Dniepro upėje netoli Zaporižios vėl fiksuojami eršketai – nykstanti, į Ukrainos Raudonąją knygą įtraukta žuvų grupė. Vietos gamtininkai sako, kad tai pirmieji tokie pastebėjimai šiame ruože per daugiau nei pusę amžiaus.
Eršketų sugrįžimas siejamas su Kachovkos hidroelektrinės užtvankos sunaikinimu, po kurio iš esmės pasikeitė Dniepro hidrologinis režimas. Iki užtvankos statybos šios žuvys istoriškai migruodavo aukštyn upe į nerštavietes, tačiau vėliau kelią joms užkirto neįveikiama kliūtis.
Kodėl eršketai vėl gali migruoti
Pasak Nacionalinio draustinio Chortycia atstovų, anksčiau eršketai neršdavo ruožuose žemiau Zaporižios, įskaitant apylinkes prie Rozumivkos. Tačiau po Kachovkos užtvankos pastatymo žuvys nebeturėjo realios galimybės pasiekti tradicinių nerštaviečių, nes infrastruktūroje nebuvo veiksmingo žuvitakio.
Specialistai pabrėžia, kad eršketai yra migruojančios žuvys, kurioms būtina laisva upės tėkmė ir prieiga prie tinkamų neršto vietų. Kai upėje atsiranda didelės užtvankos, populiacijos dažnai fragmentuojamos, o neršto sėkmė smarkiai krenta.
Pastaraisiais mėnesiais apie eršketų pasirodymą vis dažniau praneša narai ir Ukrainos gynybos pajėgų atstovai, dirbantys prie upės. Jie fiksuoja, kad žuvys juda upės vagos storymėje, o tai laikoma požymiu, jog migracija vyksta natūraliai.
Ar tai galėjo būti žuvų ūkių pabėgėliai?
Po pirmųjų pranešimų viešojoje erdvėje pasigirdo versija, kad eršketai galėjo patekti į upę iš dirbtinių ūkių. Vis dėlto draustinio atstovai šią hipotezę vertina skeptiškai ir akcentuoja istorinį kontekstą: iki didžiųjų užtvankų statybų eršketai šiame regione buvo įprasta, net komerciškai gaudoma žuvis.
Gamtininkai nurodo, kad praeities ekspedicijų ir tyrimų medžiaga liudija apie eršketų gausą Dniepre dar prieš XX amžiaus didžiųjų hidroenergetikos projektų plėtrą. Todėl dabartiniai pastebėjimai labiau panašūs į sugrįžimą į istoriškai svarbias buveines, o ne atsitiktinį išplitimą.
Vienas ryškesnių atvejų užfiksuotas gegužės pradžioje, kai Dniepro pakrantėje Žemutinės Chortycios kaime rastas maždaug pusantro metro ilgio eršketas. Manoma, kad žuvis galėjo būti išmesta į krantą dėl staigaus vandens lygio kritimo ir pakitusios srovės.
Kachovkos užtvankos griūties pasekmės gamtai
Kachovkos hidroelektrinės užtvanka buvo susprogdinta 2023 metų birželio 6 dieną, o staigus vandens išsiliejimas sukėlė didelio masto potvynius keliose Ukrainos srityse. Ši nelaimė laikoma viena didžiausių technogeninių katastrofų Europoje per pastaruosius dešimtmečius.
Po vandens telkinio nusekimo buvusio rezervuaro teritorijoje sparčiai pradėjo formuotis naujos buveinės. Mokslininkai ir gamtosaugos organizacijos skelbė aptikusios retų paukščių ir augalų rūšių, o dalis ekspertų diskutuoja, ar teritorijai ateityje galėtų būti suteiktas griežtesnis apsaugos statusas.
Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad ilgalaikės tendencijos dar neaiškios: ekosistemos atsikūrimas priklauso nuo vandens režimo stabilumo, taršos rizikų ir karo veiksmų poveikio. Be to, dalis potencialių nerštaviečių ir stebėsenos taškų yra teritorijose, kuriose vykdyti tyrimus šiuo metu sudėtinga.
Gamtininkų teigimu, eršketų sugrįžimas yra svarbus signalas, rodantis, kaip greitai upių fauna gali reaguoti į kliūčių pašalinimą. Tačiau norint suprasti, ar tai taps tvariu populiacijos atsigavimo procesu, reikės nuoseklių stebėjimų ir papildomų duomenų apie nerštą bei jauniklių išlikimą.