Tag: Erfurtas

  • 1184-ųjų Erfurto tualeto tragedija: po sugriuvusiu grindiniu žuvo dešimtys Vokietijos didikų

    1184 metų liepos 26 dieną Erfurte (dabartinėje Tiuringijoje, Vokietijoje) įvyko viena makabriškiausių viduramžių nelaimių: susirinkus kilmingiesiems, pastato grindys neatlaikė ir žmonės krito žemyn į po pastatu buvusią išmatų duobę.

    Kaip rašoma „TheCollector“, nelaimė nutiko, kai kilmingieji buvo sušaukti aptarti įsisenėjusio ginčo – nuo vietinio konflikto jis buvo išaugęs iki tokio lygio, kad įsikišti teko Šventosios Romos imperijos valdovų šeimai.

    Šaltiniuose minima, kad susirinkimas vyko viename iš pastatų, siejamų su Petroburgo vienuolyno kompleksu, tačiau dėl tikslios vietos istorikai nesutaria. Aišku viena: patalpos, panašu, nebuvo pritaikytos tokiai žmonių miniai.

    Pasak vėlesnių pasakojimų, tragediją galėjo lemti senos ar supuvusios lentos, o lemiamu veiksniu tapo susirinkusiųjų skaičius ir apkrova. Nelaimės metu žuvo dešimtys žmonių – dažnai minimas maždaug 60 žuvusiųjų skaičius.

    Ginčas dėl dešimtinės ir valdžios įsikišimas

    Įtampa kilo dėl ginčo tarp Mainco arkivyskupo Konrado ir Tiuringijos valdovo, landgrafo Liudviko III. Konflikto esmė – teisė į dešimtinę (bažnytinį mokestį) Tiuringijoje.

    Ginčas, anot istorinių pasakojimų, buvo toks svarbus, kad spręsti jo ėmėsi imperatoriaus Frydricho Barbarosos aplinka. Tarpininkauti buvo pakviestas jo sūnus – karalius Henrikas VI, tuo metu buvęs karo žygyje Lenkijos kryptimi.

    Henrikas VI dėl šio klausimo laikinai paliko kariuomenę ir atvyko į susirinkimą. Į posėdį, be didikų, buvo susirinkę ir įtakingi miestiečiai bei dvasininkijos atstovai, todėl patalpos buvo perkrautos.

    Kaip įvyko nelaimė ir kas išgyveno

    Tragedija prasidėjo, kai posėdžiaujantiems kilmingiesiems po kojomis įlūžo viršutinis aukštas. Žmonės krito ant žemiau buvusio aukšto, o šiam taip pat sugriuvus – į didelę duobę, kuri viduramžiais buvo naudojama žmonių atliekoms kaupti.

    Tuo laikotarpiu tokios duobės buvo įprastas būdas tvarkytis su atliekomis, tačiau jos kėlė realų pavojų: įkritus dažnai mirdavo, o šiuo atveju dalis žmonių žuvo ne tik dėl kritimo, bet ir dėl griūvančių konstrukcijų bei nuolaužų.

    Henrikas VI ir arkivyskupas Konradas, pasak pasakojimų, išsigelbėjo, nes sėdėjo lango nišoje. Sugriuvus grindims, jie laikėsi įsikibę, kol atvyko kopėčios ir pavyko pasitraukti į saugią vietą.

    Vis dėlto nemažai aukšto rango didikų neišgyveno. Tarp minimų žuvusiųjų – grafas Frydrichas I iš Abenbergo, grafas Gozmaras III iš Ziegenhaino, burgravas Frydrichas I iš Kirchbergo, grafas Burchardas iš Wartburgo, grafas Heinrichas I iš Schwarzburgo, taip pat Behringeris von Wellingen ir kiti.

    Pasekmės: žuvo elito dalis, ginčas liko neišspręstas

    Landgrafas Liudvikas III, skirtingai nei daugelis kitų, katastrofą išgyveno. Tačiau pats konfliktas dėl dešimtinės, kaip teigiama, iš karto taip ir nebuvo galutinai išspręstas.

    Netrukus po nelaimės Henrikas VI išvyko tęsti savo karinės kampanijos. O dešimčių kilmingųjų netektis, tikėtina, palietė ne tik jų šeimas – tai galėjo turėti įtakos valdų kontrolei, politiniams ryšiams ir karinei įtakai.

    Makabriškos aplinkybės nulėmė, kad įvykis lengvai įsirėžė į atmintį ir šimtmečiais buvo perpasakojamas, kartais suteikiant jam ir tamsaus humoro atspalvį. Vis dėlto istorikai jį vertina kaip realią tragediją, nusinešusią reikšmingos viduramžių elito dalies gyvybes.

  • „Zalando“ mažina sąnaudas: Berlyne planuoja 200 savanoriškų išėjimų, Erfurte darbą praras 2 100

    Vokietijos internetinės mados prekybos platforma „Zalando“ skelbia apie naują sąnaudų mažinimo etapą, kuris palies tiek administracines, tiek logistikos grandis. Bendrovė artimiausiomis savaitėmis ketina mažinti darbuotojų skaičių Berlyno centrinėje būstinėje ir uždaryti vieną iš logistikos centrų Erfurte.

    „Zalando“ nurodo, kad Berlyne planuojama apie 200 darbo vietų mažinimų per savanoriško išėjimo programą. Tokia priemonė paprastai reiškia, kad darbuotojams siūlomos kompensacijos ar kitos sąlygos, skatinančios nutraukti darbo santykius abipusiu sutarimu.

    Erfurto centro uždarymas

    Didesnis pokytis laukia Erfurto logistikos centro: jį planuojama uždaryti iki rugsėjo pabaigos. Dėl to darbo neteks apie 2 100 žmonių, o tai yra didžiausia šio plano dalis pagal paveikiamų darbuotojų skaičių.

    Įmonė aiškina, kad ateityje sandėlių veiklą, siuntų paruošimą ir dalį logistikos paslaugų perims išoriniai paslaugų teikėjai. Tikimasi, kad toks modelis leis kasmet sutaupyti kelis milijonus eurų.

    „Pagal pasirinktą strategiją sandėlių valdymą, siuntų paruošimą ir logistikos paslaugas vykdys išorinės įmonės, o tai kasmet turėtų sutaupyti kelis milijonus eurų“, – teigiama „Zalando“ pranešime.

    Kodėl darbai keliasi į Bukareštą

    Kartu su mažinimais Vokietijoje „Zalando“ dalį veiklos perkelia į Rumuniją. Bendrovė planuoja 2027 metų pirmąjį ketvirtį Bukarešte atidaryti naują biurą, kuriame pradžioje turėtų dirbti apie 60 žmonių.

    Tokie sprendimai atspindi platesnę Europos e. prekybos ir logistikos sektoriaus tendenciją: įmonės siekia lankstesnių kaštų struktūrų, dalį funkcijų perduoda rangovams, o administracinius procesus koncentruoja miestuose, kur lengviau pritraukti specialistų ir valdyti išlaidas.

    Įmonės mastas ir rinka

    „Zalando“ skaičiuoja, kad pirmojo ketvirčio pabaigoje aktyvių klientų skaičius siekė 62,3 mln. Bendrovė veikia 29 rinkose ir savo platformoje siūlo apie 7 000 prekių ženklų.

    Nors aktyvių klientų bazė išlieka didelė, paskelbti pokyčiai rodo, kad įmonė toliau ieško efektyvesnio veiklos modelio. Darbo vietų mažinimai ir logistikos pertvarkymas paprastai laikomi vienais greičiausių būdų sumažinti fiksuotas sąnaudas ir padidinti veiklos atsparumą paklausos svyravimams.

  • AfD vadovybėje pokyčių nėra: Alice Weidel ir Tino Chrupalla perrinkti partijos pirmininkais

    Vokietijos dešiniojo populizmo partijoje Alternatyva Vokietijai (AfD) – tęstinumas. Erfurte vykusiame partijos suvažiavime delegatai dar kartą išrinko Alice Weidel ir Tino Chrupallą bendrai vadovauti politinei jėgai.

    A. Weidel gavo 81 proc. delegatų balsų, o T. Chrupalla – 70 proc. Abu jie AfD vadovauja nuo 2022 metų, o pastaruoju metu partija išlieka viena stipriausių apklausose daugelyje Vokietijos regionų.

    Kas yra Weidel ir Chrupalla?

    47 metų A. Weidel yra ekonomistė ir viena labiausiai atpažįstamų AfD figūrų šalies politikoje. Pastaraisiais metais ji tapo pagrindiniu partijos veidu nacionaliniu lygmeniu, ypač migracijos, energetikos ir ekonomikos temose.

    T. Chrupalla Bundestage atstovauja Saksonijos apygardai, besiribojančiai su Lenkija. Jis viešai pasisako už dujotiekio Nord Stream remonto ir veiklos atkūrimo idėją bei ragina mažinti Jungtinių Valstijų karinį buvimą Vokietijoje.

    Rinkimų sezonas ir augantis narių skaičius

    Suvažiavimas Erfurte vyko AfD stiprinant pozicijas prieš artėjančius regioninius rinkimus, kurie partijai gali tapti dar vienu politinės įtakos testu. AfD siekia įtvirtinti lyderystę rytinėse žemėse, kur jos parama tradiciškai didesnė.

    „Gali būti, kad netrukus galėsime valdyti savarankiškai“, – sakė Tino Chrupalla, kreipdamasis į suvažiavimo delegatus.

    „Jūs mūsų nepalaušite. Priešingai, mes tik stiprėsime ir augsime“, – sakė Alice Weidel.

    A. Weidel taip pat teigė, kad partija šiuo metu turi apie 75 000 narių – maždaug 25 000 daugiau nei 2024 metais. Pasak jos, AfD tikslas yra pasiekti 100 000 narių ribą, kuri sustiprintų tiek organizacinius pajėgumus, tiek kampanijų finansavimą.

    Protestai ir istorinės paralelės

    Suvažiavimą lydėjo kairiųjų ir kraštutinių kairiųjų grupių protestai, kurių dalis AfD kaltina flirtu su autoritarinėmis idėjomis. Tiuringijos sostinėje buvo juntamas sustiprintas viešasis dėmesys ir mobilizuoti protestuotojai, tačiau rimtesnių incidentų nepranešta.

    Papildomų diskusijų sukėlė tai, kad AfD suvažiavimo data sutapo su 100 metų sukaktimi nuo nacistų NSDAP suvažiavimo netoliese esančiame Veimare. Buchenvaldo memorialo vadovas viešai akcentavo, kad datos ir vietos pasirinkimas, jo vertinimu, vargu ar yra atsitiktinis.

    AfD pastaraisiais metais išlieka viena labiausiai poliarizuojančių politinių jėgų Vokietijoje. Kol partija stiprina elektoratą ir narių bazę, jos oponentai vis dažniau kelia klausimus dėl retorikos radikalėjimo ir galimo poveikio šalies politinei kultūrai.