Tag: ENSO

  • Centrinėje Ramiojo vandenyno dalyje fiksuotas temperatūros rekordas: gali keistis El Ninjo pobūdis

    Centrinėje pusiaujo Ramiojo vandenyno dalyje užfiksuotas naujas jūros paviršiaus temperatūros rekordas – viename svarbiausių El Ninjo stebėsenos regionų ji pirmą kartą perkopė 30 laipsnių Celsijaus.

    Preliminarūs duomenys, paskelbti spalio 5 dieną, rodo, kad vadinamojo Niño 3.4 regiono vanduo viršijo 86 laipsnius pagal Farenheitą (30 laipsnių Celsijaus). Apie tai praneša „Live Science“.

    Niño 3.4 – tai zona ties pusiauju, kur mokslininkai dažniausiai vertina, kaip vystosi El Ninjo (šiltoji natūralaus klimato ciklo fazė). Paprastai šioje vietoje vanduo būna gerokai vėsesnis nei vakarinėje Ramiojo vandenyno „šiltojo baseino“ dalyje netoli Australijos.

    Mokslininkai pabrėžia, kad toks absoliučios temperatūros šuolis šiame regione yra išskirtinis, tačiau El Ninjo stiprumas įprastai vertinamas ne pagal vieną skaičių, o pagal nukrypimą nuo daugiametės vidutinės temperatūros ir palyginimą su likusiais tropikais.

    Kodėl šis rekordas svarbus

    Kalifornijos universiteto (Irvine) Žemės sistemų mokslų profesorius Jin-Yi Yu pažymėjo, kad jei 30 laipsnių riba Niño 3.4 regione bus patvirtinta stebėjimų duomenų rinkiniuose, tai būtų „nepaprastas rekordas“.

    Jam pritarė ir kiti klimato tyrėjai: Rytų Anglijos universiteto Klimato tyrimų padalinio vadovas Timothy Osbornas bei Ekseterio universiteto profesorius Mat Collinsas šį rodiklį pavadino „labai reikšmingu“.

    Vis dėlto Osbornas atkreipė dėmesį, kad absoliuti temperatūra nėra pagrindinis El Ninjo „matuoklis“. Dažniau vertinama anomalija – kiek temperatūra skiriasi nuo įprastų sąlygų, o kartais lyginama su visų tropikų fonu, kad būtų mažiau iškreiptas bendras vandenynų šiltėjimas dėl klimato kaitos.

    Jo teigimu, pagal šiuos rodiklius dabartinis reiškinys jau priartėjo prie stipriausių užfiksuotų El Ninjo epizodų ir, prognozuojant tolesnį stiprėjimą, gali pranokti ankstesnius rekordus. Kai kuriais matavimais jis jau dabar išsiskiria šiam metų laikui.

    Kas vyksta Niño 3.4 regione

    Spalio 6 dieną Niño 3.4 regione fiksuota temperatūros anomalija buvo apie 3,34 laipsnio Celsijaus virš vidurkio ir, kaip teigiama, ji didėjo. Palyginimui, tipiško El Ninjo metu šis nukrypimas dažniausiai siekia maždaug 1–2 laipsnius Celsijaus.

    Jin-Yi Yu tai apibūdino kaip „išskirtinai didelį“ nukrypimą ir teigė, kad tai gali rodyti labai stipraus, kartais „super“ El Ninjo vadinamo reiškinio formavimąsi.

    Mat Collinsas nurodė, kad šių metų El Ninjo stiprėja ir dėl žmonių sukelto globalinio atšilimo – dėl jo pakyla „foninė“ vandenynų temperatūra. Anot jo, tikėtina, kad temperatūros Niño 3.4 regione dar kils artimiausiomis savaitėmis, didžiausią tašką pasieks lapkritį ar gruodį, o vėliau 2027 metais ims mažėti.

    Tame pačiame kontekste Yu įspėjo, kad, nors ateityje El Ninjo vidutiniškai gali tapti ekstremalesni, tai nereiškia, kad kiekvienas toks epizodas bus rekordinis – šie reiškiniai iš prigimties labai kintantys.

    Ar formuojasi „naujo tipo“ El Ninjo?

    Mokslininkai svarsto, kad gali keistis ne tik El Ninjo stiprumas, bet ir tai, kur tiksliai susitelkia didžiausias atšilimas bei kiek ilgai trunka epizodai. Yu teigė, kad jo komandos ir bendradarbių tyrimuose fiksuoti pokyčiai tiek intensyvume, tiek atšilimo vietoje, tiek trukmėje.

    Jis priminė idėją apie du El Ninjo tipus: rytinės Ramiojo vandenyno dalies ir centrinės Ramiojo vandenyno dalies. Pasak Yu, ankstesniuose stebėjimuose dažniau dominavo atšilimas rytinėje tropinio Ramiojo vandenyno dalyje, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais ryškiau pasireiškė centrinės dalies epizodai, o kai kurie El Ninjo atvejai ėmė trukti ilgiau.

    Yu taip pat svarstė, kad globalinis atšilimas gali stiprinti atmosferos ir vandenyno sąveikas subtropiniame Ramiajame vandenyne, o šiems procesams susijungus su pusiaujo zona, gali kilti neįprastai stiprūs epizodai su itin dideliu atšilimu centrinėje vandenyno dalyje.

    El Ninjo paprastai susiformuoja, kai šiltesnis vanduo iš vakarų tropinio Ramiojo vandenyno pasislenka į rytus pusiaujo link Pietų Amerikos. Tai gali kilstelėti pasaulio temperatūrą ir perstumdyti kritulių bei vėjų juostas: vienur išauga liūčių ir potvynių rizika, kitur didėja sausros tikimybė.

  • Super El Ninjo stiprėja: JAV prognozės kelia klausimų dėl karščių, potvynių ir kainų šuolio

    JAV Klimato prognozių centras (CPC) vertina, kad tikimybė, jog El Ninjo iki metų pabaigos pasieks itin didelę, istoriškai retą stiprumo ribą, siekia apie 69 proc. Toks scenarijus didina riziką, kad reiškinys peraugs į vadinamąjį super El Ninjo, galintį pastebimai pakeisti orų modelius visame pasaulyje.

    El Ninjo – tai ne pavienė audra ar trumpalaikė anomalija, o platesnio ENSO ciklo Ramiajame vandenyne fazė, kai sušyla centrinė ir rytinė pusiaujo vandenyno dalis. Paprastai pasatams susilpnėjus šiltesnis vanduo slenka Amerikų link, o papildoma šiluma virš vandenyno perstumia lietaus zonas ir audrų kelius.

    Reiškinys neturi tikslaus grafiko ir dažniausiai kartojasi kas 2–7 metus, o jo trukmė ir stiprumas kinta. Pastarasis ryškesnis El Ninjo epizodas fiksuotas 2023–2024 metais, o dabartiniai signalai rodo galimą naują sustiprėjimo etapą.

    El Ninjo poveikis skirtinguose regionuose nevienodas, tačiau dažnai siejamas su didesne karščio ir sausros tikimybe Australijoje, Pietryčių Azijoje, dalyje Kanados ir šiaurinėse JAV teritorijose. Toks derinys didina miškų gaisrų riziką ir spaudžia vandens išteklius, o kai kuriose šalyse gali sutrikti ir įprastas kritulių režimas, įskaitant musonus.

    Tuo pat metu pietinėse JAV dalyse, Čilėje, Argentinoje bei kai kuriuose Rytų Afrikos regionuose dažniau pasitaiko drėgnesnės sąlygos, kurios didina potvynių grėsmę. Šie kontrastai yra vienas iš El Ninjo bruožų: tas pats šilumos impulsas Ramiajame vandenyne vienur sausina, kitur – smarkiai didina kritulių kiekį.

    Dar vienas dažnai stebimas efektas – pakitusi tropinių ciklonų dinamika. Atlante El Ninjo metais uraganų sezonas neretai būna ramesnis dėl didesnės vėjo šlyties, kuri trukdo audroms susiformuoti, tačiau tai nereiškia, kad pavienės audros negali būti itin žalingos.

    Stipresnis El Ninjo paprastai reiškia didesnę ekstremalių orų tikimybę, o tai tiesiogiai veikia energijos paklausą, žemės ūkį ir logistiką. Karščio bangos didina elektros poreikį vėsinimui, o sausros kai kuriose vietovėse mažina hidroelektrinių gamybą ir kelia papildomą apkrovą tinklams.

    Žemės ūkyje rizika ypač aktuali toms kultūroms, kurioms kenkia karštis ir kritulių trūkumas, todėl rinkos jautriai reaguoja į signalus apie galimus derliaus praradimus. Jei sutrinka maisto žaliavų pasiūla ar transporto grandinės, tai gali persiduoti į kainas, didindama infliacinį spaudimą.

    El Ninjo gali paveikti ir žvejybą, nes šiltesnis vanduo slopina šaltų, maistingų vandenų kilimą į paviršių, o tai mažina fitoplanktono kiekį ir keičia žuvų migraciją. Dėl to dalis rūšių pasitraukia į gilesnius vandenis ar įprastai vėsesnius regionus, o žvejybos rezultatai tampa mažiau prognozuojami.

    CPC vertinimai ir tarptautinių analitikų komentarai pabrėžia, kad šilumos anomalijos Ramiajame vandenyne gali turėti plataus masto pasekmių, pradedant karščio ir sausros epizodais, baigiant intensyvesniais liūčių periodais. Tokios prognozės ypač svarbios planuojant vandens išteklių valdymą, pasirengimą gaisrams, potvynių rizikos mažinimą ir energijos sistemos atsparumą.

    Ilgalaikėje perspektyvoje mokslininkai atkreipia dėmesį, kad El Ninjo metu į atmosferą iš vandenyno išsiskirianti šiluma gali prisidėti prie laikino pasaulinės temperatūros šuolio. Tai nereiškia, kad vien El Ninjo „sukuria“ klimato kaitą, tačiau jis gali sustiprinti jau vykstančio atšilimo poveikį ir padidinti rekordinių temperatūrų tikimybę.

    Sinoptikai ir klimato stebėsenos institucijos ragina vertinti signalus nuosekliai, nes net ir esant aukštai tikimybei galutinis reiškinio stiprumas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant vėjų ir vandenyno srovių dinamiką. Artėjant šaltojo sezono pabaigai ir metų pabaigai, prognozės bus tikslinamos pagal naujus stebėjimų duomenis.