Atliekų tvarkymo ir perdirbimo grupė „Eneris“ plečia energetikos kryptį: Lenkijos Siemiatyčių mieste jungiama saulės elektrinė ir baterijų energijos kaupimo sistema, o pagaminta elektra turėtų pasiekti vietos pramonės vartotojus. Projektui refinansuoti bendrovė pritraukė apie 10 mln. eurų finansavimą iš mBank.
Pagal paskelbtą informaciją, finansavimas apima 10 MW bendros galios fotovoltinės elektrinės pajėgumus ir energijos kaupiklius, kurių galia siekia 8 MW, o talpa viršija 16 MWh. Toks derinys leidžia dalį saulės metu pagamintos energijos sukaupti ir atiduoti tada, kai jos labiausiai reikia, taip mažinant gamybos svyravimų įtaką.
Kas keičiasi pramonei?
Pramonės įmonėms svarbiausias tokio tipo projektų pranašumas yra labiau prognozuojamas energijos tiekimas ir galimybė didesnę dalį vartojimo padengti vietoje pagaminta elektra. Energijos kaupikliai padeda suvaldyti pikus, o kartu gali mažinti poreikį brangiausiai balansavimo elektrai tinkle.
Pastaraisiais metais Europoje spartėja būtent hibridinių sprendimų plėtra, kai atsinaujinanti gamyba derinama su baterijomis: tai leidžia efektyviau išnaudoti prijungimo prie tinklo galią ir didinti projekto ekonominį stabilumą. Tokie objektai taip pat tampa svarbūs įmonėms, kurios ieško būdų mažinti anglies dioksido pėdsaką ir rizikas, susijusias su energijos kainų svyravimais.
„Eneris“ stiprina antrą veiklos ramstį
„Eneris“ tradiciškai siejama su atliekų surinkimu, apdorojimu ir perdirbimu, tačiau bendrovė nuosekliai augina energetikos segmentą. Strategiškai tai dera su žiedinės ekonomikos logika: išteklių tausojimas, atliekų kiekio mažinimas ir energetinis efektyvumas vis dažniau vystomi kaip viena grandinė.
„Eneris“ įkūrėjas ir stebėtojų tarybos pirmininkas Artur Dela pabrėžė, kad energetikos plėtra vykdoma lygiagrečiai su pagrindine veikla, o abiejų krypčių tikslas – atsakingas išteklių naudojimas ir neigiamo poveikio aplinkai mažinimas.
„Nuosekliai plėtojame energetikos veiklą greta atliekų ir žaliavų sektoriaus – šias sritis jungia atsakingas išteklių naudojimas ir siekis mažinti neigiamą poveikį aplinkai“, – sakė Artur Dela.
Bendrovės teigimu, Siemiatyčių projektas yra ilgalaikės strategijos dalis, orientuota į vietinius sprendimus, kai šalia atliekų tvarkymo infrastruktūros atsiranda ir mažiau tarši energijos gamyba. „Eneris“ nurodo šiuo metu aptarnaujanti daugiau kaip 1 400 000 gyventojų daugiau nei 100 savivaldybių.
Kodėl bankai finansuoja tokius projektus?
mBank sprendimą finansuoti projektą sieja su platesne kryptimi – dekarbonizacijos, energijos vartojimo efektyvumo ir modernių technologijų skatinimu. Bankai vis dažniau vertina ne tik atsinaujinančios energijos generaciją, bet ir gebėjimą ją valdyti, todėl energijos kaupikliai tampa esminiu tokių projektų elementu.
mBank atstovas Tomasz Niewola pažymėjo, kad energetikos transformacijai reikalingos investicijos, kurios didina atsinaujinančios energijos gamybą ir kartu leidžia ją efektyviai administruoti, o „Eneris“ projektas sujungia abu šiuos komponentus. Prie sandorio teisinio įgyvendinimo dirbo advokatų kontora Schoenherr Poland.