CP v2

Tag: Energijos kaupimo sistemos

  • Buvęs „Tesla“ finansų vadovas stoja į „Redwood Materials“: laukia milijardų vertės posūkis

    Buvęs „Tesla“ finansų vadovas stoja į „Redwood Materials“: laukia milijardų vertės posūkis

    Naujas žmogus „Redwood Materials“ viršūnėje

    Elektromobilių baterijų perdirbimo ir energijos kaupimo sprendimų bendrovė „Redwood Materials“ į finansų vadovo pareigas pasikvietė buvusį „Tesla“ CFO Deepaką Ahują. Apie paskyrimą pranešta tuo metu, kai įmonė intensyvina plėtrą ir persiorientuoja į augančią energijos padalinio paklausą.

    D. Ahuja „Tesla“ finansams vadovavo dviem etapais: prisidėjo prie bendrovės kelio į viešą akcijų siūlymą ir vėliau grįžo antrai kadencijai. Prieš prisijungdamas prie „Redwood Materials“ jis dirbo „Verily Life Sciences“ ir dronų pristatymo įmonėje „Zipline“.

    Kas traukia prie „Redwood Materials“

    Naujasis finansų vadovas pabrėžė, kad sprendimą lėmė ilgametė pažintis su „Redwood Materials“ įkūrėju JB Straubeliu ir komanda, kurioje yra ne vienas buvęs „Tesla“ vadovas. Jo teigimu, tai suteikia pasitikėjimo greitai įsitraukti į veiklą ir auginti verslą.

    „JB pažįstu jau 18 metų ir jį labai gerbiu kaip lyderį, inžinierių ir mąstytoją. O tai, kad daug vadovų komandoje yra iš „Tesla“, man leidžia įžengti su didesniu patikimumu ir kurti verslą“, – sakė D. Ahuja.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį į kritinių žaliavų, tokių kaip litis, kobaltas ir nikelis, svarbą pramonei ir energetikai. Tokios medžiagos būtinos ne tik baterijoms ir vartotojų elektronikai, bet ir energetikos infrastruktūrai bei gynybos sektoriui.

    Milijardinė plėtra ir restruktūrizacija

    „Redwood Materials“ įkurta 2017 metais, o pastaraisiais metais pritraukė daugiau kaip 2,3 mlrd. JAV dolerių rizikos kapitalo ir strateginių investuotojų lėšų, kas sudaro apie 2,1 mlrd. eurų. Tarp investuotojų minimos „Google“, „Nvidia“ investicijų padalinys Nventures ir „Microsoft“.

    Bendrovė taip pat yra skelbusi apie 2 mlrd. JAV dolerių paskolos įsipareigojimą iš JAV Energetikos departamento, tai yra apie 1,8 mlrd. eurų. Įmonės vertė yra perkopusi 6 mlrd. JAV dolerių ribą, arba maždaug 5,5 mlrd. eurų.

    Paskyrimas sutapo su neseniai įvykusia restruktūrizacija, per kurią „Redwood Materials“ sumažino apie 10 proc. darbuotojų, tai yra maždaug 135 žmones. Pokyčiai siejami su tikslu daugiau resursų nukreipti į energijos sprendimų kryptį ir greičiau ją auginti.

    Antro gyvenimo baterijos ir duomenų centrai

    Pradžioje „Redwood Materials“ koncentravosi į uždarą perdirbimo ciklą, kai iš naudotų elektromobilių baterijų ir gamybos atliekų išgaunamos žaliavos naujoms baterijų celėms. Dabar įmonė plečia veiklą kurdama ir diegdama energijos kaupimo sistemas, įskaitant sprendimus iš vadinamųjų antro gyvenimo baterijų.

    Didėjant duomenų centrų poreikiui JAV, energijos kaupimo sistemos tampa vis svarbesnės dėl elektros tinklų apkrovų ir atsinaujinančios energetikos nepastovumo. Tokios sistemos leidžia sukaupti energiją, pagamintą saulės ar vėjo elektrinėse, ir panaudoti ją vėliau, kai poreikis didesnis.

    „Jei neturėsime baterijų sistemų, mūsų elektros tinklas tiesiog nespės, o mes negalėsime pasiūlyti autonominių sprendimų net ir dideliems pramoniniams ar komerciniams poreikiams“, – sakė D. Ahuja.

    Įmonė yra skelbusi apie projektus, kuriuose panaudotos elektromobilių baterijos integruojamos į mikrotinklus, skirtus dideliems vartotojams. Tokie projektai tampa aktualūs ir sparčiai plečiantis DI infrastruktūrai, kuriai reikia stabilaus, prognozuojamo ir lankstaus energijos tiekimo.

  • Europos baterijų pramonė po „Northvolt“: kas kuria naują ekosistemą ir kur dabar slypi proveržis

    Europos baterijų pramonė po „Northvolt“: kas kuria naują ekosistemą ir kur dabar slypi proveržis

    Europos planai sukurti konkurencingą baterijų pramonę patyrė rimtą smūgį po „Northvolt“ žlugimo – bendrovė buvo laikyta vienu realiausių šansų sumažinti priklausomybę nuo Azijos tiekėjų. Tačiau sektoriumi susidomėjimas nedingo: vietoj vieno milžiniško projekto ryškėja labiau išskaidytas, ekosistemos principais paremtas augimas.

    Rinka vis dažniau juda moduliniu keliu, kai skirtingos įmonės sprendžia konkrečias grandies problemas: žaliavų atgavimą, saugų išardymą, gamybos technologijas, energijos kaupimą tinkle ir baterijų stebėseną. Toks modelis laikomas atsparesniu, nes rizika pasiskirsto, o pažanga gali vykti greičiau per specializaciją.

    Baterijų perdirbimas tampa kritinis

    Didėjant elektromobilių, tinklo energijos kaupimo ir elektronikos apimtims, sparčiai auga ir senstančių ličio jonų baterijų srautas. Jei perdirbimo pajėgumai nespės, Europa susidurs su didėjančiomis atliekomis ir dar didesniu kritinių žaliavų poreikiu, kurias išgauti brangu, taršu ir geopolitiškai jautru.

    Viena ryškesnių krypčių – technologijos, leidžiančios iš baterijų atgauti kuo daugiau vertingų elementų ir grąžinti juos į gamybą. Vokietijos bendrovė „cylib“, kilusi iš RWTH Acheno universiteto tyrimų, vysto vandens pagrindu veikiančius procesus ir teigia siekianti daugiau nei 90 proc. atgavimo efektyvumo.

    Perdirbimo srityje matomas ir kitas fokusas – didesnė pramoninė apimtis bei švaresnės cheminės schemos. Vokietijos įmonė „tozero“ pristatė pramoninę perdirbimo gamyklą Bavarijoje, kurios metinis pajėgumas viršija 1 500 tonų baterijų atliekų, o pagrindinis tikslas – atgauti litį, grafitą ir kitus vertingus komponentus.

    Dar viena problema – saugus ir efektyvus aukštos įtampos komponentų išardymas, kai elektromobiliai pasiekia eksploatacijos pabaigą. Liuksemburgo bendrovė „R3 Robotics“ kuria robotizuotus sprendimus, kad išardymas būtų greitesnis ir mažiau pavojingas žmonėms, o kartu sudarytų prielaidas didesniam perdirbimo mastui.

    Nauja gamyba ir alternatyvios chemijos

    Po „Northvolt“ istorijos akcentas dažniau dedamas į tai, kad gamyba būtų lokalizuota, o baterijų sudėtis mažiau priklausytų nuo retų ar brangių medžiagų. Tokia kryptis svarbi tiek tiekimo saugumui, tiek kainai, ypač kai rinkoje didėja spaudimas dėl elektromobilių prieinamumo ir gamybos sąnaudų.

    Serbijos „ElevenEs“ plėtoja LFP tipo ličio jonų elementus, kurie dažnai vertinami dėl saugumo ir mažesnės priklausomybės nuo kobalto ar nikelio. Nors ši chemija seniai paplitusi Kinijoje, Europoje ji tik įgauna pagreitį kaip racionali alternatyva daliai elektromobilių ir tinklo kaupimo poreikių.

    Energijos kaupimo sprendimų nišoje Estijos „Skeleton Technologies“ vysto didelės galios kaupiklius ir hibridinius sprendimus, labiau orientuotus į momentinį energijos atidavimą ir sugėrimą nei į maksimalų talpumą. Tokie sprendimai aktualūs elektros tinklams, pramonei ir infrastruktūrai, kur svarbu stabilizuoti staigius apkrovų šuolius.

    Programinė įranga ir tinklo balansavimas

    Kai baterijos vis plačiau naudojamos tinkle ir pramonėje, didėja poreikis ne tik jas pagaminti, bet ir protingai valdyti. Čia auga vadinamoji baterijų „intelekto“ kryptis, kai duomenys iš baterijų valdymo sistemų paverčiami prognozėmis apie nusidėvėjimą, gedimų riziką ir optimalų naudojimą.

    Nyderlandų „Sympower“ dirba su lankstumo paslaugomis: jungia baterijas ir kitus vartotojų įrenginius į virtualias elektrines, kad energijos vartojimas ir kaupimas būtų pritaikomas prie tinklo poreikių. Tokie modeliai padeda tinklui išlikti stabiliam ir leidžia baterijas paversti aktyviu, pajamas generuojančiu infrastruktūros elementu.

    Vokietijos „ACCURE Battery Intelligence“ kuria DI pagrįstą programinę įrangą, kuri analizuoja įtampą, temperatūrą ir įkrovos režimus, kad būtų anksčiau aptinkami nuokrypiai ir mažinama gaisrų ar staigių gedimų rizika. Praktinis tikslas – ilgesnis baterijų tarnavimo laikas, mažiau prastovų ir didesnė investicijų į kaupimo sistemas grąža.

    Bendra kryptis aiški: Europa, užuot ieškojusi vieno „stebuklingo“ gamintojo, vis labiau remiasi specializuotomis įmonėmis visoje vertės grandinėje. Toks ekosistemos modelis gali tapti antru šansu žemyne įsitvirtinti baterijų rinkoje, ypač jei perdirbimas, vietinė gamyba ir duomenimis grįstas valdymas bus vystomi lygiagrečiai.

  • Czajkove užsidegė energijos kaupimo konteineris: evakuota 65 žmonės, įvykį stebi dronai

    Czajkove užsidegė energijos kaupimo konteineris: evakuota 65 žmonės, įvykį stebi dronai

    Lenkijos Didžiosios Lenkijos vaivadijos Czajkovo vietovėje kilo gaisras konteineriniame energijos kaupimo įrenginyje. Tarnybos praneša, kad viduje buvo sukrauta apie 107 000 akumuliatorių elementų, o bendra sistemos galia siekė 2 megavatus.

    Apie incidentą ugniagesiai buvo informuoti anksti ryte, po 6 valandos. Atvykus pirmiesiems ekipažams degė konteineris su didelės galios baterijomis, todėl darbai buvo sutelkti į intensyvų aušinimą ir temperatūros kontrolę, siekiant pristabdyti ugnies plitimą.

    Augant temperatūrai ir keičiantis situacijai, priimtas sprendimas evakuoti 65 žmones iš įmonės teritorijos ir netoliese esančių pastatų. Vietos gyventojai taip pat raginami nesiartinti prie įvykio vietos ir uždaryti langus dėl dūmų bei degimo metu išsiskiriančių dujų.

    Į gaisrą metamos didelės pajėgos

    Įvykio vietoje dirba kelios dešimtys Valstybinės ir Savanoriškos ugniagesių tarnybos ekipažų, vėliau pajėgos buvo sustiprintos. Operacijoje pasitelktos cisternos, medicininio užtikrinimo transportas, taip pat specializuotos cheminės ir ekologinės gelbėjimo pajėgos.

    Gaisro židinys ir konteinerio temperatūra papildomai stebimi iš oro, naudojant dronus su termovizinėmis kameromis. Tokia taktika leidžia greičiau įvertinti kaitros zonas ir planuoti aušinimą taip, kad būtų mažinama pakartotinio įsiliepsnojimo rizika.

    Kodėl baterijų gaisrai sudėtingi?

    Energijos kaupimo sistemose naudojamos ličio jonų baterijos gaisro atveju gali patirti vadinamąjį terminį išplitimą, kai kaistant vienam elementui įkaista ir užsidega gretimi. Dėl to ugniagesių darbas dažnai trunka ilgai: neužtenka vien numalšinti liepsnas, būtina ilgą laiką aušinti ir nuolat matuoti temperatūrą.

    Praktikoje tokie gaisrai išsiskiria ir tuo, kad degimo metu gali susidaryti sveikatai pavojingos medžiagos, todėl neretai taikomos papildomos saugos zonos, ribojamas eismas, o gyventojams rekomenduojama vengti dūmų. Tarnybos pabrėžia, kad šiuo etapu svarbiausia yra žmonių saugumas ir gaisro plitimo suvaldymas.

    Kol kas oficiali gaisro priežastis neskelbiama, o informacija apie galimą žalą ar veiklos atkūrimo terminus priklausys nuo to, kada bus visiškai stabilizuota temperatūra ir pašalinta pakartotinio užsidegimo grėsmė. Įvykio aplinkybes vertins atsakingos tarnybos, kai tik tai bus saugu.

  • Moldova atidarė didžiausią šalyje energijos kaupimo parką: 60 MWh baterijos šalia 50 MW saulės

    Moldova atidarė didžiausią šalyje energijos kaupimo parką: 60 MWh baterijos šalia 50 MW saulės

    Moldovoje, Rădeni vietovėje, pradėjo veikti didžiausia šalyje baterijų energijos kaupimo sistema (BESS), kurios talpa siekia 60 MWh. Objektas prijungtas prie 50 MW saulės elektrinės, kuri buvo įrengta anksčiau, todėl abu projektai veikia kaip vienas energetinis kompleksas.

    Toks derinys leidžia sukaupti dalį dieną pagamintos saulės energijos ir ją atiduoti į tinklą tada, kai gamyba sumažėja, o poreikis išauga. Praktikoje tai padeda mažinti svyravimus tinkle, lengviau planuoti apkrovas ir efektyviau panaudoti saulės elektrinės generaciją.

    „Tai rekordiškai greitai įgyvendintas projektas, sveikinu verslininką už profesionalumą“, – sakė energetikos ministras Dorinas Junghietu.

    Ministro teigimu, privatūs investuotojai tampa svarbia grandimi stiprinant šalies energetinį saugumą ir siekiant atsinaujinančių išteklių tikslų. Moldova yra išsikėlusi uždavinį iki 2030 metų pasiekti, kad atsinaujinantys ištekliai sudarytų 30 proc. elektros suvartojimo ir 27 proc. galutinio energijos suvartojimo.

    Atsinaujinančių išteklių plėtra spartėja

    Per pastaruosius penkerius metus Moldovos saulės ir vėjo elektrinių galia išaugo aštuonis kartus ir 2026 metų gegužę pasiekė 689 MW. Valdžios institucijos pabrėžia, kad didėjant kintančiai gamybai, kaupimo sprendimai tampa ne priedu, o būtina infrastruktūros dalimi.

    Šiemet jau baigtas pirmasis konkursas dideliems vėjo ir saulės parkams, kurio bendra galia siekė 165 MW. Rudenį planuojamas dar vienas konkursų etapas: numatoma atrinkti vėjo elektrinių projektus, kurių bendra galia galėtų siekti iki 173 MW.

    Kaupimas pirmą kartą įtraukiamas į konkursus

    Skelbiama, kad naujajame konkurso etape pirmą kartą būtų reikalaujama kartu diegti ir energijos kaupimo sprendimus. Minimalūs parametrai įvardijami kaip ne mažesnė nei 22 MW/MWh kaupimo apimtis, siekiant užtikrinti didesnį sistemos lankstumą ir patikimesnį atsinaujinančios energijos integravimą.

    2024 metais atsinaujinančios elektros dalis Moldovos suvartojime sudarė 16,7 proc., o 2026 metais ji, šalies vertinimu, turėtų didėti iki 27 proc. Didžiausios šalyje BESS atidarymas Rădeni laikomas svarbiu žingsniu, nes kaupimas leidžia sparčiau auginti saulės ir vėjo projektų dalį neauginant rizikų tinklo stabilumui.

  • „Samsung SDI“ stiprina Vengrijos gamyklą: LFP baterijos ir planas šiemet perkopti 70 proc. apkrovą

    „Samsung SDI“ stiprina Vengrijos gamyklą: LFP baterijos ir planas šiemet perkopti 70 proc. apkrovą

    „Samsung SDI“ ketvirčio ataskaitoje skelbia, kad baterijų verslo rezultatai gerėja, o vienas svarbiausių postūmių – auganti didelių energijos kaupimo sistemų paklausa. Bendrovė pabrėžia, kad Europos rinkai vis daugiau dėmesio skiria LFP, arba ličio geležies fosfato, technologijai.

    LFP baterijos paprastai vertinamos dėl didesnio saugumo ir ilgesnio tarnavimo ciklo, taip pat dėl mažesnės savikainos, palyginti su dalimi kitų ličio jonų chemijų. Tai ypač aktualu Europos gamintojams, spaudžiamiems mažinti elektromobilių kainas ir užtikrinti stabilią tiekimo grandinę.

    Per ketvirtį „Samsung SDI“ taip pat pasirašė strateginį susitarimą su Mercedes-Benz. Bendrovė akcentuoja, kad tai sustiprina jos pozicijas tarp Vokietijos premium segmento gamintojų ir sudaro prielaidas naujiems užsakymams Europoje.

    Strateginis fokusas į Vengriją

    Ataskaitoje nurodoma, kad Europos elektromobilių rinka rodo atsigavimo ženklus, ypač vidutinės klasės segmente. „Samsung SDI“ tai sieja su kai kuriose šalyse sugrąžintomis valstybės subsidijomis ir išlikusiomis aukštomis naftos kainomis, kurios skatina vartotojus svarstyti alternatyvas vidaus degimo varikliams.

    Šios tendencijos tiesiogiai veikia „Samsung SDI“ gamyklos Vengrijoje planus. Dalis gamybos linijų pertvarkoma LFP baterijų gamybai, o tai turėtų didinti bendrą pajėgumą ir leisti lanksčiau reaguoti į gamintojų paklausą skirtinguose segmentuose.

    Bendrovė skelbia, kad antroje metų pusėje gamyklos pajėgumų panaudojimas planuojamas virš 70 proc. Toks tikslas paprastai reiškia siekį stabilizuoti užsakymų srautą, mažinti vieneto kaštus ir užtikrinti didesnį gamybos efektyvumą.

    Naujas projektas Europos rinkai

    „Samsung SDI“ praneša, kad antro ketvirčio laikotarpiu turėtų prasidėti masinė naujo projekto, skirto Europos rinkai, gamyba. Vengrijos bazė įvardijama kaip pagrindinis šio projekto variklis.

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja dvi lygiagrečios kryptys: didėjanti energijos kaupimo sistemų paklausa elektros tinklų stabilizavimui ir spartėjantis baterijų lokalizavimas dėl tiekimo rizikų bei reguliacinių reikalavimų. Todėl investicijos į regionines gamyklas ir perėjimas prie konkurencingesnių chemijų, tokių kaip LFP, tampa viena pagrindinių žaidėjų strategijų.