Tag: Epidemijos

  • Ebolos protrūkis Kongo DR vis dar nekontroliuojamas: užfiksuota per 11,2 tūkst. užsikrėtimų, mirė 5,5 tūkst.

    Ebolos epidemija Demokratinėje Kongo Respublikoje tęsiasi jau apie pusmetį, o sveikatos tarnybos pripažįsta, kad situacija vis dar nėra suvaldyta. Nuo gegužės 15 dienos užfiksuota daugiau kaip 11,2 tūkst. užsikrėtimų, iš jų 5,5 tūkst. žmonių mirė.

    Apie tai praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) vertinimu. Institucija pabrėžia, kad tai jau antras pagal mastą ebolos protrūkis istorijoje.

    Didžiausias iššūkis – tai, kad daug naujų atvejų kyla iš šaltinių, kurių nepavyksta atsekti. Afrikos CDC vadovas dr. Jean Kasey nurodo, jog daugiau kaip 80 proc. naujai nustatomų užsikrėtimų aptinkami žmonėms, kurie nebuvo įtraukti į žinomų ligonių kontaktų sąrašus.

    Tokia padėtis reiškia, kad sveikatos specialistai nebespėja efektyviai sekti viruso plitimo grandinių, o tai sunkina izoliavimo ir prevencijos priemones. Pasak medikų, situaciją dar labiau komplikuoja nesaugumas regione, išteklių stoka ir ilgai vėluojantys atlyginimai.

    Kodėl protrūkį taip sunku suvaldyti?

    Viena priežasčių – ginkluoti išpuoliai prieš medicinos personalą ir infrastruktūrą. Tai trikdo tyrimus, pacientų priežiūrą ir kontaktų paiešką, o kai kuriose vietovėse apskritai paralyžiuoja darbus.

    Taip pat minima įrangos, pinigų ir logistikos trūkumai. Buvo atkreiptas dėmesys, kad greitosios pagalbos automobiliams kai kur ima stigti degalų, o dalyje teritorijų nebeveikia užsikrėtimų stebėsenos komandos.

    Nors Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir Pasaulio bankas kovai su epidemija buvo pažadėję apie 2,9 mlrd. JAV dolerių paramos, nurodoma, kad reikšminga jos dalis nepasiekė labiausiai nukentėjusių vietovių. „Tai mūsų bendra nesėkmė“, – situaciją apibendrino dr. Jean Kasey.

    Kaip žmogus užsikrečia ebola?

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) aiškina, kad ebolos virusas gamtoje greičiausiai cirkuliuoja vaisėdžiuose šikšnosparniuose, iš kurių gali būti perduodamas kitiems gyvūnams ir žmonėms. Žmogus gali užsikrėsti turėdamas kontaktą su užkrėstų laukinių gyvūnų krauju ar išskyromis.

    Vėliau virusas plinta tarp žmonių per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusių asmenų krauju ar kitais kūno skysčiais. Ebola sukelia hemoraginę (kraujavimo) karštinę, o ligos mirtingumas, PSO duomenimis, siekia apie 50 proc.

  • Mįslė, kodėl romėnų miestas tuštėjo: akveduktas atskleidė stulbinančią priežastį

    Mįslė, kodėl romėnų miestas tuštėjo: akveduktas atskleidė stulbinančią priežastį

    Kas nutiko vandeniui į Nîmes?

    Mokslininkai, tyrę romėnų akveduką, vedusį vandenį į Nemausus, šiandieninį Nîmes, priėjo prie išvados, kad apie 270 metus vandens tiekimas miestui nutrūko. Tai svarbi užuomina aiškinantis, kodėl miestas III amžiuje galėjo sparčiai netekti gyventojų ir reikšmės.

    Tyrimą atliko Mainco Johanno Gutenbergo universiteto mokslininkai, dėmesį sutelkę į mineralines nuosėdas, per šimtmečius susidariusias akveduko viduje. Būtent jos leido atkurti, kaip keitėsi vandens tėkmė, priežiūra ir infrastruktūros paskirtis.

    Nuosėdos veikė kaip metraštis

    Akvedukas buvo pastatytas apie 50 metus ir maždaug 50 kilometrų atstumu tiekė vandenį į miestą, įskaitant įspūdingą Pont du Gard atkarpą. Kanalais tekantis vanduo palikdavo kalcio karbonato sluoksnius, panašius į medžio rieves, iš kurių galima spręsti apie pokyčius bėgant laikui.

    Mokslininkai paėmė mėginius iš dešimties skirtingų vietų ir tyrė jų cheminę sudėtį, įskaitant anglies, deguonies ir stroncio izotopus bei mikroelementus. Tokia analizė padeda įvertinti, ar tėkmė buvo stabili, ar vandenyje daugėjo priemaišų, ir ar konstrukcija buvo tinkamai prižiūrima.

    Sausra, vanduo laukams ir galiausiai staigus lūžis

    Tyrimų duomenys rodo, kad problemų atsirado anksti: maždaug po 11 metų teko prijungti papildomą vandens šaltinį. Tai siejama su sausrų laikotarpiu, minimu ir istoriniuose šaltiniuose, o pati sistema buvo modifikuota, kad praleistų didesnį vandens kiekį.

    Apie 150 metus į miestą patenkančio vandens kiekis vėl pradėjo mažėti, tačiau šįkart ne dėl avarijos. Tyrėjų vertinimu, reikšminga dalis vandens buvo nukreipta žemės ūkiui, o į laukus galėjo keliauti net apie pusė ankstesnio srauto.

    Lemiamas pokytis fiksuojamas III amžiuje: po 230 metų nuosėdos rodo prastėjančią akveduko būklę, didesnį porėtumą, daugiau molio ir smėlio, o tai siejama su silpnesne priežiūra. Apie 270 metus vanduo miesto nepasiekė visiškai, nors viršutinės akveduko dalys, įskaitant teritorijas prie Pont du Gard, dar bent apie 140 metų buvo naudojamos, tikėtina, daugiausia laukams.

    Kodėl akveduko tiesiog neatstatė?

    Tyrėjams ypač reikšminga tai, kad nerasta požymių, jog vandens tiekimas nutrūko dėl didelės konstrukcinės katastrofos ar priešo sukelto sugriovimo. Jei taip būtų nutikę, tikėtina, būtų aptikta ryškių pažeidimų, tačiau jų neužfiksuota.

    „Akvaduktą greičiausiai buvo galima sutaisyti, bet miestui vandens paprasčiausiai nebereikėjo tiek, kiek anksčiau“, – teigė tyrėjai, apibendrindami išvadas.

    Šį sumažėjusį poreikį mokslininkai sieja su vadinamąja Kiprijono maro epidemija, datuojama maždaug 250–270 metais. Epidemija istoriniuose šaltiniuose gerai paliudyta, tačiau jos poveikis vakarinėms Romos imperijos provincijoms vertinamas prasčiau, todėl Nîmes atvejis laikomas svarbia netiesiogine užuomina.

    Nors tiesioginių įrodymų, kad Nîmes patyrė epidemiologinę katastrofą, nėra, chronologinis sutapimas, staigus miesto vandens poreikio kritimas ir platesnis III amžiaus imperijos politinis bei ekonominis nuosmukis sudaro logišką paaiškinimą. Tokie tarpdisciplininiai tyrimai, derinant geoarcheologiją ir istorinius kontekstus, vis dažniau padeda tiksliau suprasti, kaip klimatas, ūkis ir ligos keitė senovės miestų likimus.

  • PSO skelbia Ebolos protrūkį Kongo DR tarptautine grėsme: aukų daugėja, plitimas spartėja

    PSO skelbia Ebolos protrūkį Kongo DR tarptautine grėsme: aukų daugėja, plitimas spartėja

    PSO: aukščiausias pavojaus lygis

    Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad naujas Ebolos protrūkis Kongo Demokratinėje Respublikoje pripažintas tarptautine visuomenės sveikatos grėsme. Tai aukščiausias formalus pavojaus lygis, taikomas tuomet, kai liga gali plisti per sienas ir reikalingas koordinuotas tarptautinis atsakas.

    Pranešimai apie ligą iš Ituri provincijos PSO pasiekė gegužės pradžioje, kai per kelias dienas mirė keli sveikatos priežiūros darbuotojai. Vėliau atlikti epidemiologiniai tyrimai ir laboratoriniai testai patvirtino Ebolos virusą.

    Kaip plinta protrūkis ir kas rizikuoja labiausiai

    Pagal vietos institucijų ir PSO vertinimus, fiksuojama šimtai įtariamų susirgimų, o patvirtintų atvejų skaičius auga. Skelbiama, kad mirčių skaičius jau viršija šimtą, tačiau ekspertai įspėja, kad realūs skaičiai gali būti didesni dėl ribotos prieigos prie dalies teritorijų.

    Protrūkio valdymą apsunkina didelis gyventojų judumas, įskaitant kasybos regionus, kur žmonės dažnai keliauja tarp gyvenviečių ir per sienas. Dalis atvejų siejami su perdavimu šeimose, ypač slaugant sergančius artimuosius namuose.

    Ebola plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio žmogaus kūno skysčiais, užterštais paviršiais ar audiniais, o didžiausia rizika tenka artimiesiems, slaugantiems ligonius, ir medikams be tinkamų apsaugos priemonių. PSO pabrėžia, kad ankstyvas izoliavimas, infekcijų kontrolė gydymo įstaigose ir kontaktų atsekimas yra esminės priemonės stabdant plitimą.

    Viruso tipas ir gydymo galimybės

    PSO nurodo, kad šį kartą protrūkį sukėlė Bundibugyo tipo Ebolos virusas. Šis tipas istoriškai buvo siejamas su protrūkiais regione, tačiau jam, skirtingai nei kai kuriems kitiems Ebolos variantams, nėra plačiai taikomų licencijuotų specifinių vakcinų ar tikslinių gydymo schemų, todėl gydymas daugiausia remiasi simptomų valdymu ir intensyvia palaikomąja priežiūra.

    Tarptautinės sveikatos priežiūros komandos kartu su vietos institucijomis stiprina laboratorinius pajėgumus, didina diagnostikos apimtis, organizuoja apsaugos priemonių tiekimą ir medikų mokymus. Taip pat diegiamos priemonės, skirtos užtikrinti saugų pacientų transportavimą ir laidojimo procedūras, kurios ankstesniuose protrūkiuose buvo vienas svarbiausių perdavimo rizikos veiksnių.

    PSO vertinimu, nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu rizika išlieka labai didelė, o pasauliniu mastu šiuo metu laikoma mažesne. Vis dėlto organizacija akcentuoja, kad situacija gali keistis, jei protrūkis įsitvirtins teritorijose su intensyviu judėjimu ar bus sunkiau užtikrinti kontrolės priemones.

    „Tarptautinis grėsmės statusas leidžia greičiau sutelkti resursus, koordinuoti šalių veiksmus ir sumažinti tikimybę, kad virusas išplis už regiono ribų“, – sakė PSO atstovai, ragindami šalis stiprinti pasirengimą, bet vengti nepagrįstų ribojimų, kurie trukdytų humanitarinei ir medicininei pagalbai.