CP v2

Tag: Energinis efektyvumas

  • Už 1,4 mln. eurų atgimė Dūkštų mokykla: štai kas pasikeitė ir ką žada meras

    Už 1,4 mln. eurų atgimė Dūkštų mokykla: štai kas pasikeitė ir ką žada meras

    Vilniaus rajono savivaldybė baigė Avižienių gimnazijos Dūkštų pagrindinio ugdymo skyriaus modernizacijos projektą, kurio vertė siekė apie 1,4 mln. eurų. Spalio 6 dieną atnaujintas pastatas oficialiai atvėrė duris bendruomenei, o į renginį buvo pakviesti mokiniai, tėvai ir vietos gyventojai.

    Šventėje dalyvavęs Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad investicijos į mokyklų infrastruktūrą yra ne tik apie remontą, bet ir apie gyvenimo kokybę bei paslaugų prieinamumą vietovėse. Pasak jo, atsinaujinusios erdvės turi tarnauti ir švietimui, ir platesniems bendruomenės poreikiams.

    „Šiandien Dūkštose – naujas startas: atgimęs pastatas atveria duris tam, kad tarnautų ir švietimo bendruomenei, ir visiems vietos gyventojams. Drąsiai naudokitės šiomis naujomis erdvėmis, pildykite klases ir kurkite čia aktyvų gyvenimą“, – sakė Robert Duchnevič.

    Simbolinę atidarymo juostą kartu su meru perkirpo Avižienių gimnazijos direktorė Alicija Bilinska ir renovacijos darbus atlikusios bendrovės „Adeso“ vadovas Marius Zabaras. Renginyje taip pat dalyvavo savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius, Dūkštų seniūnijos seniūnė Honorata Masalskienė ir savivaldybės tarybos narys Stasys Mušeikis.

    Vytautas Vansavičius akcentavo, kad atnaujinta įstaiga yra pasirengusi priimti mokinius, o investicijos turėtų padėti užtikrinti patrauklesnę ugdymo aplinką. Savivaldybėje pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama mokyklų pastatų būklei, energiniam efektyvumui ir pritaikymui skirtingiems mokinių poreikiams.

    „Jokie gandai apie įstaigos likimą nepakeis realybės – ši mokykla veikia, gražėja ir yra pasiruošusi priimti mokinius“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Kaip nurodo savivaldybė, anksčiau prastos būklės ir ribotai ugdymo veiklai pritaikytas pastatas po darbų pasikeitė iš esmės. Rekonstruotame apie 850 kvadratinių metrų ploto pastate numatytos 7 klasės, atnaujinta lopšelio grupė, įrengta virtuvė ir biblioteka.

    Didelis dėmesys skirtas prieinamumui: įrengtas keltuvas, pandusas ir papildoma evakuacinė laiptinė. Taip pat apšiltintos sienos ir stogas, atnaujintas fasadas, pakeisti langai, danga bei durys, o viduje perplanuotos ir sutvarkytos patalpos, įrengti sanitariniai mazgai ir persirengimo erdvės.

    Projektas siejamas ir su energijos taupymu, kuris savivaldybėms tampa vis svarbesnis dėl kintančių šildymo ir eksploatacijos kaštų. Energiškai efektyvesni sprendimai leidžia mažinti išlaidas ir gerinti komfortą mokiniams bei darbuotojams, o atnaujintos erdvės dažnai tampa traukos centru vietos bendruomenei.

    Po oficialios dalies šventę papuošė ugdytinių programa, o vaikai turėjo progą merui užduoti klausimų apie vaikystę ir mokyklos metus. Savivaldybė pabrėžia, kad pirmame aukšte įrengtos atskiros erdvės ir Dūkštų bendruomenės veikloms, tad pastatas turėtų būti naudojamas plačiau nei vien tik pamokoms.

  • Ar išorinės roletės tikrai sulaiko šilumą žiemą: skaičiuojame realias santaupas

    Langai dažnai laikomi silpniausia pastato vieta šilumos požiūriu, todėl žiemą per juos patiriama reikšminga dalis šilumos nuostolių. Dėl to vis daugiau gyventojų ieško sprendimų, kurie padėtų sumažinti šildymo sąnaudas ir pagerinti komfortą.

    Išorinės roletės gali prisidėti prie energijos taupymo, tačiau rezultatas priklauso ne nuo vieno stebuklingo faktoriaus. Lemiamą reikšmę turi roletės lamelių konstrukcija, kreiptuvų sandarumas ir montavimas, kad nesusidarytų šilumos tiltai.

    Kaip roletės mažina šilumos nuostolius

    Nuleista išorinė roletė tarp stiklo ir lamelių sukuria papildomą oro sluoksnį. Toks oro tarpas veikia kaip izoliacinė pagalvė ir lėtina šilumos perdavimą į lauką, ypač kai lauke pučia vėjas ir temperatūra sparčiai krenta.

    Dažniausiai efektyvesnės laikomos aliuminio lamelės, užpildytos poliuretano putomis, nes jos sumažina šilumos skvarbą per pačią roletę. Vis dėlto net ir geras roletės profilis nepadės, jei pro šonus bus prapučiamas tarpas.

    Didžiausia klaida, kuri kainuoja šilumą

    Praktikoje nemaža dalis šilumos naudos prarandama dėl netinkamo montavimo. Jei roletės dėžė ar tvirtinimo mazgai paliekami kaip šalčio tiltas, o kreiptuvai nesandarūs, roletė tampa labiau užuolaida privatumui, o ne izoliacijos priemone.

    Naujuose pastatuose dažnai pasirenkamos po tinku paslepiamos sistemos, kai roletės dėžė integruojama į šiltinimo sluoksnį. Renovacijoje svarbiausia užtikrinti sandarumą aplink lango angą ir tvarkingą mazgų apšiltinimą, kad šaltis neapeitų roletės per konstrukcijas.

    Kiek galima sutaupyti ir kada tai jaučiasi

    Santaupos nėra vienodos visiems, nes jos priklauso nuo langų dydžio, jų orientacijos pagal pasaulio kryptis, pastato sandarumo, šildymo tipo ir gyventojų įpročių. Skaičiavimuose paprastai remiamasi pastatų energinio naudingumo vertinimo metodikomis, kuriose įvertinami šilumos nuostoliai per atitvaras ir vėdinimą.

    Dažniausiai roletės didžiausią efektą duoda ten, kur yra dideli langų plotai ir juntamas skersvėjis, o taip pat senesnės statybos būstuose, kuriuose langų mazgai neidealūs. Reali nauda labiau matoma šalčiausiomis dienomis ir naktimis, kai nuleistos roletės sumažina atvėsimą.

    Vasarą išorinės roletės gali būti ne mažiau vertingos, nes sulaiko saulės energiją dar prieš jai pasiekiant stiklą. Tokiu būdu patalpos lėčiau įkaista, o tai gali sumažinti poreikį vėsinti patalpas ir sumažinti elektros sąnaudas, jei naudojamas kondicionavimas.

    Didžiausią naudą paprastai duoda disciplina: roletes verta nuleisti sutemus ir kelti saulėtą dieną, kad patalpos gautų pasyvios šilumos. Jei namuose įrengtas automatinis valdymas pagal laiką ar šviesos jutiklius, lengviau išlaikyti pastovų režimą ir išvengti žmogiškų klaidų.

    Nors kartais viešojoje erdvėje minimos labai didelės santaupos, praktikoje roletės dažniau veikia kaip papildoma priemonė šalia gerų langų, sandarinimo ir tinkamo vėdinimo. Jos gali padėti sumažinti šilumos nuostolius, pagerinti komfortą prie langų ir suteikti papildomą naudą vasaros karščių metu.

  • „Henkel“ inovacijų centras Lenkijos Stąporkove: kuo pasauliui svarbi statybinė chemija

    Vokietijos koncernas „Henkel“ dalį svarbiausių statybinės chemijos tyrimų Europoje vykdo ne didmiestyje, o Lenkijos Stąporkove. Čia veikia tarptautinis inovatyvių statybos technologijų centras, kuriame kuriami klijai, sandarikliai, dangos ir kitos medžiagos, vėliau taikomos įvairiose šalyse.

    Centras išsiskiria tuo, kad orientuojasi ne tik į vietos rinkos sprendimus. Stąporkove kuriamos technologijos pritaikomos ir kituose regionuose, o pats padalinys laikomas vienu svarbiausių „Henkel“ struktūroje statybinės chemijos srityje Europoje.

    Nuo gamyklos iki R&D centro

    „Henkel“ istorija Stąporkove siekia ankstyvuosius 1990-uosius, kai mieste pradėjo veikti viena pirmųjų bendrovės gamyklų Lenkijoje. Vėliau šalia atsiradusi infrastruktūra, skirta darbuotojų apmokymams, tapo pagrindu tyrimų veiklai, kai įmonė daugiau mokymų perkėlė į praktines išvykas ir objektus.

    Sprendimą kurti tyrimų centrą tokioje vietoje lėmė keli veiksniai: didelė regiono rinka, artumas gamybai ir galimybė greitai testuoti naujas formules realiomis sąlygomis. „Henkel“ atstovai yra pabrėžę, kad inovacijos tapo vienu svarbiausių augimo variklių, o nauji produktai sudaro reikšmingą pardavimų dalį.

    Kodėl statybinė chemija auga

    Statybinės chemijos paklausa Europoje pastaraisiais metais stipriai siejama su energinio efektyvumo reikalavimais, pastatų renovacija ir griežtėjančiais drėgmės bei ilgaamžiškumo standartais. Dėl to nuolat tobulinami šiltinimo sistemų sprendimai, hidroizoliacijos, fasadų dangos ir klijai, kurie turi atlaikyti tiek temperatūrų svyravimus, tiek didesnes apkrovas.

    Ryškus pokytis matomas ir apdailoje: plytelės bei plokštės per pastarąjį dešimtmetį ženkliai didėjo, todėl klijų formulės turi užtikrinti sukibimą su sunkesnėmis ir didesnėmis dangomis. Tokie rinkos pokyčiai verčia laboratorijas greitai reaguoti, o gamintojams tampa svarbu turėti tyrimų bazę arčiau gamybos ir testavimo infrastruktūros.

    Kaip gimsta sprendimai

    Stąporkovo centre atliekami bandymai apima ne tik medžiagų sudėties kūrimą, bet ir jų elgsenos įvertinimą skirtingomis sąlygomis. Pavyzdžiui, tikrinama, kaip naujos fasadų dangos veikia lietui lyjant: per greitai nubėgantis vanduo gali nepašalinti nešvarumų, o per lėtai džiūstantis paviršius ilgiau išlieka drėgnas ir didina biologinės taršos riziką.

    Taip pat vertinama, ar medžiagų modifikacijos nekeičia vidinės struktūros taip, kad ilgainiui prastėtų eksploatacinės savybės. Tokiems tyrimams taikomi mikroskopiniai ir pagreitinto senėjimo bandymai, leidžiantys per savaites ar mėnesius įvertinti, kaip produktas elgtųsi po kelerių metų veikiamas saulės, šalčio ir kritulių.

    Skaičiais tai nėra didžiulis padalinys, tačiau jo svarbą lemia kompetencijos koncentracija ir tarptautinis pritaikomumas. Nedidelė specialistų komanda prisideda prie sprendimų, kurie vėliau tampa standartine praktika skirtingose rinkose, ypač ten, kur renovacijos ir energinio efektyvumo spaudimas auga sparčiausiai.

    Dar vienas iššūkis, su kuriuo susiduria tokie centrai, yra kvalifikuotų darbuotojų pritraukimas už didmiesčių ribų. Vis dėlto Stąporkove akcentuojama galimybė augti moksliškai ir profesiškai, o tyrimų veikla siejama su doktorantūros darbais ir bendradarbiavimu su universitetais.

  • Europa projektuoja pastatus pagal seną klimatą: mokslininkai įspėja, kuo tai baigsis

    Europa projektuoja pastatus pagal seną klimatą: mokslininkai įspėja, kuo tai baigsis

    Europos pastatai vis dar dažnai projektuojami remiantis istorine orų statistika, kuri kai kuriose vietovėse aprašo prieš kelis dešimtmečius buvusias sąlygas. Tačiau šiandien planuojami namai, biurai ar ligoninės stovės ir veiks dar 30–70 metų, kai temperatūrų režimas ir energijos poreikis gali būti visiškai kitoks.

    Projektuojant pastatą įprasta vertinti, kaip jis elgsis skirtingomis oro sąlygomis, naudojant vadinamąjį tipinį meteorologinį metų rinkinį. Tokie duomenys sudaromi iš praeities matavimų, todėl gerai atspindi tai, kas jau buvo, bet ne visada tinka tam, kas laukia ateityje.

    Kodėl senieji duomenys nebetinka

    Pastato energetinis efektyvumas priklauso nuo to, kiek dienų per metus reikės šildyti ir kiek dažnai teks vėsinti patalpas. Šylant klimatui, šildymo poreikis daugelyje regionų ilgainiui mažėja, o vėsinimo poreikis auga, todėl sprendimai, kurie atrodė optimalūs vakar, rytoj gali tapti nuostolingi.

    Praktinis skirtumas gali būti labai apčiuopiamas: per mažai suplanuotas šešėliavimas, prastesnė apsauga nuo perkaitimo ar nepakankamai įvertintas vėsinimo poreikis vėliau virsta diskomfortu ir didesnėmis sąskaitomis. Kita vertus, neteisingai parinktos šildymo sistemos ar pastato atitvarų sprendiniai gali lemti, kad investicijos neatsipirks taip, kaip skaičiuota.

    Nauji duomenys projektavimui į ateitį

    Norvegijos gyvybės mokslų universiteto ir Koimbros universiteto mokslininkai parengė Future Meteorological Years, tai yra būsimųjų meteorologinių metų duomenis. Jie sujungia istorinius matavimus su klimato kaitos scenarijais ir pateikia valandinį orų vaizdą konkretiems laikotarpiams.

    Tyrėjai pirmiausia vertino, kurie klimato modeliai tiksliausiai atkuria Europos žiemos ir vasaros sąlygas, ir tik tada atrinktus modelius pritaikė būsimų rinkinių sudarymui. Tokia atranka svarbi, nes skirtingi modeliai nevienodai tiksliai atspindi regioninius skirtumus, pavyzdžiui, pakrančių ir žemyninių vietovių kontrastus.

    FMY duomenų rinkiniai apima laikotarpius 2036–2065 ir 2066–2095 metais bei numato skirtingus emisijų scenarijus. Tai leidžia projektuotojams testuoti, kaip skirsis sprendiniai, jei šiltėjimas vyks lėčiau arba greičiau, ir iš anksto įvertinti, kada prireiks papildomo vėsinimo ar efektyvesnio apsaugos nuo saulės valdymo.

    Ką tai gali pakeisti statyboje

    Tokie duomenys ypač aktualūs Šiaurės ir Vidurio Europai, kur šiltėjimas žiemą kai kuriais vertinimais gali būti ryškesnis, o tai keičia šildymo poreikio skaičiavimus. Net palyginti nedidelis vidutinės temperatūros pokytis gali reikšmingai pakeisti energijos balanso modeliavimą, nuo kurio priklauso konstrukciniai ir inžineriniai sprendimai.

    Mokslininkai pabrėžia, kad būsimo klimato duomenys skirti tam, kad pastatai būtų projektuojami atsparesni realioms ateities sąlygoms. Tai gali tapti svarbiu įrankiu planuojant ne tik naujus objektus, bet ir renovaciją, kai siekiama sumažinti energijos vartojimą ir padidinti komfortą karščio bangų metu.

    Tyrimo išvados publikuotos Journal of Building Performance Simulation, o parengti rinkiniai gali būti naudojami pastatų energinio naudingumo simuliavimo programose. Tikslas paprastas: kad pastatai būtų pritaikyti ne vakar dienos, o rytojaus klimatui.

  • Radiatorių galite pamiršti: paslėptas sieninis šildymas po tinku žada mažesnes sąskaitas

    Sieninis šildymas, paslepiamas po tinku ar plokštėmis, vis dažniau minimas kaip alternatyva tradiciniams radiatoriams ir net grindiniam šildymui. Šiluma nuo sienos sklinda žmogaus kūno aukštyje, todėl patalpoje greičiau pasiekiamas tolygus komfortas.

    Toks sprendimas priskiriamas žemos temperatūros šildymo sistemoms, nes šilumnešis paprastai šildomas maždaug iki 30–45 laipsnių. Dėl to sistema ypač tinka derinant su šilumos siurbliais ar kitais efektyviai žemesnėse temperatūrose dirbančiais šaltiniais.

    Kaip šyla patalpa?

    Sieninis šildymas daugiausia perduoda šilumą spinduliavimu, todėl sumažėja intensyvi oro cirkuliacija, būdinga daliai radiatorių sistemų. Praktikoje tai gali reikšti mažiau dulkių judėjimo ir tolygesnę temperatūrą, kai patalpoje nesusidaro ryškios šaltos ar perkaitusios zonos.

    Svarbus niuansas – įšilęs tinkas ar plokštė tampa dideliu šilumos „skydeliu“, todėl komfortas dažnai juntamas greičiau net esant kiek žemesnei oro temperatūrai. Vis dėlto realus efektas priklauso nuo pastato šiluminės izoliacijos ir šildymo valdymo.

    Įrengimo būdai ir ribojimai

    Dažniausiai išskiriami vandens ir elektriniai sieninio šildymo sprendimai. Vandens sistemose vamzdeliai montuojami ant sienos ir užtinkuojami, o renovuojant gali būti pasirenkamos „sausos“ plokštės su integruotais šildymo elementais.

    Elektriniai variantai dažniau naudojami zoniniam pašildymui, pavyzdžiui, vonios kambariuose, kai norima šiltos sienos ar papildomo komforto. Tačiau ilgalaikės eksploatacijos kaštai priklauso nuo elektros kainos ir pastato energinio efektyvumo.

    Didžiausias šios sistemos planavimo iššūkis – interjeras: dideli baldai ar ištisinės spintos, uždengiančios šildomą plotą, gali sumažinti efektyvumą. Taip pat svarbu numatyti, kur kabės sunkesni daiktai, kad vėliau nereikėtų gręžti į šildymo zoną.

    Kaina ir apdaila: kur dažniausiai suklystama?

    Įrengimo kaina paprastai būna didesnė nei klasikinių radiatorių, o kai kuriais atvejais panaši į grindinio šildymo. Lenkijos rinkoje dažnai nurodoma maždaug 220–350 zlotų už 1 kvadratinį metrą, tai sudaro apie 50–80 eurų už 1 kvadratinį metrą šildomo sienos ploto.

    Galutinė suma priklauso nuo pasirinktos technologijos, sienų paruošimo, tinko storio ir darbų apimties. Apdailai dažnai rekomenduojami gerai šilumą akumuliuojantys ir garams pralaidūs sprendimai, o dažymui – garams pralaidūs dažai, kad siena „kvėpuotų“.

    Sieninis šildymas labiausiai atsiskleidžia energiją taupančiuose namuose, kur šilumos poreikis mažesnis, o žemos temperatūros režimas leidžia efektyviau išnaudoti šiuolaikinius šilumos šaltinius. Vis dėlto prieš sprendžiant verta įsivertinti patalpų išplanavimą, baldų išdėstymą ir pasirinkti projektavimą bei montavimą išmanančius specialistus.

  • DI lenktynės lenkų fabrikuose: kodėl svarbiau duomenys, energijos kaina ir kibernetinis saugumas

    Lenkijos pramonė vis dažniau bando diegti dirbtinis intelektas sprendimus, tačiau reali transformacija prasideda ne nuo madingų įrankių, o nuo duomenų, energetinio efektyvumo ir sistemų integracijos. Pramonės automatizavimo bendrovės „ABB“ atstovai pabrėžia, kad DI turi būti vertinamas pagal galutinį rezultatą, o ne pagal tai, kiek resursų sunavojama eksperimentams.

    Dideliuose gamybos kompleksuose DI dažniausiai tampa dar viena priemone produktyvumui didinti šalia jutiklių, procesų optimizavimo, planavimo ir turto valdymo sistemų. Praktikoje tai reiškia, kad investicijų prioritetas dažnai atitenka energijos sąnaudų mažinimui, nes būtent jos tiesiogiai veikia gamybos savikainą ir konkurencingumą.

    DI negali valdyti „aklai“

    Pramonėje kritinės reikšmės valdymo sistemos negali būti „tiesiog prijungiamos“ prie DI ir paliekamos veikti be aiškių ribų. Esminis principas yra atskirti procesų valdymo sluoksnį nuo optimizavimo ir analizės sluoksnio, kad gamyba išliktų stabili net testuojant naujas technologijas.

    Tokia architektūra dažnai remiasi kraštiniu skaičiavimu, skaitmeniniais dvyniais ir atskiromis analitinėmis aplikacijomis, kurios naudoja procesinius duomenis, bet tiesiogiai nevaldo kritinių komandų. Tai mažina riziką, kai sprendimai dar nėra iki galo patikrinti realiomis gamybos sąlygomis.

    Kodėl energijos taupymas stringa?

    Nors aukštos energijos kainos pramonėje laikomos viena didžiausių grėsmių pelningumui, diegimas neretai juda lėčiau nei norėtųsi. Viena priežasčių yra investicijų grąžos logika: įmonės dažnai vertina ketvirčio ar metų rezultatą, o energetinio efektyvumo projektai atsiperka per ilgesnį laiką.

    Kita dažna kliūtis yra matavimo ir supratimo trūkumas: jei energijos suvartojimas nematuojamas pakankamai detaliai, sunku nustatyti, kuris proceso etapas yra labiausiai „ėdrus“ ir kur investicija duotų didžiausią efektą. Šiuolaikiniai jutikliai leidžia nusileisti iki konkretaus įrenginio lygio, tačiau didžiausia vertė atsiranda ne iš papildomų prietaisų, o iš to, kaip duomenys pritaikomi sprendimams.

    Skalavimą stabdo atsakomybė ir saugumas

    Pilotiniai DI projektai dažnai parodo greitą pirmą rezultatą, ypač ten, kur sprendimai remiasi dideliais kalbos modeliais ar agentinėmis sistemomis. Tačiau perkėlus į gamybą išauga reikalavimai duomenų kokybei, kontekstui, procesų išmanymui ir atsakomybės paskirstymui.

    „Autonomija pramonėje greitai tampa atsakomybės, kibernetinio saugumo ir sprendimų paaiškinamumo klausimu“, – sakė „ABB“ Korporacinio technologijų centro Lenkijoje vadovas Przemysławas Zakrzewskis.

    Kuo daugiau sprendimų priima sistema, tuo svarbiau aiškiai apibrėžti, kas atsako už jos veikimą, kokiais duomenimis ji remiasi ir ar sprendimus galima atsekti. Dėl to pramonėje pabrėžiama, kad debesų sprendimai, DI ir mašininis mokymasis turi naudoti procesinius duomenis, bet būti atskirti nuo kritinio valdymo.

    Kibernetinio saugumo kontekste vis dažniau akcentuojama „higiena“: turto inventorizacija, konfigūracijų kontrolė, atnaujinimų disciplina ir aiškus matomumas, kas ir kaip yra pasiekiama iš vidaus bei išorės. Didėjant prijungtų įrenginių skaičiui, plečiasi ir potencialaus atakos paviršius, todėl IT ir OT aplinkų sujungimas turi vykti pagal standartizuotus architektūrinius principus.

    Kiek pažengusi Lenkijos pramonė?

    Technologinė branda nėra vienoda visoms įmonėms: didelės gamyklos dažniau turi gamybos, logistikos ir planavimo valdymo sistemas, o DI diegimą sieja su optimizavimu ir skirtingų sistemų sujungimu. Ekspertų vertinimu, dideli Lenkijos pramonės objektai dažnai pasiekia 7–8 lygį dešimties balų skalėje, tačiau iki visiškos autonomijos dar trūksta visos grandinės integracijos.

    Mažesnėms įmonėms transformaciją gali pagreitinti kompetencijų stiprinimas, bendradarbiavimas su mokslo institucijomis ir finansavimo prieinamumas. Praktikoje tai reiškia, kad DI sėkmė pramonėje dažniausiai priklauso nuo trijų dalykų: kokybiškų duomenų, aiškios architektūros ir saugumo, o tik tada nuo pačio algoritmo.

  • Tokio sodo nori vis daugiau: žiemos sodas namuose veikia ir šalčiu, bet kainuoja brangiai

    Tokio sodo nori vis daugiau: žiemos sodas namuose veikia ir šalčiu, bet kainuoja brangiai

    Vis dažniau prie individualių namų planuojamas žiemos sodas tampa ne tik estetiška stiklo erdve, bet ir praktišku sprendimu visiems metams. Tokį priestatą galima įrengti ne tik statant naują būstą, bet ir vėliau, kai atsiranda poreikis papildomai šviesiai patalpai.

    Žiemos sodas dažniausiai suvokiamas kaip vieta augalams, tačiau realybėje jis vis dažniau projektuojamas kaip valgomojo, poilsio zonos ar net namų biuro tąsa. Būtent pasirinkta funkcija nulemia svarbiausius sprendimus: ar patalpa bus šildoma, kaip bus valdoma drėgmė ir kokių konstrukcijų reikės.

    Funkcija diktuoja sprendimus

    Jeigu žiemos sodas skirtas daugiausia augalams, dažnai pakanka paprastesnės koncepcijos, kur temperatūra labiau priklauso nuo saulės ir lauko oro. Tačiau planuojant kasdienę gyvenamąją erdvę, tampa svarbu užtikrinti stabilų mikroklimatą net šalčiausiomis dienomis.

    Šildomas žiemos sodas suteikia daugiau laisvės renkantis augalus, nes lengviau palaikyti pastovesnę temperatūrą ir apsaugoti šaknis nuo atšalimo. Kartu tai reiškia didesnes įrengimo ir eksploatacijos išlaidas, todėl sprendimas dėl šildymo paprastai priimamas dar projektavimo pradžioje.

    Galima įsirengti ir vėliau

    Žiemos sodą patogiausia numatyti statant namą, nes tuomet lengviau suderinti pastato architektūrą, šilumos izoliaciją ir inžinerines sistemas. Vis dėlto praktikoje idėja dažnai gimsta vėliau, todėl priestatas pritaikomas prie jau esamos konstrukcijos.

    Tokiu atveju ypač svarbus projektavimas, nes reikia įvertinti pamatų sprendinius, šilumos tiltelius, lietaus vandens nuvedimą ir natūralios ventiliacijos galimybes. Net ir nedidelės klaidos gali virsti kondensato problemomis, pelėsiu ar per dideliais šilumos nuostoliais.

    Rinkoje siūlomi ir gamykliniai moduliai su montavimo paslauga, kurie gali sutrumpinti darbų laiką. Tačiau standartiniai sprendimai ne visada idealiai tinka konkrečiam namui, o papildomi pritaikymo darbai dažnai didina galutinę sąmatą.

    Stiklas svarbus ne tik žiemą

    Dideli stiklo plotai yra žiemos sodo esmė, bet kartu tai ir didžiausias iššūkis vasarą. Saulėtomis dienomis patalpa gali greitai perkaisti, todėl komfortas priklauso nuo to, kokios stiklo paketų savybės parinktos ir ar numatyti šešėliavimo sprendimai.

    Praktikoje vis daugiau dėmesio skiriama selektyviniams, saulės kontrolės ar daugiasluoksniams stiklams, kurie mažina perteklinę šilumos sklaidą į vidų. Kartu svarbios ir papildomos priemonės, pavyzdžiui, išorinės žaliuzės ar markizės, nes jos efektyviausiai stabdo kaitrą dar prieš spinduliams patenkant pro stiklą.

    Norint, kad žiemos sodas būtų naudojamas visus metus, svarbu ne tik šildymas, bet ir vėdinimas bei drėgmės kontrolė. Augalai, laistymas ir temperatūrų skirtumai didina kondensato riziką, todėl projektuojant būtina numatyti patikimą oro apykaitą ir kokybišką sandarumą.

  • 72 mln. eurų savivaldybių pastatams: kas gaus iki 50 proc. paramą ir kokios sąlygos

    Aplinkos ministerija rengia dar vieną kvietimą savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimui. Skelbiama, kad kvietimą planuojama paskelbti šių metų rudenį, o jam numatoma 72 mln. eurų iš Klimato kaitos programos lėšų.

    Pagal derinimui teikiamą priemonę „Savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimas IV“ savivaldybėms būtų kompensuojama iki 50 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Parama skirta sprendimams, kurie didina energinį efektyvumą ir mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

    „Viešieji pastatai yra mūsų kasdienio gyvenimo dalis, todėl jų atnaujinimas turi būti ne atidėliojamas, o nuosekliai tęsiamas“, – sakė aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

    Projektai būtų atrenkami konkurso būdu pagal specialiuosius atrankos kriterijus. Finansavimui tinkami pastatai turėtų būti įtraukti į šildomų arba vėsinamų pastatų sąrašą, priklausyti savivaldybių lygmens viešiesiems subjektams arba būti jų naudojami, o naudingasis plotas turėtų viršyti 250 kvadratinių metrų.

    Paraiškas galėtų teikti savivaldybių administravimo subjektai, kai viešasis pastatas valdomas nuosavybės, patikėjimo ar panaudos teise. Taip pat numatyta, kad pareiškėjas turi valdyti bent 50 proc. pastato bendro ploto arba būti įgaliotas tai daryti.

    Planuojama, kad atnaujinamas pastatas iki darbų būtų ne aukštesnės nei C energinio naudingumo klasės, o po modernizacijos turėtų pasiekti ne žemesnę nei B klasę. Be to, pastate reikėtų sumažinti pirminės energijos suvartojimą ne mažiau kaip 30 proc.

    Ministerija pabrėžia, kad tokios investicijos dažniausiai tiesiogiai mažina savivaldybių išlaikymo kaštus, nes ilgainiui krenta šildymo ir vėdinimo sąnaudos. Praktikoje didžiausią efektą duoda kompleksinės priemonės, kai derinamas pastato apšiltinimas, langų ir durų keitimas, šildymo sistemos modernizavimas, automatizuotas valdymas ir, kur tikslinga, atsinaujinančių išteklių sprendimai.

    Pastabas ir pasiūlymus dėl finansavimo sąlygų aprašo galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje iki rugsėjo 29 dienos. Aplinkos projektų valdymo agentūra anksčiau šią vasarą jau buvo paskelbusi papildomą 40 mln. eurų kvietimą iš Modernizavimo fondo, nes dėl didelio savivaldybių aktyvumo greitai išseko anksčiau numatytos lėšos.

  • Ne radiatoriai ir ne grindinis šildymas: užsienyje karaliauja sprendimas su oro grotelėmis

    Ne radiatoriai ir ne grindinis šildymas: užsienyje karaliauja sprendimas su oro grotelėmis

    Daugelyje JAV ir dalyje Vakarų Europos namų žiemą įėję galite ir nerasti radiatorių. Šiluma dažnai sklinda per nedideles groteles grindyse, prie sienų ar lubose, nes patalpos šildomos šilto oro srautu.

    Toks sprendimas vadinamas šildymu oru, arba priverstinės oro cirkuliacijos šildymu. Skirtingai nei įprastose vandens sistemose, čia šilumnešis yra ne vanduo, o pašildytas oras, kuris ortakiais paskirstomas į skirtingas patalpas.

    Kaip veikia šildymas oru

    Širdis tokioje sistemoje yra šilumos šaltinis ir ventiliatorius, kuris stumia pašildytą orą ortakiais iki difuzorių arba grotelių. Oras į patalpas patenka per tiekimo angas, o atvėsęs grįžta atgal į sistemą per grįžtamojo oro kanalus.

    Praktikoje tai reiškia, kad nereikia radiatorių kiekviename kambaryje, o šiluma paskirstoma per oro srautą. Ortakių trasos ir grotelių vietos turi būti suplanuotos iš anksto, nes vėliau tai pakeisti sudėtinga ir brangu.

    Kuo skiriasi nuo grindinio šildymo

    Vienas dažniausiai įvardijamų privalumų yra reakcijos greitis. Grindiniam šildymui reikia įšildyti konstrukcijas, todėl temperatūros pokyčiai paprastai jaučiami lėčiau, o sistema yra inertiška.

    Šildymas oru, priešingai, neturi „įkaitinamos masės“ kaip betono sluoksnis ar didelis vandens kiekis vamzdynuose. Dėl to, pakeitus termostato nustatymus, šiltesnis oras į patalpas gali būti paduotas greičiau, nors komfortas labai priklauso nuo srauto sureguliavimo ir ortakyno kokybės.

    Kodėl groteles painioja su vėdinimu

    Grotelės lubose ar grindyse daugeliui primena vėdinimo angas, tačiau jų paskirtis gali būti visai kita. Šildymo oru sistema pirmiausia transportuoja šilumą po namą, o ne užtikrina šviežio oro tiekimą.

    Vėdinimas atsakingas už oro apykaitą ir patalpų oro kokybę, todėl vien šildymas oru jo automatiškai nepakeičia. Vis dėlto šios sistemos dažnai projektuojamos taip, kad galėtų veikti kartu su mechaniniu vėdinimu, filtrais ir drėgmės kontrole, ypač sandaresniuose, energiškai efektyviuose pastatuose.

    Interjero požiūriu radiatoriams nereikia vietos ant sienų, todėl lengviau planuoti baldus ir apdailą. Kita vertus, būtina numatyti erdvę ortakiams, triukšmo slopinimui, filtrų priežiūrai ir sandarumui, nes nuo to priklauso ir sąnaudos, ir komfortas.

  • Statybininkų diena: kodėl jų darbas šiandien svarbesnis nei bet kada ir kas keičiasi sektoriuje

    Statybininkų diena: kodėl jų darbas šiandien svarbesnis nei bet kada ir kas keičiasi sektoriuje

    Statybininkų diena kasmet primena, kad būtent šios srities darbuotojai formuoja miestų veidą, užtikrina būsto ir viešųjų pastatų kokybę bei prisideda prie infrastruktūros atnaujinimo. Šventės proga savivaldybės ir organizacijos dažnai dėkoja sektoriaus žmonėms už profesionalumą ir atsakomybę.

    Pastaraisiais metais statybų sektorius Lietuvoje keičiasi greičiau nei anksčiau: daugiau dėmesio skiriama energiniam efektyvumui, statinių ilgaamžiškumui ir saugai. Vis dažniau keliami reikalavimai ne tik galutiniam rezultatui, bet ir tam, kaip organizuojami darbai, kaip valdoma rizika ir užtikrinama darbuotojų sveikata.

    Kas keičiasi statybose

    Didelę įtaką darbų praktikai daro skaitmenizacija ir DI sprendimai, kurie naudojami planavimui, klaidų prevencijai ir projektų kontrolei. Statybų įmonės vis plačiau taiko skaitmeninius modelius, leidžiančius tiksliau numatyti medžiagų poreikį, terminus ir kaštus.

    Ne mažiau svarbi kryptis yra tvaresnės medžiagos ir mažesnė tarša. Rinkoje daugėja projektų, kuriuose vertinamas viso pastato gyvavimo ciklas, o užsakovai vis dažniau prašo sprendimų, kurie mažina energijos suvartojimą ir eksploatacijos išlaidas.

    Darbuotojų trūkumas ir kvalifikacija

    Vienu didžiausių iššūkių išlieka kvalifikuotų darbuotojų poreikis. Sektoriui svarbu ne tik pritraukti naujų žmonių, bet ir nuolat kelti kompetencijas, nes darbų technologijos ir reglamentai keičiasi, o klaidos statybose brangiai kainuoja.

    Statybininkų diena tampa proga atkreipti dėmesį į profesijos prestižą ir realią jos reikšmę visuomenei. Kuo daugiau investuojama į kokybę, mokymus ir saugią darbo kultūrą, tuo patikimesni ir ilgaamžiškesni tampa rezultatai, kuriais naudojasi visi.

    Ko palinkėti šventės proga

    Šią dieną statybų sektoriaus žmonėms dažniausiai linkima saugių darbų, stabilių užsakymų ir pagarbos už atsakomybę. Tai profesija, kurioje kasdienis darbas tiesiogiai matomas aplinkoje, o jo kokybė išlieka dešimtmečiams.

    Statybininkų dienos proga sveikinimai skiriami visiems, kurie prisideda prie statybų grandinės: nuo projektavimo ir inžinerijos iki statybvietės komandų ir techninės priežiūros specialistų.