Tag: Energijos rinka

  • Elektros kainos Europoje vėl kyla: birželį 17 šalių vidurkis viršijo 100 eurų už MWh

    Europos elektros rinka birželį vėl patyrė spaudimą: vidutinės „spot“ kainos kilo antrą mėnesį iš eilės, o kai kuriose šalyse perkopė psichologiškai svarbią 100 eurų už MWh ribą. Analitikų vertinimu, kainas labiausiai stūmė karščio banga, padidinusi vartojimą dėl vėsinimo, ir dėl to išaugusi apkrova elektros sistemoms.

    Remiantis „Energy Solution“ analize, visoje jų aprašomoje Europos zonoje vidutinė kaina birželį siekė 98,81 euro už MWh. Tai yra 8,4 proc. daugiau nei gegužę, todėl „spot“ segmente padėtis prastėjo jau antrą mėnesį iš eilės.

    Kas kėlė kainas birželį

    Rinkos dalyviai birželį susidūrė su keliomis vienu metu veikusiomis rizikomis. Karšti orai ypač išryškėjo Šiaurės Vakarų Europoje ir padidino elektros poreikį vėsinimui, o didesnis vartojimas paprastai kelia „spot“ kainas net ir trumpais laikotarpiais.

    Prie kainų svyravimų prisidėjo ir techniniai veiksniai: kai kuriose šalyse fiksuoti tinklų sutrikimai bei generacijos ribojimai. Analitikų vertinimu, tokios situacijos ypač jautrios vasarą, kai paklausa šokteli, o dalis elektrinių dėl temperatūrų ar planinių darbų gali dirbti ne maksimalia galia.

    „Aukštesnėms birželio kainoms didžiausią įtaką turėjo sudėtingos oro sąlygos antroje mėnesio pusėje“, – teigiama „Energy Solution“ komentare.

    Lenkijoje augimas buvo ryškesnis

    „Energy Solution“ duomenimis, Lenkijos „spot“ rinkoje kainos birželį kilo 15,8 proc., arba 15,58 euro už MWh. Tai beveik dvigubai spartesnis šuolis nei vidutiniškai Europoje, ir, pasak analitikų, jį sustiprino vietinės sąlygos.

    Vienas svarbiausių veiksnių buvo silpnesnis vėjas: nurodoma, kad vėjuotumas buvo daugiau nei 50 proc. mažesnis nei prieš metus. Dėl to didesnė dalis gamybos teko konvenciniams šaltiniams, kurių kintami kaštai paprastai aukštesni, o tai greitai persiduoda į biržos kainas.

    Analitikai pabrėžia, kad virš 100 eurų už MWh ribos birželį atsidūrė ne viena ar dvi rinkos: tokią kainų kartelę peržengė 17 šalių. Tai rodo, kad kainų spaudimas nebuvo vien lokali anomalija, o platesnio masto reiškinys, susijęs su paklausos šuoliais ir pasiūlos jautrumu.

    Ilgesnio laikotarpio kontraktai beveik nejudėjo

    Nors „spot“ kainos kilo, išankstinėje rinkoje vaizdas buvo ramesnis. „Energy Solution“ nurodo, kad metinis bazinis kontraktas su tiekimu 2027 metais aprašomoje zonoje vidutiniškai kainavo 88 eurus už MWh, t. y. buvo tik 0,5 proc. aukščiau nei gegužę.

    Anot analitikų, ši dinamika rodo, kad trumpalaikė įtampa „spot“ rinkoje dar nevirto tvariu lūkesčiu dėl ilgalaikio kainų šuolio. Kita vertus, net ir nedidelis išankstinių kontraktų brangimas, kai dalis energetinių žaliavų pigo, gali signalizuoti, jog rinkoje išlieka atsargumas dėl vasaros ir rudens rizikų.

    Birželį palyginti stabiliai judėjo ir taršos leidimų rinka: „Energy Solution“ vertinimu, kainos svyravo šoniniame intervale apie 79–82 eurus už toną. Tuo metu anglies rinkoje metinis ARA API2 kontraktas birželį krito apie 10 proc., o mėnesio pabaigoje pasiekė žemiausią lygį nuo vasario vidurio.

    Rinkų stebėtojai atkreipia dėmesį, kad vasaros laikotarpis Europoje vis dažniau tampa kainų nepastovumo testu: karščio bangos didina vartojimą, o vėjo ir hidro generacijos svyravimai gali greitai pakeisti pasiūlos ir paklausos balansą. Tokiose sąlygose net trumpi sutrikimai tinkle ar elektrinėse turi didesnį kainų efektą nei įprastai.

  • Nafta šoka į viršų: po Trumpo sprendimo „Brent“ perkopė 95 eurus, įtampa tik auga

    Nafta šoka į viršų: po Trumpo sprendimo „Brent“ perkopė 95 eurus, įtampa tik auga

    Pasaulio naftos kainos savaitės pradžioje šoktelėjo, rinkoms reaguojant į atsinaujinusią įtampą Artimuosiuose Rytuose ir didėjančią riziką energijos tiekimui. „Brent“ rūšies nafta pakilo virš 95 eurų už barelį, o JAV WTI priartėjo prie 90 eurų ribos.

    Kainas aukštyn stūmė signalai, kad konfliktas gali užsitęsti, o diplomatiniai bandymai sumažinti įtampą kol kas neduoda aiškaus rezultato. Investuotojai ypač jautriai vertina bet kokią informaciją, kuri gali paveikti eksportą iš regiono, kuris yra vienas svarbiausių pasaulinės naftos tiekimo grandinėje.

    Didžiausia rinkos baimė siejama su Hormūzo sąsiauriu, per kurį, įvairių tarptautinių institucijų vertinimu, kasdien juda reikšminga pasaulinės jūriniu keliu gabenamos naftos dalis. Net ir trumpalaikiai trikdžiai šiame maršrute gali sukelti kainų šuolius, nes alternatyvūs tiekimo keliai ir pajėgumai ne visada gali greitai kompensuoti praradimus.

    Kodėl kainos taip jautriai reaguoja?

    Naftos rinka šiuo metu išlieka įtempta dėl kelių lygiagrečių veiksnių: geopolitinės rizikos, transportavimo saugumo ir ribotos greitos pasiūlos reakcijos. Nors dalį spaudimo gali amortizuoti komercinės atsargos ir kai kurių šalių sprendimai didinti tiekimą, bet rizikos premija kainoje išlieka didelė.

    Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad kainų kilimą riboti gali silpnesnė paklausa kai kuriose besivystančiose ekonomikose ir vartojimo mažėjimas, kai degalų kainos tampa pernelyg aukštos. Vis dėlto, jei įtampa regione didėtų arba būtų sutrikdytas eksportas, kainos gali kilti toliau.

    Kas laukia toliau?

    Artimiausiu metu kainų kryptį lems politiniai sprendimai ir realūs tiekimo srautų pokyčiai, o ne vien pareiškimai. Rinkos dalyviai stebės, ar bus pasiektas susitarimas, kuris sumažintų eskalacijos riziką, ir ar išliks saugus laivybos koridorius per Hormūzo sąsiaurį.

    Europai tokie svyravimai reiškia didesnę infliacijos riziką ir spaudimą vartotojams, nes brangesnė žaliava ilgainiui persiduoda degalų ir dalies prekių kainoms. Ekonomistai pabrėžia, kad užsitęsęs kainų šuolis dažniausiai verčia vartotojus taupyti, o verslus atidžiau vertinti sąnaudas.