CP v2

Tag: ES apyvartiniai taršos leidimai

  • „INEOS“ uždaro paskutinę didelę acetilo gamyklą Europoje: tiekimas persikels į JAV ir Kiniją

    Britų chemijos koncernas „INEOS“ paskelbė uždarantis paskutines dideles acetilo produktų gamybos linijas Europoje. Sprendimą įmonė sieja su ilgai išsilaikančiomis aukštomis gamtinių dujų ir elektros kainomis bei augančiais kaštais už anglies dioksido emisijas pagal ES apyvartinių taršos leidimų sistemą.

    Gamyba buvo vykdoma Anglijoje, netoli Kingston upon Hull, kur objektai pastaruoju metu buvo modernizuoti siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ypač anglies dioksido, emisijas. Vis dėlto, įmonės teigimu, net ir efektyvesnės technologijos neatsveria energetikos ir reguliavimo sąnaudų skirtumo lyginant su JAV bei Kinija.

    Kas keičiasi pirkėjams Europoje

    „INEOS“ nurodo, kad Europos ir Jungtinės Karalystės klientai bus aptarnaujami importu, o tiekimas bus perkeliamas į gamybos pajėgumus JAV ir Kinijoje. Acetilo grandinės chemikalai, tokie kaip acto rūgštis ar acto anhidridas, naudojami plačiai: nuo kosmetikos ir ploviklių iki vaistų, tekstilės, statybinių medžiagų.

    Atkreipiamas dėmesys ir į jautresnes sritis, nes šios žaliavos reikalingos ir daliai pramonės procesų, susijusių su gynybos sektoriaus tiekimo grandinėmis. Tai reiškia, kad europiniai pirkėjai didesnę dalį strateginių cheminių produktų bus priversti įsigyti už ES ribų, o tai didina tiekimo riziką krizinių situacijų metu.

    Brangi energija ir CO2 kaštai

    Įmonės vadovas Jimas Ratcliffe’as pabrėžė, kad esant dabartiniams kainų skirtumams Europa praranda konkurencingumą. „Esant dabartinėms dujų kainoms Europoje, kurios yra 12 kartų didesnės nei JAV ir 8 kartus didesnės nei Kinijoje, mes tiesiog nesame konkurencingi“, – sakė J. Ratcliffe’as.

    Jo teigimu, aukštų energijos kainų ir anglies dioksido mokesčių derinys silpnina Europos gamybinę bazę, o investicijos į efektyvumą tampa nepakankamos, kai pagrindinės sąnaudos išlieka struktūriškai didesnės nei konkurentų regionuose. Šis argumentas atspindi platesnę ES pramonės diskusiją, kurioje vis dažniau kalbama apie anglies dioksido nutekėjimo riziką, kai gamyba iškeliauja į šalis su mažesniais kaštais.

    „INEOS“ taip pat teigia, kad gamybos perkėlimas gali turėti ir priešingą efektą klimatui: jei importuojant chemikalus jie gaminami mažiau efektyviose gamyklose, o papildomai didėja transporto jūra apimtys, bendras anglies dioksido pėdsakas gali augti. Nors Hull objektai buvo įvardijami kaip vieni efektyviausių, konkurencinės sąlygos, įmonės vertinimu, tapo nepalankios.

  • Lenkija ruošia centralizuoto šildymo pertvarką iki 2040-ųjų: 46–54 mlrd. eurų ir 52,2 proc. atsinaujinančių

    Kada bus patvirtinta strategija?

    Lenkija tikisi, kad nacionalinė Centralizuoto šildymo transformacijos strategija bus patvirtinta 2026 ir 2027 metų sandūroje. Tai Ekonomikos forume Karpace patvirtino energetikos viceministras Konradas Wojnarowskis.

    Dokumentas turėtų tapti pagrindiniu kelrodžiu, kaip iki 2040 metų modernizuoti vieną didžiausių Europos Sąjungoje centralizuoto šilumos tiekimo sektorių. Strategija numato pereiti prie mažai taršių ir nulinės taršos šilumos šaltinių, mažinant priklausomybę nuo anglies.

    Pagrindiniai tikslai iki 2040 metų

    Strategijos projekte numatyta, kad atsinaujinančių energijos išteklių dalis centralizuoto šildymo tinkluose iki 2040 metų pasiektų 52,2 proc. Taip pat planuojama išplėsti šilumos kaupimo sprendimus, numatant 576 megavatvalandžių šilumos kaupimo pajėgumų tikslą.

    Šie rodikliai svarbūs ne tik klimato politikai, bet ir sistemos patikimumui, nes šilumos kaupimas leidžia lanksčiau integruoti nepastovius atsinaujinančius šaltinius. Praktikoje tai reikštų spartesnį perėjimą prie biokuro, šilumos siurblių, geotermijos, atliekų šilumos panaudojimo ir kitų sprendimų, priklausomai nuo regiono.

    Kiek tai kainuos ir iš kur bus lėšų?

    Skaičiuojama, kad visos pertvarkos kapitalo poreikis gali siekti nuo 46 iki 54 mlrd. eurų. Toks intervalas atspindi skirtingus technologinius scenarijus, kuro kainų prielaidas ir tinklų modernizavimo apimtis.

    Finansavimui Lenkija jau numato instrumentus, tarp jų apie 696 mln. eurų dydžio priemonę, kurią administruoja Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandens ūkio fondas. Ministerija taip pat vertina papildomas priemones, kurias iš dalies galėtų remti pajamos iš apyvartinių taršos leidimų pardavimo.

    „Konsultacijos vyksta sklandžiai. Gavome daug pastabų iš rinkos dalyvių ir institucijų, tačiau tikimės laikytis grafiko ir patvirtinimo metų sandūroje“, – sakė energetikos viceministras Konradas Wojnarowskis.

    Lenkija pabrėžia, kad transformacijos tempą lemia šalies sektoriaus struktūra: centralizuoto šildymo sistema yra itin išplėtota, o šilumos gamyboje istoriškai dominuoja anglis. Dėl to Varšuva Europos Sąjungos diskusijose siekia sprendimų, kurie amortizuotų poveikį vartotojams ir įmonėms, įskaitant mechanizmus, susijusius su ES apyvartinių taršos leidimų sistema.