Tag: ES ekonomika

  • Europos Komisija: ES ekonomika augs sparčiau, bet infliacija virš 3 proc. užsitęs

    Europos Komisija: ES ekonomika augs sparčiau, bet infliacija virš 3 proc. užsitęs

    Europos Komisija prognozuoja, kad Europos Sąjungos ekonomika šiemet augs 1,4 proc. – sparčiau, nei tikėtasi pavasarį. Tačiau dėl išaugusių energijos kainų infliacija, tikėtina, išliks didesnė ilgiau.

    Kaip rašo „Euronews“, tokias išvadas Komisija pateikė antradienį paskelbtoje rudens prognozėje. Joje pažymima, kad Europai pavyko geriau, nei manyta, atlaikyti su Irano karu siejamą energijos šoką.

    Vis dėlto kainų augimo spaudimas, Komisijos vertinimu, nenuslūgs greitai. Skaičiuojama, kad ES infliacija šiemet vidutiniškai sieks 3,3 proc., o 2027 metais – 3,2 proc., nors gegužę kitų metų rodiklis buvo prognozuotas gerokai mažesnis.

    Augimą, anot prognozės, labiausiai tempė eksportas: Europos įmonės pasaulyje pardavinėjo įrangą, reikalingą elektros sistemoms, aušinimui ir lustų gamybai – ypač DI duomenų centrams bei elektros tinklams.

    Infliacija: aukštesnė ir ilgesnė

    Euro zonos ekonomikos augimas, Komisijos vertinimu, šiemet ir kitąmet sieks po 1,2 proc. – tai daugiau nei pavasarį prognozuoti 0,9 proc. 2026 metų tempai.

    Komisijos narys ekonomikai Valdis Dombrovskis Briuselyje pabrėžė, kad ekonomika laikosi geriau, nei tikėtasi, tačiau toks atsparumas nėra savaime suprantamas.

    Tuo metu Euro zonos infliacija spalį, remiantis preliminariu „Eurostat“ įverčiu, pakilo iki 4 proc. – tai aukščiausias lygis per trejus metus. Galutinis rodiklis turėtų būti paskelbtas trečiadienį.

    Komisija prognozuoja, kad ES infliacija metų sandūroje gali viršyti 4 proc., o iki maždaug 2,3 proc. ji grįžtų tik 2028 metais.

    Degalų kainos kitąmet, tikimasi, turėtų pamažu mažėti, tačiau buitinių dujų ir elektros sąskaitos artimiausiais mėnesiais gali augti. Komisija aiškina, kad didesnės didmeninės kainos vartotojus pasiekia su laiko vėlavimu.

    Prognozėje išskiriama ir maisto kainų dinamika: po šių metų vasaros karščių ir sausros, paveikusios derlių, bei išaugusių trąšų kainų, maisto infliacija 2027 metais gali artėti prie 3 proc.

    Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad jos infliacijos prognozė gali būti jau per aukšta: nuo spalio 29 dienos – prognozės skaičiavimo ribos – naftos ir dujų kainos, ataskaitoje nurodoma, yra kritusios maždaug 20 proc. Jei tokia kryptis išsilaikytų, kitų metų infliacija galėtų būti apie ketvirtį procentinio punkto mažesnė.

    Biudžetams – spaudimas, darbo rinkai – atsparumas

    Komisija numato, kad bendras ES biudžeto deficitas šiemet didės iki 3,6 proc. bendrojo vidaus produkto, palyginti su 3,1 proc. pernai. Tam įtakos turėtų didesnės gynybos išlaidos, augančios palūkanų sąnaudos ir parama gyventojams bei verslui dėl energijos kainų.

    Viešoji skola, prognozuojama, didės nuo 82,6 proc. BVP pernai iki 85,6 proc. 2028 metais, o palūkanų mokėjimai iki to laiko gali siekti 2,4 proc. ekonomikos produkcijos – daugiausia per daugiau nei dešimtmetį.

    Tarp keturių didžiausių euro zonos ekonomikų sparčiausiai šiemet, Komisijos vertinimu, augs Ispanija (2,6 proc.), po jos – Vokietija (1,3 proc.) ir Italija (1,0 proc.). Prancūzijos augimas prognozuojamas lėčiausias – 0,4 proc., o šalies deficitas turėtų siekti 5,5 proc. BVP.

    Darbo rinka, nepaisant iššūkių, išlieka gana tvirta: ES šiemet galėtų atsirasti apie 800 000 darbo vietų, o nedarbo lygis svyruotų kiek virš 6 proc. Vis dėlto prognozėje pažymima, kad jaunimo nedarbas pamažu didėja.

    Atlyginimų augimas, įvertinus infliaciją, Komisijos skaičiavimu, bus kuklus – apie 0,6 proc. šiemet ir kitąmet, kai 2025 metais siekė 1,7 proc. Be to, prognozuojama, kad aštuoniose šalyse, įskaitant Ispaniją ir Italiją, realus darbo užmokestis šiemet mažės.

    Papildomą spaudimą ekonomikai kuria brangesnis skolinimasis: Europos Centrinis Bankas šiemet jau du kartus didino palūkanų normas, o rinkose laukiama daugiau tokių sprendimų. Tai gali slopinti būsto statybas ir paskolų paklausą.

  • Europos Komisija mažina ES augimo prognozę: dėl karo Artimuosiuose Rytuose brangs energija

    Europos Komisija mažina ES augimo prognozę: dėl karo Artimuosiuose Rytuose brangs energija

    Europos Komisija atnaujintose ekonomikos prognozėse sumažino Europos Sąjungos augimo lūkesčius ir perspėjo, kad užsitęsęs karas Artimuosiuose Rytuose stiprina neapibrėžtumą. Pagrindinis kanalas, per kurį konfliktas veikia ekonomiką, yra energijos kainos, o kartu ir infliacijos bei viešųjų finansų perspektyvos.

    Komisijos vertinimu, ES ekonomika šiemet turėtų augti 1,1 proc., kai anksčiau buvo prognozuota 1,4 proc. Tuo pat metu infliacijos prognozė pakelta iki 3,1 proc., nes energijos brangimas didina įmonių kaštus ir spaudžia namų ūkių biudžetus.

    Ilgesnis konfliktas gali dar labiau smogti

    Už ekonomiką atsakingas eurokomisaras Valdis Dombrovskis pabrėžė, kad rizikos scenarijuje augimo prognozės galėtų mažėti dar ryškiau, jei konfliktas truktų ilgiau nei tikimasi. Tokiu atveju, pasak jo, šių ir kitų metų ekonomikos augimas galėtų būti maždaug perpus mažesnis nei dabartiniame baziniame scenarijuje.

    „Tai patvirtina neigiamas karo Artimuosiuose Rytuose pasekmes ekonomikai, kurios prisideda prie augimo lėtėjimo“, – sakė Valdis Dombrovskis.

    Energijos kainos ir logistikos rizikos

    Prognozės rengiamos remiantis tuo metu galiojančiais rinkos lūkesčiais dėl naftos ir kitų energijos išteklių kainų. Vis dėlto Komisija akcentuoja, kad energijos šoko mastas priklausys nuo tiekimo grandinių stabilumo ir geopolitinių sprendimų, ypač jei sutriktų svarbūs naftos transporto maršrutai.

    Toks neapibrėžtumas paprastai reiškia dvi kryptis: brangsta energija ir transportas, o tai per gamybos ir paslaugų kaštus persiduoda vartotojams. Dėl to monetarinės politikos aplinkai taip pat darosi sudėtingiau, nes infliacija gali užsitęsti ilgiau, nei tikėtasi.

    Silpnesnės didžiųjų ekonomikų perspektyvos

    Komisija išskiria, kad trys didžiausios ES ekonomikos šiemet turėtų augti lėčiau už bendrą ES vidurkį. Vokietijai prognozuojamas 0,6 proc. augimas, Prancūzijai 0,8 proc., o Italijai 0,5 proc.

    Komisijos vertinimu, energijos kainų šokas ir bendras neapibrėžtumas gali turėti ilgalaikių pasekmių, todėl dalis poveikio gali tęstis ir artimiausiais metais. Kartu prognozuojama, kad vidutiniai valdžios sektoriaus deficitai ES didės nuo 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto 2025 metais iki 3,6 proc. 2027 metais.

    Atskirai pažymima, kad Vokietijos deficitas 2026 metais gali siekti 3,7 proc. bendrojo vidaus produkto ir viršyti ES nustatytą 3 proc. ribą. Tai didina tikimybę, kad Berlynui gali tekti susidurti su perviršinio deficito procedūra, jei rodikliai negerės.

    Šios prognozės skelbiamos po kelių metų iš eilės patirtų sukrėtimų Europoje, įskaitant Rusijos karą Ukrainoje ir pasaulinės prekybos įtampas. Komisija pabrėžia, kad dabartinė situacija reikalauja atidžiai vertinti rizikas ir ruoštis scenarijams, kuriuose energijos kainų svyravimai tampa pagrindiniu ekonomikos lėtėjimo veiksniu.