CP v2

Tag: Energinis auditas

  • Skaitikliai sukasi, o namuose šalta: 5 vietos, pro kur iš buto dažniausiai pabėga šiluma

    Skaitikliai sukasi, o namuose šalta: 5 vietos, pro kur iš buto dažniausiai pabėga šiluma

    Dažniausias kaltininkas – langai

    Jei prie uždaryto lango jaučiate skersvėjį, o šalia rėmo temperatūra akivaizdžiai krenta, tikėtina, kad šiluma išeina per nesandarumus. Dažniausiai kalti susidėvėję tarpikliai, per silpnas varčios prispaudimas, išsireguliavę apkaustai arba tarpai tarp rėmo ir sienos.

    Paprastą patikrą galima atlikti popieriaus lapu: įkiškite jį tarp rėmo ir varčios, uždarykite ir pabandykite ištraukti. Jei lapas lengvai slysta, verta sureguliuoti apkaustus ir įvertinti tarpiklių būklę.

    Jeigu kyla abejonių, efektyviausiai padeda termovizinė patikra: ji parodo vietas, kur paviršiaus temperatūra yra žemesnė ir kur susidaro šilumos tiltai. Praktikoje tai neretai padeda sutaupyti, nes paaiškėja, kad langų keisti nereikia, užtenka sandarinimo ir reguliavimo.

    Durys ir įėjimo zona: šaltis ateina iš laiptinės

    Daugiabučiuose įėjimo durys dažniausiai neveda tiesiai į lauką, tačiau šalta laiptinė gali greitai atšaldyti prieškambarį. Skersvėjis dažniausiai juntamas ties slenksčiu, spynos zona ir durų kraštais, ypač jei durų varčia nebesiglaudžia tolygiai.

    Trumpam padeda tinkamai parinkti tarpikliai ir slenksčio sandarinimas, tačiau jei varčia deformuota arba durys sumontuotos netiksliai, vien tarpiklio gali nepakakti. Tokiu atveju verta pirmiausia užsakyti durų reguliavimą, o tik tuomet svarstyti keitimą.

    Radiatorius šilumos nepavagia, bet gali ją „užrakinti“

    Radiatorius nėra vieta, pro kurią šiluma išeina į lauką, tačiau jis gali šildyti gerokai prasčiau, jei yra uždengtas ilga užuolaida, baldais ar dekoratyvine apdaila. Tuomet sutrinka oro cirkuliacija ir dalis energijos sušildo sieną už radiatoriaus, o ne patalpą.

    Šildymo sezono metu verta palikti aplink radiatorių daugiau atviros erdvės ir neapkrauti jo tekstile. Jei radiatorius sumontuotas ant išorinės sienos, gali pasiteisinti šilumą atspindintis ekranas, kuris sumažina šilumos „pabėgimą“ į sieną.

    Jei radiatorius šyla netolygiai arba girdite čiurlenimą, dažna priežastis yra oras sistemoje, todėl praverčia nuorinimas. Taip pat svarbu, kad termostatinė galvutė nebūtų uždengta, nes tada ji fiksuoja netikslią temperatūrą ir per anksti sumažina šildymą.

    Šalti kampai ir pelėsis dažnai reiškia šilumos tiltus

    Jei viena siena ar kambario kampas akivaizdžiai šaltesni, o pradeda kauptis drėgmė ar atsiranda pelėsio židiniai, problema gali būti ne vėdinime, o šilumos tiltuose. Tai konstrukcijos vietos, kur šiluma į išorę perduodama greičiau nei per gretimus elementus.

    Tokie tiltai dažnai susidaro ties balkonų plokštėmis, sąramomis, langų angokraščių zonomis, pastato kampais ar skirtingų konstrukcijų sandūromis. Daugiabutyje dalis sprendimų priklauso bendrijai ar administratoriui, todėl pasikartojančius požymius verta fiksuoti ir pranešti, ypač jei tuo skundžiasi ir kaimynai.

    Šilumos nuostolių mastas skiriasi pagal būsto vietą: virš neapšiltinto stogo esantis butas dažniau praranda šilumą per perdangą, o virš rūsio ar garažo esantis – per grindis. Dėl to vieno universalaus skaičiaus, kiek proc. šilumos „turi“ išeiti per konkrečią vietą, realybėje nėra.

    Vėdinimas: dažna klaida, kuri brangiai kainuoja

    Ieškant, kur dingsta šiluma, kartais padaroma pavojinga klaida: užklijuojamos ventiliacijos angos arba visiškai nutraukiamas šviežio oro patekimas. Taip didėja drėgmė, dažnėja kondensatas ant šaltesnių paviršių ir atsiranda palankios sąlygos pelėsiui.

    Vietoj ilgo laikymo praviro lango žiemą efektyviau vėdinti trumpai ir intensyviai, kelioms minutėms plačiai atveriant langą. Prieš vėdinant pravartu sumažinti radiatoriaus galingumą, kad šiluma nebūtų „išpučiama“ į lauką.

    Jei sąskaitos didelės, o butas greitai atšąla net šildant, verta rinktis termovizinę apžiūrą arba energinį auditą. Tokie sprendimai leidžia tiksliai nustatyti problemas ir atskirti, kur pakaks reguliavimo bei sandarinimo, o kur jau reikalinga rimtesnė renovacija.

  • Šilumos siurblys sename name: gali būti hitas, bet viena klaida užprogramuoja sąskaitas

    Brangstant iškastiniam kurui, griežtėjant taršos reikalavimams ir augant norui turėti patogų, beveik nereikalaujantį priežiūros šildymą, šilumos siurbliai tapo vienu dažniausiai svarstomų sprendimų ir senesniuose namuose. Vis dėlto būtent čia kyla daugiausia abejonių: ar įrenginys „patemps“ su senais radiatoriais ir ar elektra netaps nauju finansiniu galvos skausmu.

    Praktika ir tyrimai rodo, kad svarbiausias veiksnys nėra pastato amžius. Kur kas daugiau lemia realus pastato šilumos poreikis, reikiama šildymo sistemos paduodamo vandens temperatūra, taip pat tai, ar siurblys teisingai parinktas ir kokybiškai sumontuotas.

    Ką iš tiesų rodo tyrimai

    Viena dažniausiai kartojamų klaidingų nuostatų – esą šilumos siurblys tinka tik naujiems arba kapitaliai atnaujintiems namams. Fraunhofer ISE instituto analizuoti duomenys iš senesnių pastatų parodė, kad įrenginiai gali veikti efektyviai ir esamame fonde, jei sistema pritaikyta pastato poreikiams.

    Tokiuose vertinimuose dažnai remiamasi sezoniniu efektyvumo rodikliu, kai skaičiuojama, kiek šilumos gaunama iš vieno elektros vieneto per visą šildymo sezoną. Paprastai tariant, kuo žemesnės temperatūros vandens reikia namui šildyti, tuo lengviau šilumos siurbliui dirbti ir tuo mažesnės sąnaudos.

    Radiatoriai sename name – ne nuosprendis

    Dar vienas mitas – kad įsirengus šilumos siurblį privaloma ardyti grindis ir montuoti grindinį šildymą. Realybėje daugelis senų radiatorių sistemų gali veikti ir toliau, jeigu radiatoriai pakankamo dydžio, o namas nereikalauja itin aukštos paduodamo vandens temperatūros.

    Jei keliuose kambariuose šilumos pritrūksta, dažnai nebūtina keisti visos sistemos. Užtenka pakeisti konkretų radiatorių didesnio ploto modeliu arba įrengti sprendimą, kuris efektyviau atiduoda šilumą esant žemesnei vandens temperatūrai.

    Rinkoje daugėja ir aukštesnės temperatūros šilumos siurblių, kurie gali paruošti karštesnį vandenį. Tačiau kuo aukštesnė paduodamo vandens temperatūra, tuo dažniau didėja elektros sąnaudos, todėl ekonomiškiausia strategija paprastai yra siekti kuo žemesnės temperatūros, kuri dar užtikrina komfortą.

    Didžiausia klaida – parinkti galią „iš akies“

    Prieš perkant įrangą svarbiausia tiksliai įvertinti pastato šilumos nuostolius. Inžinerinėje praktikoje tai dažniausiai pradedama nuo energinio audito arba bent jau skaičiuojamojo šilumos poreikio įvertinimo, nes nuo to priklauso ir siurblio galia, ir jo darbo režimai.

    Per didelės galios įrenginys gali dažniau įsijungti ir išsijungti, o tai ilgainiui blogina darbo sąlygas ir didina nusidėvėjimą. Per mažos galios siurblys per šalčius gali nepadengti poreikio, todėl daugiau dirbs elektrinis tenas ar kitas atsarginis šaltinis, o tada sąskaitos šokteli.

    Jeigu namas prastai apšiltintas, šilumos siurblys vis tiek gali veikti, bet mokėti teks daugiau, nes didelės šilumos netektys niekur nedingsta. Dažniausiai didžiausi nuostoliai patiriami per stogą ar perdangą, taip pat per nesandarius langus ir duris, todėl net dalinė termomodernizacija gali reikšmingai sumažinti reikalingą galią ir sąnaudas.

    Sudėtingesniais atvejais, pavyzdžiui, kai pastato negalima lengvai apšiltinti ar jis turi kitų ribojimų, praktikuojami hibridiniai sprendimai. Tuomet šilumos siurblys didžiąją sezono dalį dirba kaip pagrindinis šaltinis, o prie didžiausių šalčių įsijungia esamas katilas ar kitas rezervinis šildymas, kad nereikėtų pirkti itin galingo siurblio.

    Galutinis atsakymas, ar šilumos siurblys sename name bus hitas, priklauso ne nuo statybos metų, o nuo skaičiavimų, sistemos temperatūrų ir montavimo kokybės. Būtent čia slypi riba tarp patogaus šildymo ir sąskaitų, kurios gali nemaloniai nustebinti.