didžiausių sąnaudų eilučių, todėl tokios investicijos dažnai vertinamos kaip būdas amortizuoti kainų svyravimus ir stiprinti veiklos prognozuojamumą.

    Įmonei tai ypač aktualu, nes sandėlis-šaldykla privalo veikti be pertrūkių, o bet koks maitinimo sutrikimas gali lemti produkcijos kokybės praradimo riziką. Dėl to verslai vis dažniau derina energijos efektyvumo priemones su nuosava generacija ir rezerviniais sprendimais.

    „Sandėlis-šaldykla reikalauja pastovaus ir patikimo maitinimo, todėl mums svarbu suderinti operacinį efektyvumą ir energijos tiekimo saugumą“, – sakė „Frigo Logistics“ vadovas Kris Verbruggen.

    Beveik 3 000 modulių ir montavimas ant fasado

    Plėtrai, kaip nurodo bendrovė, panaudota beveik 3 000 saulės modulių. Siekiant maksimaliai išnaudoti pastato plotą, dalis jų sumontuota ant stogo, o dalis – ant vertikalios sandėlio fasado dalies, tam pritaikant specialią tvirtinimo technologiją.

    Toks sprendimas logistikos ir pramoniniuose objektuose pasirenkamas tuomet, kai stogo ploto nepakanka arba dalį jo riboja įranga, konstrukcijos ar šešėliavimas. Nors fasado montavimas dažnai yra sudėtingesnis, jis gali padėti padidinti bendrą generaciją, išlaikant elektrinės veikimą autovartos režimu.

    Projektas su mokslo ir plėtros komponentu

    Investicija įgyvendinama platesnio projekto dalyje kartu su Nacionaliniu tyrimų ir plėtros centru. Žalioji kryptis apima saulės elektrinės plėtrą, o kita projekto dalis orientuota į tyrimus ir plėtrą, numatant skaitmeninį šaldymo sandėlio modelį bei robotizuotos stoties kūrimą darbui ekstremaliomis žemų temperatūrų sąlygomis.

    Dar vienas projekto blokas susijęs su procesų skaitmeninimu, įskaitant maršrutų planavimo sprendimus, srautų stebėseną ir sandėlio valdymo sistemą su atsargų valdymo bei automatizuoto vežėjų aptarnavimo funkcijomis. Visą projektą planuojama užbaigti 2028 metais.

    Tinklas Lenkijoje ir planai tolesnėms investicijoms

    „Frigo Logistics“ yra temperatūrai jautrių maisto produktų logistikos operatorė, dirbanti su giliai šaldytais, taip pat sausais ir šviežiais produktais bei skystais maisto produktais. Bendrovė Lenkijoje turi dešimt padalinių ir skelbia, kad iš viso joje dirba daugiau kaip 700 darbuotojų.

    Įmonė taip pat nurodo valdanti apie 100 nuosavų transporto priemonių parką ir dirbanti su maždaug 450 transporto priemonių per nuolatinius rangovus. Tarp planų minima ir saulės elektrinės plėtra kitose vietose bei energijos kaupiklio diegimas, kuris leistų geriau valdyti savos gamybos elektros panaudojimą.

    Bendrovė įkurta 2001 metais, o nuo 2004 metais yra „Nichirei Logistics Group“ dalis. Grupė veikia šaldytos logistikos segmente ir priklauso didžiausiems šios srities rinkos dalyviams pasaulyje.

  • Baigiasi elektros kainų „įšaldymas“: didmeninės kainos kyla, o sąskaitų smūgis dar tik artėja

    Lenkijoje administracinis elektros kainų ribojimas pamažu traukiasi, tačiau rinkos dalyviai perspėja, kad vartotojai tik dabar pradės jausti tikrąją pokyčių kainą. Konferencijoje „Energy Days“ Katovicuose energetikos atstovai kalbėjo apie augančias didmenines elektros ir dujų kainas bei CO2 taršos leidimų brangimą.

    Valstybės energetikos ministerijos viceministras Konradas Wojnarowskis teigė, kad situacija didmeninėje rinkoje šiuo metu atrodo stabili, tačiau vien trumpalaikių kainų stebėjimo nepakanka. Anot jo, ruošiama ilgalaikė energetikos politika iki 2050 metų ir atnaujinamas Nacionalinis energetikos ir klimato planas, kuriuose prioritetas teikiamas atsinaujinančiai energetikai, tinklų modernizavimui ir elektrifikacijai.

    Diskusijoje skambėjo ir itin ambicingi investicijų mastai. Pasak K. Wojnarowskio, per artimiausius keliolika metų investicijos į energetiką gali siekti apie 230 milijardų eurų, o valdžios tikslas yra mažesnės galutinės kainos vartotojams ilgesnėje perspektyvoje.

    Kas stumia kainas aukštyn?

    Lenkijos energijos biržos vadovas Piotras Listwońis atkreipė dėmesį, kad pastarieji mėnesiai atnešė didmeninių elektros ir dujų kainų augimą. Jo teigimu, dujų brangimas persiduoda elektros kainoms, o papildomą spaudimą daro CO2 taršos leidimų kaina, kuri 2026 metais buvo pastebimai pakilusi.

    Jis taip pat akcentavo pasikeitusį prekybos modelį: kai dujos brangsta, rinkos dalyviai dažniau renkasi trumpalaikius sandorius, o elektros rinkoje, priešingai, aktyviau naudojami ilgesnio laikotarpio kontraktai. Tai, anot jo, didina kainų svyravimo riziką ir apsunkina planavimą tiek tiekėjams, tiek dideliems vartotojams.

    Ar kainų ribojimas padėjo?

    Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorės PSE vadovas Grzegorzas Onichimowskis kainų „įšaldymo“ politiką vertino kritiškai. Jo nuomone, kompensacijų mechanizmai dažnai virsta neefektyvia pinigų perskirstymo schema, kuri nekuria ilgalaikių sprendimų.

    „Nematau jokių teigiamų dalykų, nes kainų įšaldymas yra pinigų ištraukimas iš dešinės kišenės, kad būtų įdėta į kairę, tik ne tiek pat, o gerokai mažiau“, – sakė G. Onichimowskis.

    Jo teigimu, vietoje dirbtinai palaikomų tarifų reikia skatinti vartotojų lankstumą, kad elektra būtų vartojama tada, kai jos daug ir ji pigesnė. Tam būtinos išmanesnės apskaitos priemonės, dinaminiai tarifai ir energijos kaupikliai, kurie ypač svarbūs augant saulės ir vėjo elektrinių gamybai.

    Dinaminiai tarifai ir kaupikliai

    Įmonių „Bankilo Obrót“ ir „Pstryk Energy Group“ vadovas Mirosławas Bielińskis teigė, kad po kainų ribojimo laikotarpio rinka formaliai „atšilo“, tačiau dalis struktūrinių barjerų liko. Jo nuomone, didžiausias potencialas slypi dinaminėse kainose ir energijos kaupikliuose, kurie leistų vartotojams pigiai įsikrauti energiją mažų kainų valandomis ir daugiau sutaupyti piko metu.

    „Prieš kainų įšaldymą rinka buvo užbetonuota, vėliau įšaldyta. Ji buvo atšildyta, bet betonas liko ir tai yra didelė kliūtis lankstesniems tarifams“, – sakė M. Bielińskis.

    Diskusijoje taip pat pabrėžta, kad lankstumo priemonės neturėtų būti skirtos tik vienai vartotojų grupei, o aiškesnės taisyklės ir vienodesnės teisės prie prijungimo tinklui galėtų paskatinti platesnį dalyvavimą rinkoje, įskaitant daugiabučių gyventojus.

    Konkurencija, duomenys ir CSIRE

    Rinkos dalyviai konferencijoje aptarė ir didesnės konkurencijos klausimą. P. Listwońis aiškino, kad didesnė prekyba per biržą paprastai didina rinkos likvidumą, mažina kainų skirtumus ir pagerina skaidrumą, o tai svarbu ir galutinių tiekėjų konkurencijai.

    Vienu iš kertinių projektų įvardytas CSIRE, kuris turi pagerinti duomenų apsikeitimą energetikos rinkoje ir supaprastinti tiekėjo keitimą. Anot diskusijos dalyvių, dinaminiai tarifai realiai veiks tik tada, kai vartotojai gaus aiškius ir detalius duomenis apie savo suvartojimą.

    Parama pramonei ir ilgas perėjimas

    Audito ir konsultacijų bendrovės „EY“ partneris Sławomiras Czajka atkreipė dėmesį, kad kainų ribojimo pabaiga nereiškia, jog valstybės įsikišimas visiškai baigėsi. Jo vertinimu, dalis pagalbos persikėlė į priemones, skirtas energijai imlioms įmonėms, kurios susiduria su tarptautinės konkurencijos spaudimu.

    Jo teigimu, ankstesniais metais kompensacijoms pramonei buvo skirta apie 1,3 milijardo eurų, o naujuose planuose numatomi papildomi paramos paketai, kurie turėtų būti siejami su dekarbonizacija, energijos vartojimo efektyvumu ir investicijomis į atsinaujinančią energetiką. Vis dėlto jis pabrėžė, kad atrankos kriterijai turi būti aiškesni, kad panašaus profilio įmonės nebūtų traktuojamos skirtingai.

    Kalbant apie ilgalaikį miksą, Lenkijos valdžia deklaruoja kryptį į atsinaujinančius išteklius ir branduolinę energetiką, pirmąjį reaktorių planuojant 2036 metais. Tačiau konferencijos dalyviai sutarė, kad artimiausiu laikotarpiu daug lems didmeninių kainų dinamika, tinklų modernizavimas, kaupiklių plėtra ir tai, kaip greitai vartotojams bus pasiūlyti realiai veikiantys dinaminiai tarifai.

  • Lenkijos energetikos sistema spaudžiama: brangsta ne tik elektra, tinklai nebespėja su atsinaujinančia energetika

    Sistemos saugumas tampa iššūkiu

    Lenkijoje spartėjanti energetikos transformacija kelia vis daugiau išbandymų nacionaliniam elektros tinklui. Augant vėjo ir saulės elektrinių daliai, sistema turi veikti lankščiau, tačiau vis dažniau susiduriama su tinklų perkrovomis, prijungimo ribojimais ir mažėjančiu patikimų galių rezervu.

    Apie tai, kaip tokiomis sąlygomis išlaikyti patikimą elektros tiekimą, diskutavo energetikos sektoriaus atstovai renginyje Energy Days. Ekspertai sutaria, kad vien kainų tema yra tik dalis bendro paveikslo, o svarbiausi sprendimai slypi tinklų modernizacijoje ir naujuose lankstumo šaltiniuose.

    Kainos ir reguliavimas: kur riba?

    Diskusijoje skambėjo kritika dėl elektros skirstymo bendrovių kapitalo grąžos ir jos įtakos galutinėms sąskaitoms. Prezidento patarėja Wanda Buk atkreipė dėmesį, kad skirstymo veikloje investuoto kapitalo grąža, jos teigimu, siekia 9–13 proc., todėl kyla klausimas, ar reguliuojamoje monopolio aplinkoje tokia grąža yra pagrįsta.

    „Skirstymo bendrovės pasiekia 9–13 proc. investuoto kapitalo grąžą. Tai itin patrauklu natūralaus monopolio sąlygomis, kai investicijų rizika minimali“, – sakė Wanda Buk.

    Kita pusė priminė, kad skirstymo tarifai sudaro tik dalį galutinės namų ūkių sąskaitos, o investicijų poreikis didžiulis. Energa-Operator vadovas Robertas Świerzyńskis pabrėžė, kad skirstymo dedamoji dažnai siekia apie 20 proc., o likusią dalį lemia elektros energijos kaina ir įvairūs mokesčiai.

    Lygiagrečiai aptartas ir planas nuo 2027 metų didinti pelno mokesčio tarifą energetikos įmonėms iki 30 proc. Diskusijoje nuskambėjo vertinimas, kad tai gali mažinti tinklų operatorių investicines galimybes ir taip dar labiau apsunkinti būtinas pertvarkas.

    Atsinaujinanti energetika auga, bet tinklai tampa siaurąja vieta

    Didėjant atsinaujinančios energetikos gamybai, elektros tinklams tenka vis didesnė našta, nes gamyba priklauso nuo oro sąlygų ir ne visada sutampa su vartojimu. Ekspertai atkreipė dėmesį, kad po teisinių pakeitimų buvo „pravalyta“ prijungimo paraiškų eilė ir iš jos dingo dalis projektų, kurie rezervavo pajėgumus, bet realiai nebuvo pasirengę įgyvendinimui.

    Vis dėlto verslas įspėja apie šalutinį efektą: mažesniems projektams, ypač jungiamiems prie vidutinės įtampos tinklų, gali būti sunkiau atitikti reikalavimus ir suvaldyti kaštus. Electrum atstovas Adamas Szulcas teigė, kad po pokyčių jų projektų eilė, susijusi su tokiais prijungimais, sumažėjo maždaug 80 proc.

    „Mažesni projektai, ypač jungiami prie vidutinės įtampos tinklų, nukentės labiausiai dėl atsiperkamumo ir žemės rezervavimo reikalavimų. Mūsų atveju eilė po kovo pokyčių sumažėjo apie 80 proc.“, – sakė Adamas Szulcas.

    Jo vertinimu, pati tvarka padėjo sumažinti „popierinių“ projektų skaičių, tačiau būtina užtikrinti, kad rinkoje neliktų tik didieji žaidėjai. Kitu atveju mažėtų konkurencija, o regioniniai projektai, svarbūs vietos vartojimui ir tinklų balansui, būtų pristabdyti.

    Kodėl vien baterijų nepakaks

    Augant vėjo ir saulės generacijai, energijos kaupikliai vis dažniau įvardijami kaip būtina sistemos dalis. Jie gali padėti sugerti perteklinę gamybą, sušvelninti šuolius tinkle ir prisidėti prie dažnio reguliavimo, ypač jei įrengiami tiek tinkle, tiek pramoninėse mikrosistemose.

    Tačiau diskusijoje pabrėžta, kad kaupikliai neišsprendžia visų problemų, ypač kai kalbama apie ilgalaikį energijos saugojimą. Pasak A. Szulco, didesnį efektą gali duoti kaupiklių derinimas su pažangiais duomenų valdymo sprendimais ir DI, nes tai leidžia tiksliau prognozuoti gamybą ir vartojimą bei efektyviau balansuoti sistemą.

    Akmens anglis dar lieka, bet brangsta rezervas

    Energetikos pertvarkos fone Lenkija vis dar remiasi akmens anglimi, o diskusijoje nuskambėjo mintis, kad ji sistemoje liks tol, kol atsiras pakankama alternatyva iš branduolinės energetikos, energijos kaupiklių ir kitų lankstumo priemonių. Tuo pat metu vis garsiau keliama problema, kad anglies blokai, dirbdami ne pilnu pajėgumu, tampa brangūs, nes fiksuoti kaštai pasidalija mažesniam pagamintos energijos kiekiui.

    Konfederacijos parlamentaras Grzegorzas Płaczekas akcentavo, kad jei anglies blokai dirba 30–60 proc. apkrova, energijos savikaina kyla, o tai ilgainiui gali didinti sistemos išlaikymo naštą. Kiti dalyviai pabrėžė, kad per greitas atsisakymas be patikimų pakaitalų didintų tiekimo rizikas ir sistemos kaštus.

    Kas po 2028 metų?

    Vienas svarbiausių klausimų – kaip užtikrinti pakankamus rezervinius pajėgumus, kai baigs galioti dabartinės galios rinkos taisyklės. Polskie Sieci Elektroenergetyczne vadovybės atstovas Konradas Purchała teigė, kad vyksta derybos su Europos Komisija dėl naujo mechanizmo, kuris galėtų veikti po 2030 metų ir užtikrintų investicijų tęstinumą.

    „Vyksta pokalbiai su Europos Komisija dėl naujos galios rinkos, kuri veiktų po 2030 metų. Bus konsultacijos ir teisėkūros darbai, kad būtų užtikrintas energetinis saugumas“, – sakė Konradas Purchała.

    Diskusijoje priminta, kad galios rinka vartotojams kainuoja, tačiau šalininkai ją vertina kaip mokestį už patikimą tiekimą ir sistemos stabilumą. Lenkijai siekiant mažinti išmetimus ir didinti atsinaujinančios energetikos dalį, tinklų plėtra, lankstumo sprendimai ir aiškus reguliavimas tampa ne mažiau svarbūs nei pati elektros kaina.