CP v2

Tag: ES biudžetas

  • ES auditoriai perspėja: ES skola iki 2027 metų gali pasiekti 1 000 000 000 000 eurų

    ES auditoriai perspėja: ES skola iki 2027 metų gali pasiekti 1 000 000 000 000 eurų

    Auditoriai kelia aliarmą

    Europos Audito Rūmai naujausioje metinėje ataskaitoje perspėjo, kad Europos Sąjungos skola artimiausiais metais gali sparčiai augti ir iki 2027 metų pasiekti 1 000 000 000 000 eurų. Pagrindinė priežastis – pandemijos laikotarpiu pradėtas ekonomikos gaivinimo paketas ir su juo susijęs skolinimasis.

    Auditoriai taip pat fiksuoja augantį ES biudžeto išlaidų klaidų lygį ir ragina derybose dėl 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos nebekartoti sprendimų, kurie, jų vertinimu, išaugino rizikas. Europos Komisija tvirtina, kad kontrolės mechanizmai veikia, o dalis rizikų suvaldoma korekcijomis.

    Klaidų lygis viršija ribą

    Auditorių skaičiavimu, 3,8 proc. praėjusių metų ES biudžeto išlaidų, neįskaitant gaivinimo fondo, neatitiko ES ar nacionalinių finansavimo taisyklių. Rodiklis didėjo, palyginti su ankstesniais metais, ir viršijo 2 proc. ribą, kurią auditoriai laiko reikšminga.

    Šis rodiklis savaime nereiškia sukčiavimo, tačiau rodo didesnę riziką, kad lėšos panaudotos netinkamai arba pažeidžiant procedūras. Auditoriai nurodė, kad atskirai kompetentingoms institucijoms perdavė ir įtariamo sukčiavimo atvejų, kuriuos toliau tiria atsakingos tarnybos.

    Didžiausios rizikos sritys

    Didžiausias klaidų lygis, auditorių vertinimu, fiksuotas sanglaudos politikoje, susijusioje su užimtumu, ekonomikos augimu ir regionų plėtra, taip pat žemės ūkio ir aplinkos srityse. Būtent čia dažniausiai pasitaiko sudėtingų taisyklių taikymo klaidų, viešųjų pirkimų pažeidimų ar netinkamų išlaidų deklaravimo.

    Europos Komisija pateikė mažesnius įverčius kai kurioms programoms ir teigė, kad skirtingi vertinimo metodai neleidžia tiesiogiai lyginti skaičių. Vis dėlto auditoriai pažymėjo, kad Komisijos skaičiavimai, jų manymu, gali būti per optimistiniai.

    Skola ir brangstantis aptarnavimas

    Auditoriai skaičiuoja, kad neapmokėta ES skola praėjusiais metais šoktelėjo daugiau nei penktadaliu ir pasiekė 738 900 000 000 eurų, o dėl tęsiamo skolinimosi ji gali priartėti prie 1 000 000 000 000 eurų. Didžiausia dalis siejama su „NextGenerationEU“ programa, kurios įsipareigojimai turi būti grąžinti 2028–2058 metų laikotarpiu.

    Papildomą spaudimą biudžetui kelia palūkanų sąnaudos, kurios, auditoriams vertinant, išlieka didesnės nei planuota programos pradžioje. Dėl to didėja rizika, kad ateities biudžetuose teks rinktis tarp didesnių įnašų iš valstybių narių, naujų nuosavų ES pajamų šaltinių arba išlaidų karpymo.

    Pamokos iš gaivinimo fondo

    Europos Audito Rūmai atkreipė dėmesį į mechanizmą, kai lėšos mokamos pasiekus sutartus rodiklius ir tikslus, o ne kompensuojant realias išlaidas. Auditoriai nurodo atvejus, kai dalis išmokų buvo atlikta nepaisant to, kad kai kurios sąlygos, susijusios su rodikliais, viešaisiais pirkimais ar valstybės pagalbos reikalavimais, buvo įvykdytos nepakankamai tiksliai.

    „Ambicingiems biudžetams reikia ne mažiau ambicingų apsaugos priemonių“, – sakė Europos Audito Rūmų pirmininkas Tony Murphy.

    Komisija savo pozicijoje teigia, kad rizika šiame modelyje esą mažesnė, nes išmokos priklauso nuo pasiekimų patikros, o nustačius neatitikimų galima sulaikyti dalį lėšų ar reikalauti korekcijų. Tačiau auditoriai pabrėžia, kad kai kuriais atvejais įsipareigojimai buvo koreguojami jau po to, kai mokėjimai buvo inicijuoti, ir tam ne visada pakako įrodymų.

    Politinis spaudimas ir derybų fonas

    Įtampa dėl būsimo ES biudžeto didėja ir politiniu lygmeniu, nes dalis valstybių narių siekia mažesnio bendro biudžeto, argumentuodamos poreikiu konsoliduoti nacionalinius finansus. Kitos šalys ragina išlaikyti arba didinti finansavimą žemės ūkiui ir regionų politikai, akcentuodamos konkurencingumą ir socialinę sanglaudą.

    Auditoriai įspėja, kad be papildomų pajamų šaltinių arba aiškesnės ilgalaikės skolos grąžinimo strategijos ES gali susidurti su situacija, kai ambicijos nesutampa su realiomis finansavimo galimybėmis. Tai reikštų arba didesnius nacionalinius įnašus, arba griežtesnius prioritetų pasirinkimus kitame finansiniame laikotarpyje.

  • 17 ES lyderių spaudžia Airiją: perspėja dėl žemės ūkio pinigų ir siūlo keisti biudžeto taisykles

    17 ES lyderių spaudžia Airiją: perspėja dėl žemės ūkio pinigų ir siūlo keisti biudžeto taisykles

    Septyniolikos Europos Sąjungos valstybių vadovai kreipėsi į Airijos ministrą pirmininką Micheálą Martiną, šiuo metu pirmininkaujantį ES Tarybai, ragindami derybose dėl kito ilgalaikio biudžeto pirmiausia apsaugoti žemės ūkio ir sanglaudos finansavimą.

    Laiškas pasirodė artėjant lemiamai 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos derybų stadijai, kai pirmininkaujanti valstybė atnaujina vadinamąjį derybinį paketą, kuriuo remiantis siaurinami kompromisų variantai tarp šalių.

    Tarp pasirašiusiųjų yra Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Rumunija, Bulgarija, Kroatija, Slovėnija, Vengrija, Kipras, Malta, Portugalija, Ispanija, Graikija ir Italija. Pirmosiomis laiško signatarėmis įvardijamos Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ir Rumunijos prezidentas Nicușoras Danas.

    Ką siekia apginti šalys?

    Laiške pabrėžiama, kad ES tenka vis daugiau naujų prioritetų, nuo saugumo ir gynybos iki konkurencingumo, energetinio saugumo, junglumo ir atsparumo. Tačiau, šalių vadovų teigimu, šie tikslai neturėtų būti finansuojami mažinant ilgalaikes, sutartyse įtvirtintas politikos kryptis.

    Pasak lyderių, sanglaudos politika ir bendra žemės ūkio politika išlieka kertinės: jos mažina regioninius skirtumus, stiprina bendrąją rinką, remia kaimo vietoves ir mažiau išsivysčiusius regionus. Taip pat akcentuojamas indėlis į ES konkurencingumą ir maisto saugumą.

    „Tai neturėtų vykti sutartimis paremtų politikų sąskaita, nes jos yra Europos integracijos stuburas“, – laiške teigia jį pasirašę vadovai.

    Ginčas dėl realaus finansavimo mažėjimo

    Šalys įspėja, kad net ir didėjant bendrai siūlomo biudžeto apimčiai, sanglaudos ir žemės ūkio programos gali patirti realų mažėjimą, jei lėšos neauga bent tiek, kiek didėja kainos. Dėl to lyderiai ragina išlaikyti bendrą finansavimo lygį ir vengti dar gilesnių apkarpymų.

    Jų vertinimu, papildomos ES užduotys turėtų turėti papildomus išteklius, o ne būti sprendžiamos per lėšų perskirstymą iš tradicinių programų. Tai ypač jautru šalims, kurių regionai labiau priklausomi nuo investicinių fondų ir paramos žemės ūkiui.

    Naujos pajamos, lėtesnis skolų grąžinimas ir nuolaidų pabaiga

    Lyderiai taip pat signalizuoja pasirengimą diskutuoti apie naujus ES nuosavus išteklius, kurie sumažintų spaudimą nacionaliniams biudžetams. Kartu pabrėžiama, kad tokios pajamos turėtų būti sąžiningos, paprastos ir nedidinančios nelygybės.

    Kaip viena iš galimų išeičių minimas lėtesnis priemonės „NextGenerationEU“ skolų grąžinimas, kad kitame biudžete atsirastų daugiau finansinės erdvės, nors kartu siūloma įvertinti, ar tai nepadidintų bendrų grąžinimo kaštų. Taip pat aptariama galimybė ribotai ir tikslingai naudoti europinius skolos instrumentus aiškiai apibrėžtoms strateginėms sritims.

    Atskirai kritikuojama dabartinė įmokų nuolaidų sistema, kai daliai valstybių taikomos korekcijos į ES biudžetą. Pasirašiusieji teigia, kad pirminės priežastys, kuriomis tokios nuolaidos buvo grindžiamos, pasikeitė, o vertinant šalių indėlį būtina atsižvelgti ir į jų gerovės lygį bei santykinę naštą.

    Toliau derybos persikels į ES Tarybos darbotvarkę, o politinis spaudimas dėl sanglaudos ir žemės ūkio lėšų, tikėtina, taps vienu centrinių konfliktų formuojant 2028–2034 metų biudžeto kompromisą.

  • ES daugiametis biudžetas stringa: valstybės nesutaria dėl 2 000 000 000 000 eurų plano ir mokesčių

    ES daugiametis biudžetas stringa: valstybės nesutaria dėl 2 000 000 000 000 eurų plano ir mokesčių

    Europos Sąjungos reikalų ministrai Briuselyje tęsia derybas dėl kito septynerių metų ES biudžeto, tačiau proveržis kol kas nepasiektas. Nors deklaruojama ambicija susitarti iki metų pabaigos, valstybių pozicijos išlieka iš esmės sustingusios.

    Europos Komisijos biudžeto komisaras Piotras Serafinas ministrams teigė, kad diskusijose jaučiasi pasikartojantis scenarijus, o dauguma argumentų nuspėjami iš ankstesnių ciklų. Jo vertinimu, dalis sostinių koncentruojasi į skaičiavimus, kurie turėtų parodyti, kad būtent jų įnašas didėja labiausiai, ir tai trukdo susitarti dėl bendro vaizdo.

    „Tai jau ketvirtos mano daugiametės finansinės programos derybos, ir kai kurios diskusijos kelia stiprų deja vu jausmą“, – sakė Piotras Serafinas.

    Artimiausias politinis lūžio taškas numatomas spalio viduryje vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje Briuselyje. Iki jo Airija, šiuo metu koordinuojanti valstybių narių derybas, ketina pateikti kompromisinį tekstą, kuris būtų tarpinis žingsnis prieš galutinį gruodžio susitarimą.

    Dvi stovyklos ir ta pati įtampa

    Derybose aiškėja dvi pagrindinės stovyklos. Viena jų, vadinama sanglaudos draugais ir vienijanti 17 valstybių, siekia išsaugoti finansavimą žemės ūkiui ir regionų plėtrai, kurie tradiciškai sudaro didelę ES išlaidų dalį.

    Kita grupė, kuriai dažniausiai priskiriamos Vokietija, Austrija, Nyderlandai, Suomija, Švedija ir Danija, ragina biudžetą mažinti šimtais milijardų eurų ir daugiau lėšų nukreipti gynybai bei konkurencingumui. Šios šalys pabrėžia, kad kaip grynosios mokėtojos jos esą neproporcingai prisiima bendro biudžeto naštą.

    Kas stabdo susitarimą?

    Biudžeto ginčas nėra vien apie išlaidų prioritetus, bet ir apie tai, iš kur atsiras papildomos pajamos. Europos Komisija ir dalis valstybių narių kalba apie naujus ES nuosavus išteklius, tai yra papildomus pajamų šaltinius ES lygiu, kurie leistų finansuoti ambicingesnes programas nemažinant tradicinių sričių.

    Tuo metu skeptiškesnės šalys akcentuoja, kad didesnė ES biudžeto dalis ir nauji pajamų mechanizmai gali reikšti didesnius mokėjimus jų mokesčių mokėtojams. Praktikoje derybos sukasi apie tai, kokia dalis valstybių bendrųjų nacionalinių pajamų turėtų keliauti į ES biudžetą ir kokie nuosavi ištekliai galėtų padengti likusį finansavimo poreikį.

    Institucijų lūkesčiai ir 2 trilijonų planas

    Europos Komisijos siūlomas kito laikotarpio biudžeto rėmas siejamas su maždaug 2 000 000 000 000 eurų apimtimi ir stipresniu dėmesiu konkurencingumui, saugumui ir gynybai. Šį poslinkį institucijos grindžia augančiu geopolitiniu neapibrėžtumu, didesniais gynybos poreikiais ir poreikiu investuoti į strategines technologijas, įskaitant DI.

    Europos Parlamentas tuo pat metu signalizuoja, kad nepritaria giliems karpymams ir siekia didesnio finansavimo pagrindinėms biudžeto kryptims. Parlamentarai taip pat ragina atskirai spręsti ekonomikos gaivinimo plano paskolų grąžinimo klausimą, kad jis nesumažintų kasdienių ES programų finansavimo.

    „Jei mažinsime ES biudžetą, valstybės iššūkius spręs po vieną nacionaliniu lygiu ir greičiausiai tai kainuos brangiau“, – sakė europarlamentaras Siegfriedas Mureșanas.

    Galutinis susitarimas priklausys nuo vienbalsio 27 valstybių pritarimo ir vėlesnio Europos Parlamento sutikimo. Jei kompromisas būtų pasiektas tik gruodį, didžioji dalis realių sprendimų, kaip ir ankstesniuose cikluose, persikeltų į paskutines savaites, kai spaudimas susitarti būna didžiausias.

  • Europos Komisija dėl 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai: kol kas užtenka, bet abejonių daugėja

    Europos Komisija dėl 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai: kol kas užtenka, bet abejonių daugėja

    90 mlrd. eurų planas ir naujos įtampos

    Europos Komisija kol kas nenori grįžti prie politiškai jautrios diskusijos dėl papildomo finansavimo Ukrainai, nors Briuselyje daugėja abejonių, ar 90 mlrd. eurų paskolos pakaks iki 2027 metų pabaigos. Šią paskolą ES lyderiai patvirtino kaip bendrą finansinį instrumentą, skirtą stabilizuoti Ukrainos viešuosius finansus ir užtikrinti valstybės funkcijų tęstinumą karo sąlygomis.

    Komisija planuoja išmokėti po 45 mlrd. eurų per dvejus metus: 2026 metais ir 2027 metais. Iki šiol, pagal viešai skelbtą informaciją, jau išmokėta 3,2 mlrd. eurų biudžetinės pagalbos ir 8,35 mlrd. eurų karinės paramos.

    „Kalbant apie trukmę, būtent tai ir numatyta: ši 90 mlrd. eurų paskola turi būti išmokėta per dvejus metus“, – sakė Europos Komisijos vyriausioji atstovė spaudai Paula Pinho.

    Ji pabrėžė, kad išmokos yra siejamos su reformomis Ukrainoje, kurios laikomos svarbia sąlyga skaidrumui, atsparumui ir valstybės institucijų stiprinimui. Pasak Komisijos, dabar pagrindinis dėmesys sutelktas į patį išmokėjimo planą, kuris įvardijamas kaip ambicingas.

    Karo eskalacija brangina Ukrainos poreikius

    Tuo pat metu Rusijos karo veiksmai didina Ukrainos finansinę naštą. Pastaraisiais mėnesiais sustiprėję dronų antskrydžiai ir atakos prieš kritinę infrastruktūrą ne tik kelia grėsmę civiliams, bet ir trikdo ekonominę veiklą, didina remonto, energijos ir gynybos išlaidas.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sąjungininkus ragino užpildyti 23 mlrd. eurų spragą Gynybos ministerijos biudžete, akcentuodamas poreikį užtikrinti ginklų tiekimą ir galimybes vykdyti tolimuosius smūgius. Kaip vieną iš variantų jis siūlė dalį kitais metais numatyto finansavimo perkelti į ankstesnį laikotarpį, tačiau tai reikštų mažesnes galimybes 2027 metais.

    „Mums reikia daugiau pinigų, gerokai daugiau“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Komisija nurodė kol kas negavusi oficialaus Kyjivo prašymo dėl tokio finansavimo perstumdymo. Vis dėlto klausimas aptartas ES šalių narių ministrų susitikime Airijoje, kur Ukrainos rėmimas buvo vienas pagrindinių darbotvarkės punktų.

    Grįžta idėja dėl įšaldyto Rusijos turto

    Po diskusijų Airijos užsienio reikalų ministrė Helen McEntee teigė matanti bendrą sutarimą siekti dalį lėšų išmokėti anksčiau, tačiau pripažino, kad Briuselyje prireiks papildomų sprendimų. Praktinis klausimas čia paprastas: pagreitintas finansavimas gali padėti dabar, bet palikti mažiau erdvės vėliau.

    Tuo metu Švedija, Nyderlandai, Ispanija ir Lenkija atgaivino siūlymą papildomai remti Ukrainą pasitelkiant imobilizuotą Rusijos centrinio banko turtą. ES jurisdikcijose laikoma apie 210 mlrd. eurų tokio turto, kuris įšaldytas po plataus masto invazijos pradžios 2022 metais.

    „Matome, kad Ukrainai reikia daugiau paramos ir, atvirai kalbant, jos nesuteikiame pakankamai nei dvišaliai, nei per ES, todėl lieka įšaldytas turtas“, – sakė Švedijos užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard.

    Komisija šiuo klausimu išlieka atsargi. Anksčiau Briuselis buvo rėmęs idėją panaudoti Rusijos turto generuojamas pajamas ar sukurti finansinį mechanizmą, kuris taptų ilgalaike pagalbos linija Ukrainai, tačiau politinis pasipriešinimas, ypač dėl teisinių rizikų ir pasekmių finansų rinkoms, ne kartą stabdė sprendimus.

    Šįkart atsargumą didina ir tai, kad ES sostinės tuo pat metu įsitraukusios į sudėtingas derybas dėl kito Europos Sąjungos biudžeto. Todėl Komisija papildomai spaudžia Vakarų partnerius, kurių indėlis turėtų padengti maždaug trečdalį Ukrainos poreikių.

    Tarp didesnių ne ES donorų išsiskiria Norvegija: ji įsipareigojo 2027 metais Ukrainai skirti 7,86 mlrd. eurų, išlaikydama tokį patį lygį kaip ir 2026 metais. Tai rodo, kad finansinis krūvis vis labiau tampa ne vien ES vidaus, bet ir platesnės Vakarų koalicijos atsakomybės klausimu.

  • Von der Leyen perspėja: Europa turi ruoštis vienu metu kylančioms nelaimėms ir naujoms grėsmėms

    Von der Leyen perspėja: Europa turi ruoštis vienu metu kylančioms nelaimėms ir naujoms grėsmėms

    Europa įspėjama ruoštis naujai realybei

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigia, kad Europos Sąjungai reikia iš esmės atnaujinti civilinės saugos ir reagavimo į krizes modelį, nes ekstremalūs įvykiai vis dažniau kyla vienu metu ir skirtingose vietose. Pasak jos, ankstyva ir intensyvi miškų gaisrų sezono pradžia parodė, kaip greitai nacionalinių tarnybų pajėgumai pasiekia ribas.

    Ji kalbėjo Europos ekstremaliųjų situacijų reagavimo centre, pabrėždama, kad tradicinis požiūris, kai resursai telkiami tik nelaimei jau įvykus, nebeužtikrina pakankamo saugumo. ES siekia daugiau dėmesio skirti prevencijai, pasirengimui ir ankstesniam rizikų numatymui.

    „Turime būti pasirengę pasauliui, kuriame ekstremalūs įvykiai nutinka dažniau, daugiau vietų ir tuo pačiu metu“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Gaisrai, karščio bangos ir evakuacijos

    Europos Komisijos duomenimis, šiais metais ES teritorijoje ugnis nuniokojo daugiau kaip 600 000 hektarų, tai yra daugiau nei dvigubai viršija ilgalaikį dviejų dešimtmečių vidurkį. Toks mastas reiškia didesnes grėsmes žmonių sveikatai, infrastruktūrai, žemės ūkiui ir ekosistemoms.

    Von der Leyen atkreipė dėmesį, kad nuo balandžio mėnesio ES civilinės saugos mechanizmas dėl miškų gaisrų buvo aktyvuotas 10 kartų. Komisija skelbė, kad didelės rizikos zonose iš anksto buvo dislokuota beveik 800 ugniagesių, o per vasarą talkino komandos iš 25 šalių.

    Už krizės valdymą atsakinga eurokomisarė Hadja Lahbib teigė, kad dėl gaisrų šią vasarą teko evakuoti apie 300 000 žmonių. Ji taip pat pabrėžė, kad Europa yra sparčiausiai šylantis žemynas, todėl ekstremalių reiškinių rizika auga ne teoriškai, o jau dabar.

    „Turime strategiją, tačiau privalome didinti tempą, nes klimato kaita jau ne beldžiasi į duris, ji yra kambaryje“, – sakė Hadja Lahbib.

    Kur rasti lėšų pasirengimui?

    Europos Komisija vis dažniau akcentuoja, kad investicijos į prisitaikymą prie klimato kaitos ir prevenciją ilgainiui kainuoja mažiau nei pasikartojančių nelaimių padarytos žalos padengimas. Tokia logika grindžiamas siekis, kad po kiekvienos krizės būtų stiprinamos ankstyvo perspėjimo sistemos, rezervai ir tarpvalstybinis pajėgų suderinamumas.

    Vis dėlto finansavimo klausimas tampa politiškai jautrus, nes dalis ES šalių siekia griežtesnės fiskalinės drausmės ir mažesnių bendro biudžeto išlaidų, tuo metu artėjant diskusijoms dėl 2027–2034 metų ES daugiametės finansinės programos. Komisija bando įrodyti, kad pasirengimo spragos galiausiai atsisuka didesniais kaštais tiek nacionaliniams biudžetams, tiek bendrajai ES ekonomikai.

    Klimato politikos eurokomisaras Wopke Hoekstra yra viešai pabrėžęs, kad išankstinės investicijos padeda išvengti brangiausio scenarijaus, kai valstybės nuolat moka už atstatymą po gaisrų, potvynių ar kitų stichijų. Ši nuostata vis dažniau tampa ES argumentu diskusijose dėl naujų finansavimo prioritetų.

    Ne tik stichijos: daugėja hibridinių grėsmių

    ES civilinės saugos planavimas, pasak Komisijos, vis labiau krypsta nuo atskirų nelaimių link scenarijų, kai vienu metu sutampa kelios krizės. Greta potvynių, miškų gaisrų ir audrų vis dažniau minimos kibernetinės atakos, sabotažas ir kritinės infrastruktūros, pavyzdžiui, energetikos ar sveikatos apsaugos sistemų, sutrikdymas.

    Toks „hibridinių“ grėsmių fonas reiškia, kad krizės gali smarkiai paveikti kasdienį gyvenimą net ir neprimindamos tradicinio karinio konflikto. Komisijoje taip pat skamba siūlymai stiprinti gyventojų pasirengimą, įskaitant rekomendacijas namų ūkiams būti pasiruošus bent 72 valandas išsiversti savarankiškai, jei sutriktų paslaugos ar tiekimo grandinės.

    Didėjant įtampoms dėl saugumo situacijos Europoje, dalis Rytinio ES pakraščio atstovų ragina greičiau imtis koordinuotų sprendimų ir stiprinti atsparumą, ypač regionuose, kuriems grėsmių rizika laikoma didesne. Komisijos siunčiama žinutė aiški: klimato ir saugumo iššūkiai vis dažniau persidengia, todėl pasirengimas turi būti platesnis nei vien reagavimas į stichijas.

  • Ispanija siūlo 850 mlrd. eurų ES skolą kasmet: kas laimės, o kas kategoriškai priešinasi?

    Ispanija siūlo 850 mlrd. eurų ES skolą kasmet: kas laimės, o kas kategoriškai priešinasi?

    Ispanija ragina Europos Sąjungą grįžti prie bendro skolinimosi idėjos ir siūlo naują mechanizmą, kuris leistų kasmet bendrai skolintis iki 850 mlrd. eurų. Briuselyje šią iniciatyvą finansų ministrų susitikimų metu pristatė Ispanijos ekonomikos ir finansų ministras Carlosas Cuerpo, teigdamas, kad dabartinis geopolitinis fonas atveria galimybių langą.

    Pagrindinis argumentas yra augantis poreikis saugiems, didelės apimties finansiniams instrumentams eurais, kurie stiprintų euro tarptautinį vaidmenį. ES siekia, kad euras taptų patrauklesne rezervine valiuta, o tam reikalinga gili ir likvidi rinka su aiškiai suprantamu mažos rizikos skolos produktu.

    „Manome, kad dabar yra tinkamas galimybių langas šį pasiūlymą teikti, nes Europai reikia saugaus turto“, – sakė Carlosas Cuerpo.

    Pagal Ispanijos išplatintą dokumentą siūloma sukurti vadinamąją European Sovereign Facility – centralizuotą bendros skolos platformą. Idėja – sujungti dalyvaujančių valstybių skolinimąsi ir taip sumažinti finansavimo kaštus, kurie kyla dėl skirtingų nacionalinių rinkų fragmentacijos ir nevienodų rizikos vertinimų.

    Plane numatyta, kad jei prisidėtų visos 27 ES valstybės, taip pat Europos stabilumo mechanizmas ir Europos finansinio stabilumo fondas, metinė emisija galėtų siekti 850 mlrd. eurų. Tokiu tempu per penkerius metus būtų sukaupta iki 5 trilijonų eurų bendros skolos portfelis, kuris, Ispanijos vertinimu, taptų nauju etalonu euro zonos saugiems aktyvams.

    Jeigu visos šalys nesutiktų dalyvauti nuo pradžių, siūloma pradėti nuo norinčiųjų koalicijos. Tačiau pačiame dokumente pabrėžiama, kad iniciatyvai įgyti svorio reikėtų bent penkių didžiausių euro zonos skolos emitentų – tik tada metinė emisija galėtų siekti apie 540–550 mlrd. eurų.

    Numatomi du pagrindiniai garantijų ramsčiai: paskolos dalyvaujančioms valstybėms ir ES biudžetas. Tai reiškia, kad projektas neišvengiamai persipina su derybomis dėl 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos, kurią ES planuoja suderinti iki 2026 metų pabaigos, ir su klausimu, kaip bus užtikrintas biudžeto finansavimas bei nauji nuosavi ištekliai.

    Vis dėlto politinė realybė išlieka sudėtinga. Bendram skolinimuisi tradiciškai priešinasi dalis Šiaurės Europos valstybių, taip pat Vokietija ir Nyderlandai, argumentuodamos, kad tai silpnina fiskalinę drausmę ir gali sukurti moralinę riziką, kai atsakingiau besitvarkančios šalys netiesiogiai prisiima kitų finansinius įsipareigojimus.

    Kita stovykla teigia, kad be bendrų instrumentų Europa pralaimės konkurenciją dėl kapitalo, investicijų ir strateginių projektų finansavimo, ypač gynybos, energetinio saugumo bei pramonės transformacijos srityse. Viešai naujo bendro skolinimosi idėją yra palaikiusios tokios šalys kaip Prancūzija ir Graikija, kurios dažniau akcentuoja bendrų euro zonos priemonių naudą krizėms amortizuoti.

    Diskusija dėl bendros skolos neišvengiamai kelia ir praktinius klausimus: kaip būtų užtikrinta, kad dalyvaujančios valstybės laikytųsi ES fiskalinių taisyklių, kaip būtų paskirstomos išlaidos ir nauda, ir kokios būtų teisinės konstrukcijos ribos. Šie atsakymai lems, ar Ispanijos siūlymas taps realiu politiniu projektu, ar liks dar viena ambicinga, bet sunkiai įgyvendinama Briuselio idėja.

  • Ispanija siūlo ES skolintis bendrai: iki 850 mlrd. eurų per metus ir 5 trln. per penkmetį

    Ispanija siūlo ES skolintis bendrai: iki 850 mlrd. eurų per metus ir 5 trln. per penkmetį

    Ambicingas planas Briuseliui

    Ispanija pateikė siūlymą sukurti naują bendro Europos Sąjungos skolinimosi mechanizmą, kurio apimtis, dalyvaujant visoms šalims, galėtų siekti iki 850 mlrd. eurų per metus. Idėja pristatoma prieš euro zonos finansų ministrų susitikimą Briuselyje.

    Siūlymą ketina pristatyti Ispanijos ekonomikos ministras Carlosas Cuerpo. Dokumente teigiama, kad tikslas būtų sukurti bendrą saugią finansinę priemonę, kuri taptų orientyru Europos įmonėms ir mažintų jų skolinimosi kainą.

    Ko tikimasi iš bendros skolos

    Ispanijos argumentas remiasi tuo, kad didesnis ir likvidesnis bendras skolos instrumentas galėtų mažinti rinkos susiskaldymą ir padėti sparčiau integruoti kapitalo rinkas. Kartu būtų stiprinamas euro vaidmuo tarptautinėje finansų sistemoje.

    Dokumente nurodoma, kad labiau centralizuota skolos emisija galėtų generuoti apie 5 mlrd. eurų sutaupymų per metus, jei skolinimosi sąlygos priartėtų prie Vokietijos lygio. Skaičiuojama, kad sukaupus 5 trln. eurų emisijų portfelį, sutaupymai galėtų viršyti 25 mlrd. eurų per metus.

    Kas būtų Europos suvereni priemonė

    Ispanija siūlo steigti Europos suverenią priemonę, kurioje dalyvavimas būtų savanoriškas. Pagal modelį Europos Komisija centralizuotų dalį valstybių finansavimo programų, o prisijungusios šalys turėtų laikytis ES fiskalinių taisyklių.

    Jei prisidėtų visos 27 ES valstybės narės, taip pat Europos stabilumo mechanizmas ir Europos finansinio stabilumo priemonė, metinė emisija galėtų siekti 850 mlrd. eurų. Tokiu tempu bendras skolos likutis, kaip teigiama, per penkerius metus galėtų pasiekti 5 trln. eurų.

    Numatoma ir tarpinė alternatyva, jei vieningo sprendimo pasiekti nepavyktų: pradėti nuo norinčiųjų koalicijos. Tačiau dokumente pabrėžiama, kad prasmingam startui turėtų dalyvauti bent penkios didžiausios euro zonos skolos emitentės, nes tuomet metinė emisija siektų apie 540–550 mlrd. eurų.

    Politinis pasipriešinimas ir biudžeto fonas

    Bendras ES skolinimasis Briuselyje išlieka viena labiausiai skaldančių temų. Tradiciškai skeptiškai žiūrinčios šalys, tarp jų Vokietija ir Nyderlandai, nepritaria naujam bendros skolos plėtimui, o Prancūzija ir Graikija yra viešai rėmusios panašias iniciatyvas.

    Siūlomo mechanizmo garantijos būtų dvejopos: paskolos dalyvaujančioms valstybėms ir ES biudžetas. Diskusija vyksta tuo metu, kai ES valstybės jau derasi dėl 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos, kurią planuojama galutinai suderinti iki 2026 metų pabaigos, o vienas pagrindinių ginčų yra finansavimo šaltiniai.

    Ekonomistai dažnai pabrėžia, kad platesnis bendros skolos instrumentų naudojimas gali padėti mažinti palūkanų normų skirtumus tarp šalių ir sustiprinti finansinį stabilumą, tačiau kartu kelia klausimų dėl rizikos pasidalijimo ir fiskalinės drausmės. Būtent šis balansas, tikėtina, ir taps pagrindine politinių derybų ašimi artimiausiais mėnesiais.

  • ES biudžeto kova aštrėja: Piotras Serafinas įspėja taupiuosius, kodėl mažinimas kainuos daugiau

    ES biudžeto kova aštrėja: Piotras Serafinas įspėja taupiuosius, kodėl mažinimas kainuos daugiau

    2 trilijonų eurų biudžetas

    Europos Komisijos biudžeto komisaras Piotras Serafinas sukritikavo vadinamąsias taupiąsias ES valstybes, siekiančias mažinti būsimą daugiametį Sąjungos biudžetą. Pasak jo, papildomi karpymai ir menkesnės ambicijos dėl naujų ES pajamų šaltinių nebūtinai reikštų mažesnę naštą mokesčių mokėtojams.

    Europos Komisija dar 2025 metų liepą pasiūlė apie 2 000 000 000 000 eurų vertės 2028–2034 metų daugiametį finansinį planą, o dabar vyksta intensyvios derybos tarp valstybių narių. Būtent šiame etape ryškėja skirtingos stovyklos dėl to, kiek ES turėtų investuoti į bendrus prioritetus ir iš kur tam paimti lėšų.

    Taupieji prieš sanglaudos šalininkus

    Vokietija, Nyderlandai, Danija, Švedija, Suomija ir Austrija laikosi kietos pozicijos dėl siūlomo išlaidų mažinimo ir skeptiškai vertina naujų ES masto pajamų šaltinių kūrimą. Šios šalys derybose dažnai pabrėžia fiskalinę drausmę ir siekį riboti įmokų augimą.

    Kitoje pusėje – grupė valstybių, dažniausiai siejamų su pietų ir rytų Europa, kurios reikalauja didesnio finansavimo žemės ūkiui ir regioninei politikai. Jos argumentuoja, kad sanglaudos ir žemės ūkio lėšos yra būtinos konkurencingumui, infrastruktūrai ir atotrūkiui tarp regionų mažinti.

    Įspėjimas dėl gynybos ir dubliavimo

    P. Serafinas perspėjo, kad mažesnis ES biudžetas nebūtinai taps modernesnis vien dėl karpymų. Jo teigimu, modernizacijai reikia tvarių investicijų, o per dideli apribojimai gali susilpninti bendrą ES gebėjimą įgyvendinti strateginius tikslus.

    „Turime aiškiai matyti ryšį tarp taupaus biudžeto ir modernaus biudžeto. Tiesa ta, kad taupesnis biudžetas nebūtinai yra modernesnis“, – sakė Piotras Serafinas.

    Komisaro vertinimu, jei tokios sritys kaip gynyba, saugumas ar strateginės technologijos nebus finansuojamos ES mastu, išlaidos persikels į nacionalinius biudžetus. Tai gali reikšti daugiau dubliuojamų projektų, mažesnį efektyvumą ir prarastas masto ekonomijos galimybes, todėl galutinė kaina mokesčių mokėtojams nebūtinai mažėtų.

    Derybose jau pasiektas tarpinis kompromisinis tekstas, kuriame numatomas 32 800 000 000 eurų mažinimas, palyginti su pirminiu Europos Komisijos pasiūlymu. Vis dėlto derybininkai šį dokumentą laiko tik pirmu žingsniu, o galutiniai skaičiai, tikėtina, bus dėliojami dar kelis mėnesius.

    Valstybių narių tikslas – susitarti iki 2026 metų pabaigos, kad diskusijos nenusikeltų į 2027 metus, kai kai kuriose didžiosiose ES šalyse numatomi politiškai jautrūs rinkimų ciklai. Kuo ilgiau užsitęs derybos, tuo didesnė rizika, kad biudžetas taps derybų įkaitu, o sprendimai bus priimami skubotai.

  • Europos Komisija svarsto naujus mokesčius: skaitmenai, lošimams ir kriptoturtui – iki 11 mlrd. eurų per metus

    Europos Komisija svarsto naujus mokesčius: skaitmenai, lošimams ir kriptoturtui – iki 11 mlrd. eurų per metus

    Europos Komisija vertina naujų ES masto mokesčių paketą, kuris galėtų tapti papildomu ilgalaikio 2028–2034 metų Europos Sąjungos biudžeto finansavimo šaltiniu. Preliminariais Komisijos skaičiavimais, apmokestinus skaitmenines paslaugas, internetinius lošimus ir kriptoturtą, į biudžetą kasmet galėtų papildomai įplaukti beveik 11 mlrd. eurų.

    Šie pasiūlymai svarstomi derybų dėl vadinamųjų nuosavų išteklių kontekste, nes ES biudžetą tradiciškai daugiausia sudaro valstybių narių įnašai ir keli bendri pajamų šaltiniai. Komisija pabrėžia, kad be naujų pajamų priemonių sudėtinga suderinti ambicingesnes išlaidas su augančiais įsipareigojimais, įskaitant skolos už Next Generation EU grąžinimą.

    Internetinių lošimų mokestis

    Didžiausio pirminio palaikymo tarp valstybių narių, kaip teigiama derybų fone, sulaukia internetinių lošimų apmokestinimo idėja. Komisija skaičiuoja, kad 3 proc. mokestis nuo internetinių lošimų sektoriaus grynosios apyvartos 2028–2034 metų laikotarpiu vidutiniškai galėtų generuoti apie 1,9 mlrd. eurų per metus.

    Komisija kartu pripažįsta, kad ES nėra vienodo lošimų apibrėžimo ir suderintos apmokestinimo sistemos, todėl konkreti konstrukcija būtų politiškai ir teisiškai jautri. Mokestis galėtų būti siejamas su operatorių maržomis ar pajamomis iš lošimų veiklos, o kai kuriais modeliais būtų numatoma netiesioginė našta žaidėjams, pavyzdžiui, pagal jų aktyvumą.

    Skaitmeninių paslaugų mokestis

    Skaitmeninių paslaugų mokesčio atveju Komisija vertina apie 5 mlrd. eurų metinių įplaukų potencialą. Skaičiavimas remiasi 2024 metų duomenimis iš valstybių, kurios jau taiko skaitmeninių paslaugų mokesčius, ir daro prielaidą, kad ES lygmens sprendimas galėtų perimti panašią logiką.

    Vienas svarbiausių klausimų būtų apmokestinimo bazė ir slenksčiai, nuo kurių mokestis būtų taikomas. Komisijos aptariamas modelis numato 3 proc. tarifą nuo grynosios apyvartos, gautos iš skaitmeninės reklamos, tarpininkavimo paslaugų ir vartotojų duomenų monetizavimo, taikant jį tik didelėms grupėms, kurių pasaulinė apyvarta viršytų 750 mln. eurų.

    Kriptoturto apmokestinimas

    Neapibrėžčiausia dalis, pasak Komisijos, yra kriptoturto apmokestinimas, nes rinkos apimtys smarkiai svyruoja, o vartotojų geografinės vietos nustatymas gali būti komplikuotas. Komisija aptaria du pagrindinius kelius: mokestį nuo sandorių apimties per tam tikrą laikotarpį arba kapitalo prieaugio mokestį, kuris pakeistų ar papildytų nacionalines schemas.

    Vertinant sandorių mokestį, Komisijos dokumente minima prielaida apie 0,1 proc. tarifą nuo sandorių vertės, o metinės įplaukos galėtų siekti apie 3–4 mlrd. eurų. Kapitalo prieaugio mokesčio scenarijus, paremtas senesniais duomenimis, vertinamas atsargiau: maždaug 1–2,4 mlrd. eurų per metus.

    Kodėl tai svarbu 2028–2034 metų biudžetui?

    ES septynerių metų biudžetas apibrėžia ilgalaikes politines kryptis ir realias finansines galimybes, todėl nuosavų išteklių klausimas tampa centriniu derybų tašku. Komisija siekia suderinti konkurencingumo didinimą, investicijas į strategines sritis ir išorės politikos finansavimą su tuo, kad dalį biudžeto vis labiau veikia ankstesni įsipareigojimai, įskaitant bendro skolinimosi priemonės grąžinimą.

    Kartu būtina politinė sąlyga išlieka vienbalsiškumas: biudžeto sprendimams ir naujiems nuosaviems ištekliams reikalingas visų valstybių narių pritarimas. Todėl net ir palyginti aiškiai atrodančios priemonės gali strigti, o kompromiso paieškos, pagal dabartines projekcijas, turėtų intensyvėti iki 2026 metų pabaigos, kai tikimasi politinio susitarimo.

    „Jei norime ambicingo biudžeto, turime judėti į priekį dėl nuosavų išteklių“, – sakė už biudžetą atsakingas Europos Komisijos narys Piotras Serafinas.

    Komisija pabrėžia, kad pateikti skaičiavimai yra ankstyvi ir konservatyvūs, nes paremti 2025 metų kainomis ir prielaidomis apie rinkų raidą. Galutinės įplaukos priklausytų nuo pasirinktų apibrėžimų, tarifų, išimčių ir nuo to, kaip bus išspręsti surinkimo bei administravimo klausimai kiekvienoje valstybėje narėje.

  • Europos Komisija svarsto pertvarkyti ES fondus valdančius departamentus: kas keistųsi?

    Europos Komisija svarsto pertvarkyti ES fondus valdančius departamentus: kas keistųsi?

    Europos Komisijoje svarstoma plataus masto pertvarka, kuri galėtų paliesti beveik visus padalinius, administruojančius Europos Sąjungos lėšas. Pasak diskusijas žinančių pareigūnų, tikslas būtų labiau suvienodinti ir centralizuoti finansavimo valdymą, kad programos veiktų paprasčiau ir greičiau.

    Žvilgsnis pirmiausia krypsta į Regioninės ir miestų politikos generalinį direktoratatą, dažnai siejamą su sanglaudos politika. Šis padalinys prižiūri reikšmingą bendro ES biudžeto dalį, todėl bet kokie pokyčiai galėtų turėti tiesioginių pasekmių valstybėms narėms, savivaldybėms ir projektų vykdytojams.

    Galimas vienas modelis visiems fondams

    Diskusijose minima, kad pertvarkos logika būtų artima Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės principui. Tai reikštų daugiau dėmesio nacionaliniams planams, aiškiai apibrėžtiems rodikliams ir etapams, o lėšų išmokėjimas labiau priklausytų nuo sutartų rezultatų pasiekimo.

    Tokiu atveju svarstoma ir idėja apie labiau centralizuotą paslaugą ar struktūrą, kuri koordinuotų įvairių programų finansus vieningais standartais. Šalininkų teigimu, tai galėtų sumažinti dubliavimąsi, suvienodinti taisykles ir palengvinti kontrolę, o kritikai įžvelgia riziką, kad sprendimų priėmimas dar labiau koncentruotųsi Briuselyje.

    Kokie padaliniai galėtų būti paliesti

    Be regioninės politikos, pareigūnų minimuose scenarijuose figūruoja ir kiti su dideliais finansavimo srautais susiję generaliniai direktoratai. Tarp jų yra žemės ūkio ir kaimo plėtros sritis, užimtumo ir socialinės politikos kryptis, jūrų reikalai bei žuvininkystė, taip pat moksliniai tyrimai ir inovacijos.

    Tai svarbu todėl, kad šios sritys apima tiek ilgalaikes išmokas, tiek konkurencinius kvietimus, tiek bendras europines programas. Jei būtų pereita prie labiau suvienodinto modelio, keistųsi ne tik administravimo grandinės, bet ir projektų planavimo ritmas, atsiskaitymo logika bei kontrolės procedūros.

    Terminai ir politinės rizikos

    Pertvarkos procesas, kaip nurodoma, jau juda į priekį: Komisijos viduje buriamos darbo grupės, kurios vertina, kaip generalinių direktoratų struktūra galėtų geriau atitikti politinius prioritetus ir būsimą daugiametį ES biudžetą. Galutiniai siūlymai politiniam sprendimui numatomi vėlesniame etape, siejant juos su nauju biudžeto laikotarpiu.

    Europos Parlamente ir tarp suinteresuotų sektorių jau girdisi perspėjimai, kad supaprastinimas netaptų pertekliniu galių sutelkimu. Praktikoje daug kas priklausytų nuo to, ar centralizacija reikštų tik bendras taisykles ir IT sistemas, ar ir realų sprendimų perkėlimą iš teminių padalinių į vieną centrą.

    Valstybėms narėms tai būtų signalas atidžiai sekti diskusijas: sanglaudos, žemės ūkio, socialinių ir inovacijų programų administravimo pokyčiai gali paveikti finansavimo greitį, reikalavimus projektų vykdytojams ir derybų dėl prioritetų pusiausvyrą.