Tag: Erkės

  • Šis krūmas auga tūkstančiuose sodų ir atrodo nekaltai: erkėms tai gali būti ideali slėptuvė

    Šis krūmas auga tūkstančiuose sodų ir atrodo nekaltai: erkėms tai gali būti ideali slėptuvė

    Tankūs dekoratyviniai krūmai prie takelių ar tvorų daugeliui atrodo tik praktiškas ir gražus sprendimas. Tačiau dalis jų gali sudaryti mikroaplinką, kurioje erkėms lengviau išlikti ir laukti praeinančio žmogaus ar gyvūno.

    Dažnai minimas pavyzdys – Tunbergo raugerškis, vertinamas dėl spalvingų lapų ir atsparumo karpymui. Problema paprastai slypi ne pačiame augale, o sąlygose po jo šakomis, kur būna daugiau pavėsio ir ilgiau laikosi drėgmė.

    Kas traukia erkes po krūmais?

    Erkėms svarbiausia išvengti išdžiūvimo, todėl jos dažniau laikosi ten, kur drėgna ir mažai tiesioginės saulės. Tankus krūmas sulėtina oro judėjimą prie žemės, o tai padeda ilgiau išlaikyti drėgmę.

    Dar viena rizika – po krūmais besikaupiantis lapų, smulkių šakelių ir kitos organinės dangos sluoksnis. Tokia paklotė veikia kaip izoliacija: saugo nuo kaitros, sumažina išdžiūvimą ir tampa patogia slėptuve viso sezono metu.

    Kaip sumažinti riziką savo kieme?

    Vienas paprasčiausių veiksmų – reguliarus krūmų retinimas ir karpymas, kad į vidų patektų daugiau šviesos ir geriau cirkuliuotų oras. Praktiškai tai reiškia ne tik tvarkingesnę formą, bet ir mažiau erkėms palankių sąlygų prie grunto.

    Svarbu ir tai, kas vyksta po krūmu: verta periodiškai pašalinti susikaupusius lapus bei augalines liekanas. Taip pat padeda trumpai pjaunama žolė šalia krūmų ir aiškiai prižiūrėtos, sausos zonos ten, kur žmonės dažniausiai vaikšto ar žaidžia vaikai.

    Zona prie terasos ar žaidimų vietos

    Jei tankus krūmas auga prie terasos, suoliuko ar vaikų žaidimų erdvės, pravartu atskirti poilsio zoną nuo želdinių. Sausesnė danga, pavyzdžiui, žvyro ar akmenukų juosta, gali sumažinti erkių tikimybę priartėti prie vietų, kur dažniausiai būnama.

    Specialistai taip pat primena, kad svarbiausia yra bendras požiūris: prižiūrima aplinka, reguliarus augalų tvarkymas ir atidumas grįžus iš žalumos. Pastebėjus įkandimą ar blogą savijautą po jo, rekomenduojama nedelsti ir pasitarti su medikais.

  • Jei turite šią kraujo grupę, erkės jus renkasi dažniau: ką rodo mokslas ir kaip saugotis

    Šylant orams Lietuvoje suaktyvėja erkės, o jų įkandimai kasmet sukelia šimtus rimtų infekcijų atvejų. Nors dažniausiai pabrėžiama apranga, repelentai ir elgesys gamtoje, kai kurie tyrimai rodo, kad įtakos gali turėti ir žmogaus kraujo grupė.

    Čekijoje atliktame laboratoriniame eksperimente buvo vertinama, ar erkės gali dažniau krypti prie tam tikros kraujo grupės. Rezultatai parodė, kad dažniausiai jos rinkosi A (antrąją) kraujo grupę, tačiau mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra taisyklė, jog kitų grupių žmonių erkės nekanda.

    Tyrimo metu ant vienodo atstumo paviršiaus buvo patalpinti skirtingų kraujo grupių kraujo lašai, o erkė stebėta, prie kurio mėginio ji juda. Bandymas buvo kartojamas 100 kartų, o dažniausias pasirinkimas teko A (antrajai) grupei, kai tuo metu mažiausiai patraukli pasirodė B (trečioji) grupė.

    Kodėl tai dar nereiškia diagnozės

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad laboratorinės sąlygos neatspindi realios situacijos gamtoje, kur erkės orientuojasi į kur kas daugiau signalų. Pagrindiniai jų „taikiniai“ yra iškvepiamas anglies dioksidas, kūno šiluma, odos drėgmė ir individualus žmogaus kvapas.

    Tyrėjai kelia prielaidą, kad kraujo grupė gali būti susijusi su tam tikrais biocheminiais skirtumais, pavyzdžiui, odos išskiriamų medžiagų profiliu ar ant odos gyvenančių mikroorganizmų sudėtimi. Vis dėlto aiškaus mechanizmo, kodėl erkės galėtų preferuoti vieną grupę, kol kas nėra patvirtinta tiek, kad tai būtų galima taikyti kaip patikimą rizikos vertinimo priemonę.

    Didžiausia rizika slypi infekcijose

    Nepriklausomai nuo kraujo grupės, didžiausias pavojus kyla dėl erkių platinamų ligų, ypač erkinio encefalito ir Laimo ligos. Erkinis encefalitas yra virusinė infekcija, nuo kurios patikimiausiai apsaugo skiepai, o Laimo liga gydoma antibiotikais, tačiau ankstyvas atpažinimas yra labai svarbus.

    Praktikoje tai reiškia, kad net ir vienoje šeimoje ar draugų grupėje po to paties pasivaikščiojimo vienas žmogus gali rasti kelias erkes, o kitas nė vienos. Tokie skirtumai dažniau aiškinami elgesiu, drabužiais, buvimo vieta ir individualiais kvapais, o ne vien kraujo grupe.

    Kaip sumažinti įkandimo tikimybę

    Medikai pataria gamtoje rinktis šviesius, uždarus drabužius, kelnes sukišti į kojines, o po buvimo lauke kruopščiai apžiūrėti kūną, ypač pažastis, kirkšnis, sprandą ir už ausų. Taip pat svarbu naudoti repelentus ir jų poveikį atnaujinti pagal gamintojo nurodymus.

    Jei erkė įsisiurbė, ją rekomenduojama pašalinti kuo greičiau, suimant kuo arčiau odos ir traukiant tolygiai, nespaudžiant pilvelio. Po įkandimo vietą verta stebėti kelias savaites, o atsiradus plintančiam paraudimui, karščiavimui, galvos ar raumenų skausmams, reikėtų kreiptis į gydytoją.

  • Pasodinkite šį augalą sode: erkės trauksis, o chemijos gali neprireikti

    Pasodinkite šį augalą sode: erkės trauksis, o chemijos gali neprireikti

    Erkės daugelyje sodų tampa vis dažnesne problema, ypač ten, kur vyrauja drėgmė, pavėsis ir tanki augmenija. Specialistai pabrėžia, kad vieno stebuklingo sprendimo nėra, tačiau tinkamai planuojant aplinką riziką galima sumažinti ir be agresyvios chemijos.

    Erkėms palankios vietos paprastai yra aukšta žolė, neprižiūrėti pakraščiai, lapų ir šakų sankaupos bei krūmų tankmė. Tokiose zonose išlieka didesnė drėgmė, o tai padeda erkėms išgyventi ir lengviau „laukti“ pro šalį einančių žmonių ar gyvūnų.

    Kas yra dekoratyvinis česnakas?

    Vienas dažniausiai minimas augalas, kurį sodininkai renkasi dėl ryškaus žydėjimo ir aitraus kvapo, yra dekoratyvinis česnakas. Jo rutuliški žiedynai puošia gėlynus, o intensyvus aromatas gali trikdyti kai kurių smulkių organizmų orientaciją ir mažinti vietos patrauklumą.

    Vis dėlto svarbu suprasti, kad tai nėra garantuota apsauga nuo erkių. Toks sprendimas veikia kaip bendros strategijos dalis, kai kartu mažinamos erkėms palankios sąlygos ir formuojami mažiau patrauklūs plotai dažniausiai naudojamose sodo zonose.

    Kur sodinti, kad būtų naudos?

    Didžiausią praktinę prasmę turi ne didelis augalų kiekis, o apgalvota vieta. Dekoratyvinį česnaką verta sodinti prie terasos, šalia takelių, ties įėjimais į namus ar prie vietų, kur dažniausiai leidžiate laiką, kad šios zonos būtų mažiau patrauklios parazitams.

    Dar vienas būdas sustiprinti efektą yra derinti kelis intensyvaus kvapo augalus viename plote. Dažnai minimos ir kitos kvapnios rūšys, pavyzdžiui, levandos, mėtos, paprastasis bitkrėslė, rozmarinai ar katžolės, tačiau jų poveikis labiau siejamas su bendru kvapų fonu ir sodo priežiūra nei su tiesioginiu erkių naikinimu.

    Tvarka sode mažina riziką

    Vien augalų gali nepakakti, jei kiemas išlieka drėgnas ir apleistas. Reguliarus vejos pjovimas, piktžolių šalinimas, krūmų retinimas ir saulės bei oro patekimo gerinimas mažina vietų, kur erkės gali slėptis ir išlikti aktyvios.

    Taip pat svarbu nepalikti ilgai gulėti lapų, nupjautos žolės ar šakų krūvų, nes tai sudaro mikrobuveines su pastovia drėgme. Kuo mažiau tokių slėptuvių, tuo mažesnė tikimybė, kad erkės įsitvirtins šalia poilsio zonų.

    Natūralios priemonės veikia ne akimirksniu, o per laiką, kai keičiasi sodo mikroaplinka ir įpročiai. Dėl to efektyviausia strategija paprastai yra kelių priemonių derinys: apželdinimas, tvarka, reguliarus stebėjimas ir atsargumas po darbų ar poilsio lauke.