Vyresniame amžiuje namai gali tapti pavojingesni ne dėl didelių remontų stokos, o dėl smulkmenų, kurios kasdien „pakiša koją“. Silpstant regėjimui, mažėjant raumenų jėgai ir prastėjant pusiausvyrai, net slenkstis ar prietema koridoriuje padidina griuvimo tikimybę.
Griuvimai laikomi viena dažniausių traumų priežasčių tarp senjorų, o jų pasekmės neretai būna ilgalaikės: nuo kaulų lūžių iki baimės judėti, kuri dar labiau mažina savarankiškumą. Dėl to specialistai pabrėžia, kad riziką verta mažinti paprastomis, greitai įgyvendinamomis priemonėmis.
Viena didžiausią efektą duodančių priemonių yra geresnis apšvietimas. Senjorams dažnai reikia ryškesnės ir tolygesnės šviesos nei jaunesniems žmonėms, todėl vieno šviestuvo lubose paprastai nepakanka, ypač koridoriuose, vonioje ir prie lovos.
Praktiškiausia, kai patalpose yra keli šviesos šaltiniai ir nėra staigių kontrastų tarp tamsių ir ryškių zonų. Judesio davikliais valdomi šviestuvai naktį ar prie įėjimo padeda išvengti situacijų, kai einama tamsoje ieškant jungiklio.
Ne mažiau svarbu pašalinti kliūtis kasdieniuose maršrutuose, pavyzdžiui, kelyje nuo lovos iki vonios ar nuo virtuvės iki durų. Slidūs kilimėliai, išsikišę laidai, žemi staliukai ar dekoracijos praėjimuose jaunam žmogui atrodo nereikšmingi, bet senjorui tai gali tapti realiu pavojumi.
Vonioje rizika ypač didelė, nes čia susiduria vanduo, slidūs paviršiai ir būtinybė išlaikyti pusiausvyrą. Daugiausia naudos paprastai duoda neslystantys kilimėliai, patikimi turėklai prie tualeto ir dušo bei patogiai pasiekiamos, lengvai valdomos maišytuvo rankenėlės.
Jei yra galimybė, senjorams saugesnis sprendimas dažnai būna dušas su žemu įėjimu arba be slenksčio, o ne aukšta vonia. Net ir nekeičiant santechnikos, prie dušo praverčia sėdynė, o daiktus verta sudėti taip, kad nereikėtų staigiai pasilenkti ar atsistoti ant pirštų galų.
Kasdienį komfortą stipriai lemia ir baldų ergonomika. Per žema lova ar per minkštas fotelis, iš kurio sunku atsikelti, didina krūvį sąnariams ir skatina nestabilius judesius, todėl baldų aukštį ir stabilumą verta įvertinti iš naujo.
Specialistai taip pat rekomenduoja susikurti aiškią daiktų tvarką, kad svarbiausi daiktai visada būtų po ranka. Telefonas, akiniai, vaistai ar dokumentai turėtų turėti pastovią vietą, nes paieškos stresinėse situacijose didina skubėjimą ir neatidumą.
Kuriant senjorui draugiškus namus svarbus ir psichologinis aspektas. Sprendimai turi didinti saugumą, bet nekurti įspūdžio, kad būstas tapo gydymo įstaiga, nes savarankiškumo pojūtis ir pasitikėjimas savo jėgomis tiesiogiai veikia kasdienę gerovę.
Dažniausiai geriausi rezultatai pasiekiami derinant kelis paprastus žingsnius: daugiau šviesos, mažiau kliūčių ir saugesnė vonia. Tokie pokyčiai nereikalauja kapitalinio remonto, tačiau gali akivaizdžiai sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką ir palengvinti kasdienybę.
