Karščio bangos Europoje pastaraisiais metais darosi vis dažnesnės, todėl kondicionieriai butuose ir namuose vis dažniau dirba po kelias valandas per dieną. Tačiau prieš įjungiant vėsinimą visu pajėgumu verta suprasti paprastą dalyką: sąskaitą lemia ne deklaruojama vėsinimo galia, o realus elektros suvartojimas ir naudojimo įpročiai.
Dažna klaida yra painioti vėsinimo galią su elektros galia. Vėsinimo galia nurodo, kiek šilumos įrenginys gali pašalinti iš patalpos, o elektros galia parodo, kiek elektros jis paima iš tinklo. Būtent elektros galia ir darbo trukmė daugiausia nulemia, kiek kainuos vėsinimas mėnesio pabaigoje.
Nuo ko priklauso sąskaita?
Pagrindiniai trys veiksniai yra įrenginio elektros suvartojimas kilovatais, elektros energijos kaina už kilovatvalandę ir tai, kiek valandų per parą kondicionierius realiai dirba. Jei kompresorius dažnai įsijungia dėl karščio, prastos izoliacijos ar per žemos nustatytos temperatūros, kilovatvalandžių susidaro gerokai daugiau.
Didelę reikšmę turi ir patalpos plotas, saulės spinduliuotė per langus, pastato šiluminė izoliacija bei drėgmė. Kuo didesnis skirtumas tarp lauko temperatūros ir nustatytos patalpoje, tuo intensyviau dirba sistema ir tuo greičiau auga suvartojimas.
Kiek gali kainuoti mėnuo vėsinimo?
Jei namuose naudojamas mobilus kondicionierius ar mažesnė split sistema, dažnas scenarijus yra maždaug 1 kilovato elektros suvartojimas aktyvaus vėsinimo metu. Tuomet viena valanda darbo prilygsta maždaug 1 kilovatvalandei, o galutinė kaina priklausys nuo jūsų tarifo.
Pavyzdžiui, jei įrenginys veikia apie 6 valandas per dieną, per parą susidaro apie 6 kilovatvalandės, o per 30 dienų apie 180 kilovatvalandžių. Pagal konkretų jūsų planą tiekis gali kainuoti labai skirtingai, tačiau bendras principas paprastas: net ir kelių valandų kasdienis vėsinimas per mėnesį virsta apčiuopiamu elektros kiekiu.
Kaip sumažinti išlaidas neprarandant komforto?
Vienas efektyviausių sprendimų yra nustatyti saikingą temperatūrą, o ne bandyti patalpas atšaldyti iki labai žemos ribos. Praktikoje didelė nauda gaunama ir tada, kai pirmiausia sumažinamas šilumos patekimas į vidų: užtraukiamos žaliuzės, užuolaidos, uždaromi langai karščiausiomis valandomis.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į energinį efektyvumą ir priežiūrą. Užsikimšę filtrai, netinkamai parinkta galia ar blogai sumontuota sistema gali reikšti, kad įrenginys dirbs ilgiau, bet efekto bus mažiau. Jei kondicionierius naudojamas dažnai, reguliari profilaktika ir protingi įpročiai dažniausiai atsiperka mažesnėmis sąskaitomis.
