CP v2

Tag: Eritritolis

  • Puszystos kokosiniai sausainiai be miltų ir cukraus: greitas receptas vaikams ir suaugusiesiems

    Mokslo metų pabaigos šventėms ar piknikui vis dažniau ieškoma desertų, kurie būtų saldūs, bet paprastesnės sudėties. Kokosiniai sausainiai be miltų ir pridėtinio cukraus yra vienas tokių sprendimų, nes jiems pakanka kelių produktų ir trumpo kepimo.

    Pagrindą sudaro kokosų drožlės ir kiaušinių baltymai, o saldumui naudojamas eritritolis. Tai cukraus alkoholis, kuris suteikia saldumo, tačiau paprastai turi mažiau kalorijų nei įprastas cukrus ir nedidina jo kiekio recepte.

    Svarbiausia šių sausainių tekstūra: baltymus pakanka tik lengvai suplakti, kad masė prisipildytų oro. Dėl to kepiniai išeina lengvesni ir puresni, o kokosų drožlės suteikia struktūrą bei sodrų aromatą.

    Tokie sausainiai patogūs ir dėl formos: mažus kąsnio dydžio gabalėlius lengva įdėti į pietų dėžutę, pasiimti į kelionę ar patiekti vaikų vaišėms. Kadangi nereikia kremo ar sudėtingos dekoracijos, jie tinka ir tada, kai desertą reikia paruošti greitai.

    Receptas: kokosiniai sausainiai

    Jums prireiks 150 g kokosų drožlių, 2 kiaušinių baltymų, 35 g eritritolio, šaukštelio vanilės ekstrakto ir žiupsnelio druskos. Tokia proporcija leidžia išgauti lipnią masę, kuri išlaiko formą kepant.

    Baltymus supilkite į dubenį, įberkite eritritolio ir druskos, tuomet lengvai paplakite, kol masė suputos ir pašviesės. Sudėkite kokosų drožles, įpilkite vanilės ekstrakto ir išmaišykite, kol masė taps vientisa.

    Skardą išklokite kepimo popieriumi, suformuokite nedidelius kauburėlius ir dėkite į skardą. Kepkite iki 170 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 12–14 minučių, kol kraštai vos paruduos.

    Kaip išgauti purumą?

    Baltymų nereikia plakti iki standžių putų, tačiau jų nevertėtų ir palikti visai nesuplaktų. Lengvas suplakimas įneša oro ir padeda sausainiams būti švelnesniems, o ne kietiems.

    Jei masė atrodo byranti, verta palaukti kelias minutes, kad kokosų drožlės sugertų drėgmę. Taip pat svarbu neperkepti: ištraukti sausainiai gali pasirodyti minkšti, bet vėsdami sutvirtėja.

    Su kuo patiekti?

    Šie kokosiniai sausainiai skanūs vieni, bet juos lengva pritaikyti pagal progą. Prie kasdienio užkandžio tinka natūralus jogurtas, šviežios uogos ar vaisiai, o šventiškesniam variantui galima patiekti su aviečių tyre.

    Norint daugiau desertinio įspūdžio, dalį sausainių galima pamirkyti lydytame juodajame šokolade be pridėtinio cukraus. Suaugusiųjų versijai tinka ir citrinos žievelė ar žiupsnelis cinamono, kurie sustiprina aromatą.

  • Dietinis braunis per 5 minutes: receptas mikrobangėje nustebins ir skoniu, ir kalorijomis

    Greitas dietinio braunio receptas internete išpopuliarėjo dėl vienos priežasties: desertą galima paruošti mikrobangų krosnelėje maždaug per 5 minutes, o ingredientų reikia vos kelių. Pagrindą sudaro bananas, kiaušinis ir kakava, todėl saldumas gaunamas natūraliai, be tradicinio cukraus.

    Šiam variantui dažniausiai naudojamas vienas kiaušinis, apie 100 gramų banano, maždaug 25 gramai kakavos, žiupsnis druskos ir truputis kepimo miltelių. Pagal skonį galima dėti vanilės, o saldumą sustiprinti pasirinktu saldikliu, pavyzdžiui, stevija ar eritritoliu.

    Kaip paruošti mikrobangėje

    Bananas sutrinamas iki vientisos masės, tuomet sudedami visi ingredientai ir trumpai suplakami iki glotnios tešlos. Patogiausia tai daryti trintuvu, tačiau tinka ir šakutė, jei bananas labai prinokęs.

    Masė supilama į mažą indą, tinkamą mikrobangų krosnelei, ir kepama 4–5 minutes. Tikslus laikas priklauso nuo mikrobangų galingumo ir indo dydžio, todėl verta pradėti nuo 4 minučių ir, jei reikia, papildomai kaitinti trumpais intervalais.

    Kaloringumas ir maistinės savybės

    Recepte nurodoma, kad visas desertas gali turėti apie 260 kalorijų, taip pat apie 14 gramų baltymų, 9 gramus riebalų ir 24 gramus angliavandenių. Skaičiai gali skirtis priklausomai nuo banano dydžio, kakavos rūšies ir to, ar naudojamas papildomas saldiklis.

    Pasirinkus steviją ar eritritolį vietoj cukraus, bendras kaloringumas paprastai būna mažesnis, o poveikis gliukozės lygiui kraujyje dažnai švelnesnis nei vartojant įprastą cukrų. Tiesa, dėl banano desertas vis tiek turės natūralių cukrų, todėl porcijos dydis išlieka svarbus.

    Koks skonis ir tekstūra

    Toks braunis dažniausiai būna drėgnesnis ir tankesnis nei klasikinis, keptas orkaitėje su sviestu ir miltais. Kakava suteikia intensyvų šokoladinį poskonį, o bananas veikia kaip natūralus rišiklis ir saldiklis.

    Norint dar sodresnio skonio, galima rinktis natūralią, nesaldintą kakavą, o vanilė padeda sušvelninti kartumą. Jei siekiate tikslesnės tekstūros, svarbu neperkepti, nes mikrobangėje desertas gali greitai išsausėti.

  • Mokslininkai perspėja: populiarus saldiklis gali silpninti smegenų barjerą ir didinti insulto riziką

    Mokslininkai perspėja: populiarus saldiklis gali silpninti smegenų barjerą ir didinti insulto riziką

    Eritritolis – plačiai naudojamas saldiklis, randamas baltyminiuose batonėliuose, gėrimuose be cukraus ir keto produktuose – ilgą laiką buvo laikomas saugesne cukraus alternatyva. Tačiau nauji tyrimai kelia klausimų, ar dažnas jo vartojimas negali turėti nepageidaujamų pasekmių širdžiai ir smegenims.

    Kolorado universiteto mokslininkai publikacijoje aprašė laboratorinius bandymus, kuriuose eritritolio poveikis buvo tirtas kraujo–smegenų barjero ląstelėse. Šis barjeras veikia kaip apsauginis filtras: į smegenis praleidžia reikalingas medžiagas, o potencialiai žalingas sulaiko.

    Ką parodė laboratoriniai bandymai

    Tyrėjai kraujo–smegenų barjero ląsteles veikiant eritritoliu naudojo koncentracijas, kurios gali būti pasiekiamos po saldikliu pasaldinto gaiviojo gėrimo. Stebėta, kad didėjo oksidacinis stresas: daugėjo reaktyvių molekulių, galinčių žaloti ląsteles, o natūralūs antioksidaciniai mechanizmai silpnėjo.

    Taip pat fiksuotas kraujagyslių funkcijai svarbių signalų disbalansas: mažėjo azoto oksido gamyba ir didėjo endotelino-1 aktyvumas. Tokia kryptis siejama su didesniu kraujagyslių susitraukimu, o tai teoriškai gali pabloginti kraujotakos prisitaikymą, ypač kai audiniams reikia daugiau deguonies.

    Dar vienas tyrime aptartas aspektas – galimas poveikis organizmo gebėjimui natūraliai tirpdyti krešulius. Mokslininkai analizavo signalus, susijusius su audinių plazminogeno aktyvatoriumi – baltymu, kuris dalyvauja krešulių skaidyme ir yra svarbus, kai kraujagyslėje susiformuoja užsikimšimas.

    Kaip tai siejasi su ankstesniais duomenimis

    Šie laboratoriniai rezultatai papildo ankstesnius stebėjimo tyrimus, kuriuose didesnės eritritolio koncentracijos kraujyje buvo siejamos su dažnesniais didžiaisiais širdies ir kraujagyslių įvykiais, įskaitant infarktą ir insultą. Vis dėlto stebėjimo tyrimai savaime neįrodo priežastinio ryšio, nes juose gali veikti ir kiti rizikos veiksniai.

    Patys autoriai pabrėžia ribotumus: bandymai atlikti su izoliuotomis ląstelėmis laboratorijoje, o ne su visu žmogaus organizmu. Dėl to realiomis sąlygomis poveikis gali būti kitoks, todėl reikalingi išsamesni tyrimai su sudėtingesniais modeliais ir klinikiniais duomenimis.

    Kodėl eritritolis taip paplitęs

    Eritritolis priskiriamas cukraus alkoholiams ir natūraliai nedideliais kiekiais gali būti aptinkamas maiste bei susidaryti organizme. Pramonėje jis vertinamas dėl to, kad savo savybėmis panašesnis į cukrų nei kai kurie kiti saldikliai: suteikia saldumą, dalyvauja tekstūros formavime ir dažnai naudojamas produktuose, pažymėtuose kaip be pridėtinio cukraus.

    Europos maisto saugos institucijos ir JAV reguliuotojai eritritolį yra įvertinę kaip tinkamą vartoti maisto produktuose. Tačiau pastaraisiais metais daugėja diskusijų, kad net ir plačiai naudojami priedai turėtų būti nuolat peržiūrimi, atsirandant naujiems moksliniams duomenims.

    „Tai dar nėra galutinis atsakymas, tačiau signalas, kad dažnai vartojamus saldiklius verta vertinti ne vien pagal kalorijas“, – sako tyrimą aptarę mokslininkai.

    Praktiniu požiūriu specialistai pataria atkreipti dėmesį į etiketes ir nepamiršti, kad dažnas itin perdirbtų, saldikliais praturtintų produktų vartojimas nebūtinai reiškia sveikesnę mitybą. Jei žmogus turi padidintą širdies ir kraujagyslių ligų riziką ar jau yra patyręs kraujotakos sutrikimų, dėl saldiklių vartojimo apimčių tikslinga pasitarti su gydytoju ar dietologu.