Tag: Erlandas Galaguz

  • Visagine siūloma pervadinti Tarybų gatvę: taryba sprendimą dėl Atgimimo alėjos svarstys gegužės 28 dieną

    Visagine siūloma pervadinti Tarybų gatvę: taryba sprendimą dėl Atgimimo alėjos svarstys gegužės 28 dieną

    Visagino savivaldybės tarybai parengtas sprendimo projektas dėl Tarybų gatvės pavadinimo pakeitimo. Savivaldybė nurodo, kad procesas pradėtas po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, o meras Erlandas Galaguz sudarė darbo grupę, kuri vertino gyventojų pateiktus siūlymus.

    Pagal Vidaus reikalų ministro patvirtintą tvarką dėl pavadinimų suteikimo ir keitimo, savivaldybė informuoja apie parengtą 2026 metų gegužės 7 dienos sprendimo projektą „Dėl Tarybų gatvės pavadinimo pakeitimo Visagino mieste“. Gyventojai buvo kviečiami teikti siūlymus internetu ir atvykus gyvai.

    Diskusijos dėl pavadinimo vyko ir tiesiogiai: 2026 metų kovo 17 dieną Visagino miesto muziejuje surengtas susitikimas su darbo grupės atstovais. Jo metu gyventojai galėjo užduoti klausimus ir išsakyti argumentus dėl planuojamo pavadinimo keitimo.

    Sprendimo projekte numatyta Tarybų gatvę, keičiant ir gatvės vardą, ir tipą, pervadinti į Atgimimo alėją. Savivaldybės taryba galutinį sprendimą dėl pavadinimo pakeitimo planuoja svarstyti 2026 metų gegužės 28 dieną vyksiančiame posėdyje.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad gatvių pavadinimų keitimas paprastai turi ir praktinių pasekmių: gyventojams bei įmonėms gali tekti atnaujinti adresų duomenis registruose, sutartyse ar kontaktinėje informacijoje. Tokiais atvejais savivaldybės dažniausiai pereinamąjį laikotarpį derina su registrus tvarkančiomis institucijomis, kad gyventojams būtų kuo mažiau administracinės naštos.

  • Gegužės 8-oji: kodėl Antrojo pasaulinio karo aukų atminimas šiandien ypač svarbus?

    Gegužės 8-oji: kodėl Antrojo pasaulinio karo aukų atminimas šiandien ypač svarbus?

    Atminties diena Europoje

    Gegužės 8 dieną Europoje minima Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena. Tai proga prisiminti milijonus civilių ir karių, kurių gyvenimus nutraukė ar negrįžtamai pakeitė karas, ir pagarba tiems, kurių istorijos liko šeimų bei bendruomenių atmintyje.

    Ši data siejama su karo pabaiga Europoje, kai 1945 metais nacistinė Vokietija kapituliavo sąjungininkams. Daugelyje šalių tai tapo simboline riba, žyminčia vieno kruviniausių modernios istorijos etapų pabaigą ir naujo, sudėtingo pokario laikotarpio pradžią.

    Visaginas: daugiatautė bendrystė

    Visagine, kaip daugiatačiame mieste, ši diena turi ir papildomą prasmę: ji primena, kad skirtingos šeimos karo patirtis išgyveno nevienodai, tačiau netekčių mastas buvo bendras. Atminimas tampa ne konkurencija dėl interpretacijų, o jautria pareiga išgirsti vieniems kitus.

    Miesto bendruomenėms tokios datos dažnai virsta tylia susitelkimo akimirka, kai svarbiausia ne iškilmingi žodžiai, o pagarba žmogui. Karo pamokos čia perskaitomos per kasdienius santykius, tarpusavio pagarbą ir atsakomybę už bendrą gyvenimą.

    Taika prasideda kasdienybėje

    Atminimo diena primena, kokia trapi yra taika ir kaip lengvai visuomenes gali įtraukti neapykantos, dehumanizacijos bei smurto spiralė. Istorinė patirtis rodo, kad konfliktų pradžia dažnai slypi ne vien fronte, bet ir kasdienėje kalboje, susipriešinime, gebėjimo susitarti praradime.

    Šiandien, kai Europoje vėl juntamas geopolitinis nestabilumas, o viešojoje erdvėje daugėja poliarizacijos, tokios datos įgauna aktualumo. Jos ragina ne tik prisiminti praeitį, bet ir stiprinti bendruomeniškumą, empatiją, gebėjimą kalbėtis ir padėti vieni kitiems.

    „Tegul ši atminimo diena tampa tylia prasmingo susitelkimo akimirka, primenančia, kokia trapi yra taika ir kaip svarbu ją saugoti kiekvieną dieną“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Gegužės 8 dieną žmonės kviečiami stabtelėti, pagerbti žuvusiuosius ir prisiminti, kad taika nėra savaime suprantama. Ji prasideda nuo paprastų dalykų: pagarbos artimam žmogui, kaimynui ir bendruomenei, net kai nuomonės skiriasi.

  • Gegužės 9-oji – Europos diena: Visagino meras primena, ką miestui davė ES investicijos

    Gegužės 9-oji – Europos diena: Visagino meras primena, ką miestui davė ES investicijos

    Gegužės 9 dieną minima Europos diena – data, siejama su Europos vienybės idėja ir bendradarbiavimu, kuris po Antrojo pasaulinio karo tapo pagrindu šiandieninei Europos Sąjungai. Ši diena daugelyje šalių tampa proga kalbėti ne tik apie vertybes, bet ir apie konkrečius pokyčius regionuose.

    Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz sveikinime pabrėžė, kad stipri Europa prasideda nuo stiprių bendruomenių, kurios kuria atvirą, saugią ir orią aplinką žmogui. Jo teigimu, Europos diena primena apie bendrą atsakomybę ir tai, kad miestų pažanga dažnai remiasi nuosekliu vietos žmonių darbu.

    Pasak mero, Visaginas per pastaruosius metus keitėsi ir augo kartu su Europa, o Europos Sąjungos investicijos prisidėjo prie apčiuopiamų pokyčių. Jis išskyrė atnaujintas viešąsias erdves, infrastruktūros gerinimą, švietimo iniciatyvas, kultūros bei socialinius ir bendruomeninius projektus.

    „Europos diena – tai proga, primenanti, kad stipri Europa prasideda nuo stiprių bendruomenių, gebančių kurti atvirą, saugią ir orią aplinką žmogui“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Mero teigimu, narystė Europos Sąjungoje miestui taip pat atveria galimybes stiprinti tarptautinius ryšius ir dalintis patirtimi su partneriais kitose šalyse. Tai svarbu ne tik savivaldos projektams, bet ir ilgalaikei miestų konkurencingumo bei gyvenimo kokybės krypčiai.

    Sveikinimo pabaigoje meras visaginiečiams palinkėjo šviesios, prasmingos šventės, įkvepiančių idėjų ir tikėjimo miesto ateitimi. Europos dienos minėjimas savivaldybėms dažnai tampa momentu įvertinti pasiektą progresą ir apsibrėžti, kokių sprendimų labiausiai reikia artimiausiais metais.

  • Visagine pagerbti 10 gabiausių 2025 metų mokinių: kokie jų pasiekimai ir kas juos įkvėpė

    Visagine pagerbti 10 gabiausių 2025 metų mokinių: kokie jų pasiekimai ir kas juos įkvėpė

    Apdovanojimai Visagino centre

    Gegužės 5 dieną Visagino kultūros centro „Gervės“ alėjoje surengta iškilminga šventė, skirta mokiniams, pasiekusiems aukščiausių rezultatų mokslo, sporto ir kūrybos srityse. Renginyje akcentuota, kad nuoseklus darbas ir bendruomenės palaikymas dažnai tampa svarbiausiu tramplinu į pergales.

    Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz ir vicemerė Aleksandra Grigienė apdovanojo dešimt geriausiai 2025 metais pasirodžiusių mokinių, įteikdami vardines atminimo dovanas. Mokytojams, kurie ruošė laureatus, įteikti padėkos raštai už kryptingą darbą ir indėlį į mokinių augimą.

    Kokie pasiekimai išskirti?

    Tarp šventėje pagerbtų mokinių atsidūrė sportininkai, olimpiadų prizininkai ir kūrybos sričių laureatai. Visaginas šiuo apdovanojimų dešimtuku išryškino ir miesto ugdymo kryptis: nuo tiksliųjų mokslų ir inžinerijos iki menų, pilietiškumo bei aukšto meistriškumo sporte.

    Šuolių ant batuto sporto šakos ugdytiniai Denis Barkov ir Aleksej Svitko įvertinti už discipliną, atsakingą požiūrį į treniruotes ir stabilų rezultatų augimą varžybose. Tokie pasiekimai dažniausiai neatsiejami nuo ilgalaikio darbo, režimo ir psichologinio pasirengimo, ypač jaunimo sporte.

    Geografijos srityje išskirtas Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijos mokinys Bogdan Smilyj, laimėjęs miesto etapą ir patekęs į šalies etapą. Taip pat pabrėžtas jo dalyvavimas Vilnius TECH nuotolinio ugdymo programoje Ateities inžinerija, kurioje mokinys tyrė mokymosi patalpų apšvietimą.

    Tiksliųjų mokslų kryptį ryškiai atspindėjo Visagino „Žiburio“ pagrindinės mokyklos mokinys Matvej Simonov, pelnęs prizines vietas fizikos ir matematikos konkursuose. Jis taip pat kūrė projektus Ateities inžinerijoje, tarp jų išmaniojo šiltnamio sprendimą ir CO matuoklį, o dabar konstruoja radijo bangomis valdomą lėktuvą.

    Nuo scenos iki pilietiškumo

    Kūrybos srityje pagerbta Visagino kūrybos ir menų akademijos ugdytinė Karina Pranaitytė, pelniusi tarptautinių konkursų įvertinimų klasikinio dainavimo kategorijoje. Jos pasiekimai įvardyti kaip kryptingo darbo su pedagogais ir aktyvaus dalyvavimo miesto kultūriniame gyvenime rezultatas.

    Visagino inžinerijos ir technologijos mokymo centro gimnazistė Mariana Šeina įvertinta už rezultatus keliose olimpiadose ir už dalyvavimą Ateities inžinerijos projektuose, kur kūrė sprendimus darnaus pastato tematikoje. Renginyje akcentuota, kad skirtingų disciplinų derinimas vis dažniau tampa jaunų žmonių stiprybe.

    Pilietiškumo ir socialinių mokslų srityje išsiskyrė Visagino „Verdenės“ gimnazijos abiturientai Robertas Baskov ir Tadas Dainys. Abu mokiniai pasižymėjo pasiekimais konkursuose, susijusiuose su Lietuvos istorija, demokratijos žiniomis ir krašto apsauga, taip pat aktyviu dalyvavimu mokyklos gyvenime.

    Visagino „Atgimimo“ gimnazijos abiturientė Sofija Davidiuk pagerbta už pasiekimus technologijų olimpiadoje ir nuoseklų darbą kūrybinėse veiklose. Taip pat išskirtas jos įsitraukimas į mokinių iniciatyvas ir domėjimasis skirtingomis sritimis, nuo konditerijos iki sporto.

    Dar vienas „Atgimimo“ gimnazijos abiturientas Ratmir Naidionov įvertintas už aukštus rezultatus edukaciniuose konkursuose, programavimo ir robotikos varžybose. Šventėje pabrėžta, kad tokie pasiekimai dažnai gimsta ten, kur dera smalsumas, praktinis darbas ir stipri mokyklos bei šeimos parama.

    Renginio pabaigoje bendruomenė dėkojo tėvams, globėjams ir mokytojams, pabrėždama, kad mokinių laimėjimai yra visos miesto švietimo grandinės darbo rezultatas. Jaunuoliams palinkėta išlaikyti užsidegimą, drąsiai siekti naujų tikslų ir nepamiršti, jog kiekviena pergalė prasideda nuo kasdienio darbo.

  • Gegužės 4 dieną Latvija mini Nepriklausomybės deklaraciją: ką ši data reiškia Baltijos vienybei

    Gegužės 4 dieną Latvija mini Nepriklausomybės deklaraciją: ką ši data reiškia Baltijos vienybei

    Gegužės 4 dieną Latvijoje minima Nepriklausomybės deklaracijos diena, tapusi vienu svarbiausių šalies modernios valstybingumo istorijos simbolių. Ši data siejama su 1990 metais, kai Latvijos Aukščiausioji Taryba priėmė deklaraciją dėl nepriklausomybės atkūrimo.

    Deklaracija įtvirtino politinį apsisprendimą atkurti Latvijos Respublikos valstybingumą ir pradėti pereinamąjį laikotarpį, kuris vėliau atvedė prie visiško nepriklausomybės atkūrimo. Šiandien tai ne tik istorinės atminties diena, bet ir proga visuomenei susitelkti, pabrėžiant demokratijos ir laisvės vertę.

    Bendra Baltijos patirtis

    Latvijos gegužės 4-osios reikšmė Baltijos regione dažnai siejama su platesniu tautų atgimimo kontekstu, kai XX amžiaus pabaigoje stiprėjo nepriklausomybės siekiai. Lietuvai ir Estijai tai artima patirtis, primenanti, kad politiniai sprendimai ir visuomenės vienybė gali tapti lūžio tašku.

    Šventės proga kaimyninėms šalims įprasta siųsti sveikinimus, pabrėžiant bendras istorines pamokas ir atsakomybę už regiono saugumą. Tokie akcentai ypač aktualūs šiandien, kai Baltijos valstybės koordinuoja veiksmus gynybos, energetinio atsparumo ir infrastruktūros srityse.

    Sveikinimai ir bendradarbiavimo žinutės

    Sveikinimuose dažniausiai pabrėžiami laisvės siekis, vienybė ir tikėjimas valstybe, o taip pat kaimynystė, kuri perauga į praktinį bendradarbiavimą. Nepriklausomybės deklaracijos diena tampa proga priminti, kad tarpusavio ryšiai kuriami ne vien simboliais, bet ir konkrečiais sprendimais.

    Viešuose palinkėjimuose neretai akcentuojama draugystės stiprinimo kryptis ir noras atverti daugiau galimybių ateityje. Tokia retorika atspindi realybę, kurioje Baltijos šalys siekia išlaikyti glaudžią politinę, ekonominę ir kultūrinę partnerystę.

    Gegužės 4 dieną Latvijos visuomenė mini istorinį pasirinkimą, o kaimynai šią progą išnaudoja kaip priminimą apie bendras vertybes ir regiono vienybę. Tai diena, kai šventinis tonas natūraliai susilieja su ilgalaike žinute apie atsparumą, laisvę ir solidarumą.

  • Šv. Florijono diena gegužės 4 dieną: kuo ši data svarbi ugniagesiams gelbėtojams Lietuvoje

    Šv. Florijono diena gegužės 4 dieną: kuo ši data svarbi ugniagesiams gelbėtojams Lietuvoje

    Kas minima gegužės 4 dieną?

    Gegužės 4 dieną minima Šv. Florijono diena, tradiciškai siejama su ugniagesiais gelbėtojais ir jų tarnyba visuomenei. Tai proga atkreipti dėmesį į žmones, kurių darbas kasdien susijęs su rizika, greitais sprendimais ir atsakomybe už kitų saugumą.

    Šv. Florijonas krikščioniškoje tradicijoje laikomas ugniagesių globėju, todėl jo vardu pavadinta diena daugelyje Europos šalių tapo simboline padėkos ir pagarbos profesijai data. Lietuvoje ši diena dažnai minima bendruomenėse, savivaldybėse ir pačiuose ugniagesių padaliniuose.

    Ką visuomenei reiškia ugniagesių darbas?

    Ugniagesiai gelbėtojai į nelaimes vyksta ne tik dėl gaisrų. Jų darbas apima ir pagalbą eismo įvykiuose, žmonių gelbėjimą iš pavojingų situacijų, reagavimą į ekstremalias situacijas bei prevencinę veiklą, kuri mažina nelaimių tikimybę.

    Tokiose dienose kaip Šv. Florijono minėjimas dažniausiai pabrėžiamas ne vien drąsos aspektas, bet ir profesionalumas: mokymai, įgūdžiai, komandinis darbas ir gebėjimas veikti esant stresui. Būtent tai kuria tą saugumo jausmą, kurį gyventojai labiausiai vertina, kai nutinka nelaimė.

    Padėka ugniagesiams gelbėtojams

    Šv. Florijono diena daugeliui savivaldybių tampa proga viešai padėkoti ugniagesiams gelbėtojams už tarnybą ir pasiaukojimą. Sveikinimuose paprastai akcentuojama, kad jų darbas yra ramybė namuose ir bendruomenėje, o kiekvienas iškvietimas reiškia realią pagalbą žmonėms.

    „Ši diena skirta Jums – žmonėms, kuriuos kasdien lydi atsakomybė, drąsa ir tarnystė“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Ši data taip pat primena ir apie prevencijos svarbą: dūmų detektorių naudojimą, atsakingą elgesį su ugnimi, elektros instaliacijos priežiūrą ir aiškius veiksmus nelaimės atveju. Kuo daugiau dėmesio skiriama pasirengimui, tuo mažiau situacijų baigiasi skaudžiomis pasekmėmis.

  • Gegužės 3-iosios Konstitucija: kodėl 1791 metais priimtas dokumentas iki šiol svarbus Europai

    Gegužės 3-iosios Konstitucija: kodėl 1791 metais priimtas dokumentas iki šiol svarbus Europai

    Gegužės 3-iosios Konstitucija, priimta 1791 metais Abiejų Tautų Respublikoje, laikoma vienu ryškiausių Europos politinės modernizacijos ženklų. Istorikų vertinimu, tai buvo vienas pirmųjų bandymų žemyne aiškiai apibrėžti valdžių atsakomybę ir valstybės valdymo principus rašytiniu dokumentu.

    Konstitucija gimė laikotarpiu, kai Abiejų Tautų Respublika susidūrė su gilia politine krize ir išorės spaudimu. Siekta sustiprinti valstybės institucijas, sumažinti sprendimų paralyžių ir suteikti daugiau stabilumo valdymui, kuris ilgą laiką kentėjo nuo vidaus nesutarimų.

    Ką siekė pakeisti Konstitucija?

    1791 metų sprendimai buvo orientuoti į efektyvesnį valstybės valdymą ir aiškesnę politinę atsakomybę. Konstitucija įtvirtino reformas, kurios turėjo mažinti chaotišką sprendimų priėmimą ir labiau subalansuoti valdžios galias.

    Nors dokumentas gimė kitoje epochoje, jis dažnai minimas kaip bandymas pereiti nuo luominių privilegijų dominavimo prie modernesnės politinės sistemos. Dėl to Konstitucija tapo ne tik teisės aktu, bet ir politinės valios simboliu, parodančiu, kad valstybė gali keistis, kai kyla egzistencinių grėsmių.

    Kodėl ši diena minima dabar?

    Šiandien Gegužės 3-iosios Konstitucijos sukaktis daugeliui primena, kad demokratijos ir teisinės valstybės pamatai nėra savaime suprantami. Valstybės tvirtumą lemia ne tik teisės normos, bet ir visuomenės pasitikėjimas institucijomis, pilietinis sąmoningumas bei gebėjimas susitarti dėl bendrų taisyklių.

    Istorinės sukaktys dažnai tampa proga kalbėti apie atsakomybę už bendrą gerovę ir pagarbą vienas kitam. Konstitucijos priėmimas 1791 metais išlieka priminimu, kad politiniai sprendimai turi ilgalaikes pasekmes, o valstybei svarbiausia yra ne deklaracijos, bet jų įgyvendinimas.

    „Stipri valstybė kuriama ne tik sprendimais, bet ir žmonių sąmoningumu, pagarba vienas kitam bei atsakomybe už bendrą gerovę“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Gegužės 3-iosios minėjimas taip pat siejamas su platesniu Europos kontekstu, kai vis dažniau grįžtama prie klausimo, kaip apsaugoti institucijų patikimumą, demokratines procedūras ir piliečių teises. Tokiose diskusijose istorinis dokumentas tampa ne nostalgija, o atspirties tašku pokalbiui apie tai, kokios valstybės norima šiandien.

  • Motinos diena Lietuvoje: kada ji minima ir kaip pasveikinti mamą prasmingai, ne tik gėlėmis

    Motinos diena Lietuvoje: kada ji minima ir kaip pasveikinti mamą prasmingai, ne tik gėlėmis

    Motinos diena Lietuvoje minima pirmąjį gegužės sekmadienį. Ši tradicija daugeliui šeimų tampa proga sustoti ir padėkoti mamoms už kasdienį rūpestį, kantrybę ir nematomą darbą, kurio dažnai neįvertiname skubėdami.

    Šiemet šventės proga sveikinimą mamoms paskelbė ir Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz. Jis pabrėžė, kad būtent mamų rankose prasideda gyvenimas, jų šilumoje auga vaikų stiprybė, o meilė lydi visą gyvenimą.

    „Jūsų rankose prasideda gyvenimas, Jūsų šilumoje auga stiprybė, o Jūsų meilė lydi mus visą gyvenimą“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Pasak mero, Visaginas yra ir mamų sukurti namai, ir jų išauginti vaikai, ir perduotos vertybės, kurios formuoja bendruomenę. Sveikinime taip pat akcentuota, kad motinystė dažnai susideda iš mažų, bet nuolat kartojamų darbų, kurie šeimai tampa didžiausiu stabilumo šaltiniu.

    Motinos dienos proga gyventojai raginami rasti laiko dėmesiui, švelnumui ir jaukioms akimirkoms. Prasmingas pasveikinimas nebūtinai turi būti materialus, svarbiausia nuoširdus laikas kartu, pokalbis ir padėka už konkrečius dalykus, kuriuos mama daro kasdien.

  • Gegužės 1-oji Visagine: meras primena Tarptautinės darbo dienos prasmę ir padėką darbuotojams

    Gegužės 1-oji Visagine: meras primena Tarptautinės darbo dienos prasmę ir padėką darbuotojams

    Gegužės 1-oji minima kaip Tarptautinė darbo diena, skirta atkreipti dėmesį į darbo vertę ir darbuotojų teises. Šia proga į visaginiečius kreipėsi Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz, pabrėžęs kasdienio darbo svarbą miesto gyvenimui.

    Savo sveikinime meras akcentavo, kad darbas dažnai būna kantrus ir nepastebimas, tačiau kuria bendruomenės pagrindą. Pasak jo, Visaginas išsiskiria darbščiais, atsakingais ir vieni kitus palaikančiais žmonėmis, o tai esą yra miesto stiprybė ir tapatybės dalis.

    „Šiandien pagerbiame kiekvieno žmogaus darbą – kasdienį, kantrų, dažnai nepastebimą, tačiau kuriantį visa ko pagrindą“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Mero teigimu, kiekvienas etapas, nuo idėjos iki jos įgyvendinimo, prisideda prie bendros ateities kūrimo. Jis linkėjo, kad darbas teiktų ne tik stabilumą, bet ir įkvėpimą bei prasmę, o žmonės didžiuotųsi tuo, ką sukuria savo pastangomis.

    Tarptautinė darbo diena Lietuvoje yra valstybinė šventė ir nedarbo diena, todėl daugeliui ji tampa proga ne tik pailsėti, bet ir prisiminti, kokią vietą kasdienybėje užima darbas. Savivaldybės vadovo žinutė šiemet orientuota į bendruomeniškumą ir pagarbą kiekvienam dirbančiajam, nepriklausomai nuo profesijos ar pareigų.

  • Gegužės 1-oji Lietuvai: ką įstojimas į Europos Sąjungą pakeitė kasdienybėje ir miestuose

    Gegužės 1-oji Lietuvai: ką įstojimas į Europos Sąjungą pakeitė kasdienybėje ir miestuose

    Gegužės 1 dieną minima Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą diena – data, kuri daugeliui siejasi ne tik su istoriniu sprendimu, bet ir su apčiuopiamais pokyčiais kasdienybėje. Narystė ES sustiprino politinį ir ekonominį šalies saugumą, atvėrė bendrą rinką bei palengvino judėjimą, studijas ir darbą kitose valstybėse.

    Per daugiau nei du dešimtmečius ES narystė tapo vienu svarbiausių Lietuvos modernizacijos veiksnių. Dalis viešosios infrastruktūros projektų, nuo kelių ir viešojo transporto iki švietimo, kultūros ir aplinkosaugos sprendimų, buvo įgyvendinti pasitelkiant ES finansines priemones ir bendras taisykles.

    Kas pasikeitė žmonėms?

    Gyventojams ES pirmiausia reiškia laisvę keliauti ir gyventi kitose Bendrijos šalyse, taip pat aiškesnes vartotojų teises, vienodesnius produktų ir paslaugų standartus. Praktikoje tai atsispindi ir kasdienėse situacijose, pavyzdžiui, perkant internetu iš kitų ES valstybių ar sprendžiant ginčus dėl paslaugų kokybės.

    Kartu narystė reiškia ir bendras taisykles, kurios keičia rinką: nuo konkurencijos reikalavimų iki duomenų apsaugos ir aplinkosaugos standartų. Dėl to įmonėms atsirado daugiau galimybių eksportuoti, tačiau išaugo ir atsakomybė laikytis vienodų žaidimo taisyklių visoje ES.

    Miestams tai daugiau nei simbolika

    Ši diena ypač matoma savivaldybių lygmeniu, kur ES kryptis dažnai virsta konkrečiais sprendimais: viešųjų erdvių atnaujinimu, energinio efektyvumo didinimu, socialinių paslaugų stiprinimu. Miestams, kurie yra daugiakultūriai ir orientuoti į atvirumą, ES vertybinis pagrindas dažnai tampa kasdienės bendruomenės politikos dalimi.

    Visaginas, kaip daugiakultūris miestas, šią dieną dažnai išskiria kaip priminimą apie bendrą Europos kryptį ir pagarbą įvairovei. Savivaldybės bendruomenė pabrėžia, kad narystė ES siejasi su galimybe kurti, bendradarbiauti ir stiprinti tarpusavio pasitikėjimą skirtingų kultūrų aplinkoje.

    „Ši diena mums primena svarbų Lietuvos pasirinkimą – būti stiprios, vieningos ir vertybėmis grįstos Europos dalimi“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Ko tikėtis toliau?

    Pastaraisiais metais ES darbotvarkėje daugiau vietos užima saugumas, kritinės infrastruktūros apsauga, energetinė nepriklausomybė ir atsparumas krizėms. Šios kryptys tiesiogiai paliečia ir Lietuvą: nuo investicijų į energetikos projektus iki sprendimų, susijusių su pramonės konkurencingumu bei inovacijomis, įskaitant DI taikymą viešajame sektoriuje ir versle.

    Gegužės 1-oji primena, kad narystė ES nėra vien praeities įvykis ar formalus statusas. Tai kasdien veikiantis sprendimų ir vertybių rėmas, nuo kurio priklauso ir miestų plėtra, ir valstybės galimybės greičiau reaguoti į ekonominius bei geopolitinius iššūkius.