JAV Klimato prognozių centras (CPC) vertina, kad tikimybė, jog El Ninjo iki metų pabaigos pasieks itin didelę, istoriškai retą stiprumo ribą, siekia apie 69 proc. Toks scenarijus didina riziką, kad reiškinys peraugs į vadinamąjį super El Ninjo, galintį pastebimai pakeisti orų modelius visame pasaulyje.
El Ninjo – tai ne pavienė audra ar trumpalaikė anomalija, o platesnio ENSO ciklo Ramiajame vandenyne fazė, kai sušyla centrinė ir rytinė pusiaujo vandenyno dalis. Paprastai pasatams susilpnėjus šiltesnis vanduo slenka Amerikų link, o papildoma šiluma virš vandenyno perstumia lietaus zonas ir audrų kelius.
Reiškinys neturi tikslaus grafiko ir dažniausiai kartojasi kas 2–7 metus, o jo trukmė ir stiprumas kinta. Pastarasis ryškesnis El Ninjo epizodas fiksuotas 2023–2024 metais, o dabartiniai signalai rodo galimą naują sustiprėjimo etapą.
Kur dažniausiai smogia El Ninjo?
El Ninjo poveikis skirtinguose regionuose nevienodas, tačiau dažnai siejamas su didesne karščio ir sausros tikimybe Australijoje, Pietryčių Azijoje, dalyje Kanados ir šiaurinėse JAV teritorijose. Toks derinys didina miškų gaisrų riziką ir spaudžia vandens išteklius, o kai kuriose šalyse gali sutrikti ir įprastas kritulių režimas, įskaitant musonus.
Tuo pat metu pietinėse JAV dalyse, Čilėje, Argentinoje bei kai kuriuose Rytų Afrikos regionuose dažniau pasitaiko drėgnesnės sąlygos, kurios didina potvynių grėsmę. Šie kontrastai yra vienas iš El Ninjo bruožų: tas pats šilumos impulsas Ramiajame vandenyne vienur sausina, kitur – smarkiai didina kritulių kiekį.
Dar vienas dažnai stebimas efektas – pakitusi tropinių ciklonų dinamika. Atlante El Ninjo metais uraganų sezonas neretai būna ramesnis dėl didesnės vėjo šlyties, kuri trukdo audroms susiformuoti, tačiau tai nereiškia, kad pavienės audros negali būti itin žalingos.
Kodėl tai svarbu ekonomikai?
Stipresnis El Ninjo paprastai reiškia didesnę ekstremalių orų tikimybę, o tai tiesiogiai veikia energijos paklausą, žemės ūkį ir logistiką. Karščio bangos didina elektros poreikį vėsinimui, o sausros kai kuriose vietovėse mažina hidroelektrinių gamybą ir kelia papildomą apkrovą tinklams.
Žemės ūkyje rizika ypač aktuali toms kultūroms, kurioms kenkia karštis ir kritulių trūkumas, todėl rinkos jautriai reaguoja į signalus apie galimus derliaus praradimus. Jei sutrinka maisto žaliavų pasiūla ar transporto grandinės, tai gali persiduoti į kainas, didindama infliacinį spaudimą.
El Ninjo gali paveikti ir žvejybą, nes šiltesnis vanduo slopina šaltų, maistingų vandenų kilimą į paviršių, o tai mažina fitoplanktono kiekį ir keičia žuvų migraciją. Dėl to dalis rūšių pasitraukia į gilesnius vandenis ar įprastai vėsesnius regionus, o žvejybos rezultatai tampa mažiau prognozuojami.
Ką rodo dabartinės prognozės?
CPC vertinimai ir tarptautinių analitikų komentarai pabrėžia, kad šilumos anomalijos Ramiajame vandenyne gali turėti plataus masto pasekmių, pradedant karščio ir sausros epizodais, baigiant intensyvesniais liūčių periodais. Tokios prognozės ypač svarbios planuojant vandens išteklių valdymą, pasirengimą gaisrams, potvynių rizikos mažinimą ir energijos sistemos atsparumą.
Ilgalaikėje perspektyvoje mokslininkai atkreipia dėmesį, kad El Ninjo metu į atmosferą iš vandenyno išsiskirianti šiluma gali prisidėti prie laikino pasaulinės temperatūros šuolio. Tai nereiškia, kad vien El Ninjo „sukuria“ klimato kaitą, tačiau jis gali sustiprinti jau vykstančio atšilimo poveikį ir padidinti rekordinių temperatūrų tikimybę.
Sinoptikai ir klimato stebėsenos institucijos ragina vertinti signalus nuosekliai, nes net ir esant aukštai tikimybei galutinis reiškinio stiprumas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant vėjų ir vandenyno srovių dinamiką. Artėjant šaltojo sezono pabaigai ir metų pabaigai, prognozės bus tikslinamos pagal naujus stebėjimų duomenis.