Kas yra steroidinė blokada?
Steroidinė blokada – tai gydymo metodas, kai plona adata vaistas suleidžiamas tiksliai į vietą, kuri laikoma skausmo ir uždegimo šaltiniu. Dažniausiai tai būna sąnarys, tepalinis maišelis, sausgyslės makštis, sritis aplink nervą arba stuburo epidurinė erdvė.
Paprastai naudojami gliukokortikosteroidai – stiprų priešuždegiminį poveikį turintys vaistai, mažinantys tinimą ir skausmą. Kai kuriais atvejais kartu suleidžiamas vietinis anestetikas, kuris gali suteikti greitą, bet trumpalaikį palengvėjimą.
Svarbu suprasti, kad ši procedūra skirta uždegimui slopinti, o ne audiniams „sutaisyti“. Jei skausmą lemia struktūriniai pakitimai, pavyzdžiui, kremzlės dėvėjimasis ar plyšimas, blokada dažniau padeda suvaldyti simptomus ir sudaryti geresnes sąlygas tolesniam gydymui.
Kada ji taikoma ir ko tikėtis?
Steroidinė blokada dažniausiai svarstoma tada, kai skausmas susijęs su uždegimu, riboja kasdienę veiklą ir neatslūgsta taikant įprastas priemones. Sprendimą priima gydytojas, įvertinęs simptomų pobūdį, apžiūros duomenis, tyrimus ir ankstesnio gydymo rezultatus.
Procedūra įprastai atliekama ambulatoriškai ir trunka nuo kelių iki keliolikos minučių. Kad vaistas patektų tiksliai į reikiamą vietą, ypač sudėtingesniais atvejais blokada gali būti atliekama kontroliuojant ultragarsu arba rentgeno vaizdinimu realiu laiku.
Jei sudėtyje yra anestetiko, palengvėjimas gali pasijusti beveik iškart ir trukti kelias valandas. Pats gliukokortikosteroidas dažniausiai pradeda veikti lėčiau – per artimiausias valandas ar per kelias dienas.
Poveikio trukmė skiriasi: vieniems pagerėjimas išlieka kelias savaites, kitiems – kelis mėnesius, o daliai žmonių apčiuopiamo efekto gali ir nebūti. Geriausi rezultatai paprastai pasiekiami tada, kai sumažėjęs skausmas išnaudojamas reabilitacijai ir judesio funkcijai atkurti.
Rizikos, apribojimai ir ką būtina pasakyti gydytojui
Nors steroidinė blokada laikoma gana saugia, kaip ir bet kuri invazinė procedūra, ji gali sukelti šalutinių reakcijų. Dažnesni, paprastai trumpalaikiai reiškiniai – skausmingumas dūrio vietoje, laikinas skausmo paūmėjimas, mėlynė, veido paraudimas ar karščio pojūtis.
Kai kuriems pacientams trumpam gali padidėti kraujospūdis ar gliukozės kiekis kraujyje, todėl sergantiesiems cukriniu diabetu dažnai rekomenduojama kelias dienas dažniau matuoti gliukozę. Vaistų dozių savarankiškai keisti negalima – tai turi būti derinama su gydytoju.
Rimtesnės komplikacijos, tokios kaip infekcija, kraujavimas, stipri alerginė reakcija ar nervo pažeidimas, pasitaiko retai, tačiau rizika priklauso nuo injekcijos vietos, paciento būklės ir procedūrų kartojimo dažnio. Per dažnos injekcijos į tą pačią sritį gali silpninti sausgysles, minkštuosius audinius ar neigiamai veikti sąnario kremzlę.
Prieš procedūrą būtina informuoti gydytoją apie vartojamus vaistus, ypač kraują skystinančius, taip pat apie alergijas, kraujo krešėjimo sutrikimus, lėtines ligas ir neseniai persirgtas infekcijas. Steroidinė blokada paprastai neatliekama esant aktyviai infekcijai dūrio vietoje ar bendrai infekcijai su karščiavimu.
Po injekcijos dažnai patariama 24–48 valandas vengti intensyvaus fizinio krūvio ir stebėti savijautą. Jei atsiranda didėjantis paraudimas, karštis, stiprus tinimas, karščiavimas ar neįprastai stiprėjantis skausmas, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją.