Europą toliau kausto dideli miškų ir durpynų gaisrai: ugniagesiai vienu metu kovoja su liepsnomis Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje, Ispanijoje ir Graikijoje. Situaciją apsunkina užsitęsęs karštis ir sausra, todėl ugnis greitai plečiasi, o dūmai blogina oro kokybę.
Rytų Belgijoje, Aukštųjų Fenių gamtos rezervate, per 24 valandas gaisras daugiau nei padvigubėjo ir apėmė apie 3 000 hektarų. Tai didžiausias užfiksuotas miško gaisras Belgijos istorijoje, o didelę riziką kelia rezervate esančios sausros išdžiovintos durpynų teritorijos ir pušynai.
Valonijos regiono pareigūnai pranešė, kad naktį buvo mobilizuota daugiau nei 250 ugniagesių ir kitų gelbėjimo tarnybų darbuotojų. Prisidėjo ir Belgijos gynybos pajėgos, pasiuntusios žmonių bei technikos, o prie gesinimo prisijungė ir vietos ūkininkai.
Į gaisro zoną taip pat atvyko pagalba iš kaimyninių šalių: ugniagesiai iš Vokietijos ir Liuksemburgo padeda stabdyti liepsnas, kurios artėja prie Vokietijos sienos. Kai kurių Lježo provincijos gyventojų buvo paprašyta laikinai evakuotis, vietos savivaldybėse įrengtos laikinos prieglaudos.
Belgija aktyvavo ES civilinės saugos mechanizmą, kuris leidžia greitai sutelkti tarptautinę pagalbą ekstremalių situacijų metu. Į šalį buvo permesti trys sraigtasparniai ir du vandens bombonešiai iš Švedijos, Nyderlandų ir Čekijos, kad būtų galima greičiau stabdyti gaisro plitimą sunkiai pasiekiamose vietovėse.
Tuo pat metu Vokietijoje ugniagesiai pranešė pasiekę apčiuopiamą pažangą gesindami gaisrą Hirtgeno miške, dėl kurio anksčiau buvo vykdytos evakuacijos. Dalis gyventojų, laikinai palikusių namus, jau galėjo grįžti, tačiau tarnybos pabrėžia, kad situacija išlieka jautri dėl besikeičiančio vėjo ir išsausėjusios augmenijos.
Prancūzijos pietvakariuose, Lando regione, liepsnos nuniokojo apie 1 700 hektarų, daugiausia pušynų. Dirba šimtai ugniagesių, padeda kariškiai ir gesinimo iš oro pajėgos, tačiau gaisras vis dar laikomas nesuvaldytu, o pareigūnai stebi galimus atsinaujinimo židinius.
Ispanijos Aragone gaisras, kilęs Ueskos provincijos Las Penjas de Riglos apylinkėse, išplito iki maždaug 16 600 hektarų ir kėlė grėsmę istoriniams objektams, įskaitant seną vienuolyną. Regiono valdžia sutelkė didžiausią iki šiol gesinimo pajėgų arsenalą, o vėjuotos sąlygos trukdo stabilizuoti padėtį.
Kroatijoje teisėsauga sulaikė keturis asmenis, įtariamus sukėlus pakrantės gaisrus, kurie siaubė pušynus ir alyvmedžių giraites per karščius ir sausrą. Graikijoje ugniagesiai antrą dieną gesino gaisrą Skajro saloje, vietos valdžia tikėjosi, kad židiniai bus užgesinti artimiausiu metu.
Ekspertai pabrėžia, kad tokie gaisrai vis dažniau tampa sudėtingesni dėl ilgėjančių karščio bangų ir sausesnių sezonų, todėl vis svarbesnės tampa prevencijos priemonės ir pasirengimas, įskaitant ankstyvą aptikimą bei operatyvų tarptautinės pagalbos koordinavimą. Dalis Europos šalių jau stiprina oro gesinimo pajėgumus ir peržiūri miškų bei durpynų valdymo praktiką, siekdamos mažinti riziką ateityje.
