CP v2

Tag: ES finansavimas

  • Slovakija pradeda Nosice užtvankos rekonstrukciją: kaina trečdaliu mažesnė, darbai iki 2027 metų

    Sutartis pasirašyta, finansuos ES

    Slovakijos vandentvarkos institucijos pasirašė sutartį dėl Nosice užtvankos keteros remonto darbų netoli Puchovo. Galutinė konkurso kaina beveik trečdaliu mažesnė nei pirminės sąmatos, todėl projektas laikomas vienu didesnių efektyviai nupirktų infrastruktūros darbų regione.

    Už darbus atsakingą rangovą parinko Slovakijos vandentvarkos įmonė SVP, prižiūrinti valstybinių hidrotechninių statinių eksploatavimą. Rekonstrukcijai numatytas finansavimas iš Europos Sąjungos lėšų pagal Slovakijos programą.

    Ką reiškia mažesnė kaina?

    Konkurso laimėtojo pasiūlymas siekia apie 1 790 000 eurų be pridėtinės vertės mokesčio, kai ankstesnė planuota vertė buvo maždaug 2 620 000 eurų. Skirtumas sudaro apie 31 proc., o tai leidžia daugiau dėmesio skirti darbų apimčiai ir kokybės kontrolei neplečiant biudžeto.

    Tokio masto hidrotechninių objektų atnaujinimas dažniausiai apima ne tik dangų ar konstrukcijų sutvarkymą, bet ir vandens poveikiui atsparių mazgų atnaujinimą, deformacinių siūlių ir drenažo sprendinius bei saugos elementų modernizavimą. Tai ypač aktualu statiniams, kurie eksploatuojami kelis dešimtmečius.

    Užtvanka – ir saugai, ir elektrai

    Nosice užtvanka veikia daugiau nei šešis dešimtmečius ir yra Vaho upės hidroenergetinės sistemos dalis. Objektas svarbus ne tik elektros gamybai, bet ir regioninei apsaugai nuo potvynių, todėl rekonstrukcija vertinama kaip kritinės infrastruktūros projektas.

    Prie užtvankos esanti hidroelektrinė turi 67,5 megavato įrengtąją galią, ją užtikrina trys Kaplan turbinos. Vidutinė metinė gamyba siekia apie 157,4 gigavatvalandės, o tai prisideda prie mažesnių iškastinio kuro poreikių ir stabilesnio vietinio elektros balanso.

    „Nosice užtvankos keteros rekonstrukcija yra vienas mūsų ilgalaikių prioritetų“, – sakė SVP generalinis direktorius Jozefas Moravčikas.

    „Džiaugiuosi, kad skaidraus viešojo pirkimo būdu pavyko užsitikrinti rangovą palankesne kaina nei pirminė planuota vertė, ir kad po metų pasirengimo šio svarbaus vandens statinio remontas tampa realybe“, – pridūrė jis.

    SVP skelbia, kad po projekto įgyvendinimo turėtų būti atkurtas ir viešas priėjimas prie užtvankos statinio. Numatoma, kad darbai bus baigti 2027 metų pavasarį, tačiau galutinis grafikas priklausys nuo techninių darbų eigos ir hidrologinių sąlygų.

  • Startavo „Dealflow.eu“ „Slack“ bendruomenė: kur ES finansuojami inovatoriai ras investuotojus ir įtaką

    Startavo „Dealflow.eu“ „Slack“ bendruomenė: kur ES finansuojami inovatoriai ras investuotojus ir įtaką

    Europos inovacijų ekosistemoje atsirado nauja erdvė, skirta greitesniam bendradarbiavimui: pradėjo veikti „Dealflow.eu“ „Slack“ bendruomenė. Ji pristatoma kaip vieta, kur vienoje platformoje gali susitikti startuoliai, investuotojai, politikos formuotojai ir ES finansuojami inovatoriai.

    Bendruomenė siejama su projektu Innovation Radar Bridge, kurio tikslas – didinti matomumą tų įmonių ir komandų, kurios kuria sprendimus, gimusius iš ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programų. Idėja paprasta: daugiau ryšių ir daugiau informacijos apie finansavimo kelius turi padėti inovacijoms greičiau pasiekti rinką.

    Kas už to stovi ir kam skirta?

    Iniciatyvą koordinuoja EU-Startups, o partneriais įvardijami „Dealflow.eu“ ir „Dealroom“. Šis trio bendruomenę pozicionuoja ne kaip dar vieną naujienų kanalą, bet kaip praktinį „darbo įrankį“, kuriame skirtingos suinteresuotos pusės gali ne tik sekti aktualijas, bet ir inicijuoti konkrečias pažintis bei projektus.

    Tokios platformos pastaraisiais metais tapo ypač reikšmingos dėl griežtesnės rizikos kapitalo atrankos ir ilgesnių sandorių ciklų Europoje. Startuoliams vis dažniau reikia ne vien kontakto investuotojų sąraše, o įrodomo matomumo, aiškaus finansavimo plano ir prieigos prie bendruomenių, kur sprendimai priimami greičiau.

    Ką žadama pasiūlyti dalyviams?

    „Slack“ bendruomenėje numatyti atskiri kanalai skirtingiems poreikiams: naujienoms apie Europos startuolių ekosistemą, ryšių mezgimui, renginių ir internetinių seminarų skelbimams. Taip pat akcentuojamas „matchmaking“ principas, kai įkūrėjai gali pristatyti savo startuolius ir gauti grįžtamąjį ryšį iš investuotojų bei kitų ekspertų.

    Projekto renginių dalis jau įsibėgėjo: balandžio 16 dieną Briuselyje vyko EU Innovation Catalyst, subūręs politikos formuotojus, investuotojus ir inovatorius diskusijai apie Europos startuolių rinkos būklę. Gegužės 10 dieną, per EU-Startups Summit Maltoje, surengtas kitas Innovation Radar Bridge renginys, kuriame daug dėmesio skirta reguliavimo iššūkiams ir kapitalo pritraukimo galimybėms.

    Koks artimiausias etapas?

    Organizatoriai skelbia, kad 2024 metų spalį Varšuvoje planuojama pristatyti pirmąją teminę ataskaitą apie Europos finansavimo schemų poveikį moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Joje ketinama lyginti skirtingų finansavimo instrumentų įtaką įmonėms, jų augimui ir tolimesnei finansavimo sėkmei.

    Tokios analizės tampa vis aktualesnės ir dėl didėjančio poreikio skaidrumui: tiek startuoliai, tiek investuotojai nori aiškiau matyti, kurie ES instrumentai realiai padeda komandoms pereiti nuo prototipo prie komercinio mastelio. „Dealflow.eu“ „Slack“ bendruomenė žada tapti kanalu, kuriame šios įžvalgos bus ne tik publikuojamos, bet ir paverčiamos praktinėmis diskusijomis bei naujais kontaktais.

  • Visagine – naujas dviračių takų proveržis: iki 2029-ųjų nuties daugiau kaip 5,6 km už 3,37 mln. eurų

    Visagine – naujas dviračių takų proveržis: iki 2029-ųjų nuties daugiau kaip 5,6 km už 3,37 mln. eurų

    Visagino savivaldybė pasirašė projekto „Dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros plėtra Visagine, II etapas“ finansavimo sutartį. Numatyta, kad darbai bus įgyvendinti iki 2029 metų sausio, o pokyčiai palies tiek miestą, tiek jo prieigas.

    Projekto tikslas – pagerinti pėsčiųjų ir dviratininkų susisiekimo sąlygas, didinti gyventojų mobilumą ir prisidėti prie taršos mažinimo. Savivaldybė akcentuoja, kad nauji maršrutai turėtų tapti patogesne alternatyva kasdieniams trumpiems važiavimams automobiliu.

    Planuojama įrengti tris naujus dviračių ir pėsčiųjų takų ruožus, kurie ves ir į priemiesčius bei pramonės zonas. Iš viso numatoma nutiesti apie 5,68 km infrastruktūros, dalyje ruožų bus įrengtas apšvietimas.

    Trys nauji ruožai mieste ir už jo

    Pirmasis projektas numato bendrą pėsčiųjų ir dviračių taką individualių namų kvartale. Šis ruožas jau suprojektuotas, o planuojamas ilgis siekia apie 2,33 km, taip pat numatytas apšvietimas.

    Antrasis ruožas drieksis link pramonės teritorijos Karlų kaimo kryptimi – nuo žiedinės sankryžos Taikos prospekte ir Energetikų gatvėje iki valstybinės reikšmės kelio Nr. 177. Planuojamas tako ilgis apie 2,20 km, jis bus įrenginėjamas kartu su projekto partneriu „Via Lietuva“.

    Trečiasis ruožas numatytas nuo Energetikų ir Jaunystės gatvių sankryžos iki Gulbinio gatvės Magūnų kaime, sodų bendrijos „Pavasaris“ teritorijos prieigose. Šis takas, kurio ilgis apie 1,15 km, turėtų suteikti saugesnį patekimą į sodus ir kaimiškas vietoves, kur šiuo metu dviratininkai dažnai juda kelio pakraščiu.

    Kiek kainuos ir kas finansuoja

    Bendra projekto vertė siekia 3 373 350,07 eurų. ES finansavimas sudaro 2 867 031,82 eurų, likusi dalis – kiti finansavimo šaltiniai, numatyti projekto įgyvendinimui.

    Tokio tipo investicijos savivaldybėms pastaraisiais metais tampa vis svarbesnės ir dėl saugumo, ir dėl miesto patrauklumo. Praktikoje dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros plėtra dažniausiai siejama su aiškesniu eismo srautų atskyrimu, geresniu pasiekiamumu ir patogesniu susisiekimu su darbo vietomis bei laisvalaikio teritorijomis.

    Informaciją apie projektą pateikė Visagino savivaldybės administracija. Tikslūs darbų terminai atskiruose ruožuose turėtų paaiškėti projektui pereinant į rangos ir įgyvendinimo etapą.

  • Venecijos bienalė neteko 2 mln. eurų ES paramos dėl Rusijos paviljono: fondas ruošia skundą

    Venecijos bienalė neteko 2 mln. eurų ES paramos dėl Rusijos paviljono: fondas ruošia skundą

    Europos Komisija patvirtino sprendimą nutraukti 2 mln. eurų ES dotaciją Venecijos bienalės fondui. Finansavimas sustabdytas po teisinio vertinimo, kurį atliko Europos švietimo ir kultūros vykdomoji agentūra, o sprendimas siejamas su Rusijos dalyvavimu 2026 metų meno bienalėje.

    Komisija argumentuoja, kad ES lėšomis remiami kultūros projektai turi atitikti Sąjungos vertybes ir skatinti demokratiją, dialogą, įvairovę bei saviraiškos laisvę. Briuselio vertinimu, šių principų dabartinė Rusija nepaiso, todėl parama institucijai, siejamai su ginčytina Rusijos reprezentacija, laikoma nesuderinama su dotacijos logika.

    Kas sukėlė ginčą?

    Įtampa kilo dėl Rusijos sugrįžimo į Venecijos bienalę pirmą kartą nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios 2022 metais. Rusijos paviljonas, priklausantis Rusijos valstybei, šįkart pristato performanso ir muzikos projektą, kurį, kaip skelbiama, formavo Maskvos institucijų atrinkta menininkų grupė.

    Nors paviljonas lankytojams buvo uždarytas, dalis turinio rodoma iš išorės, o tai tik sustiprino diskusijas, ar tokia forma nėra bandymas išlaikyti matomumą tarptautinėje kultūros erdvėje. Ukrainos atstovai ir dalis kultūros lauko profesionalų kritikavo sprendimą, teigdami, kad menas šiuo atveju gali būti išnaudojamas kaip politinės komunikacijos priemonė.

    Europos Komisija pastaraisiais mėnesiais buvo įspėjusi, kad Rusijos dalyvavimas gali tapti pagrindu stabdyti paramą. Įvertinus Venecijos bienalės pateiktus paaiškinimus, nuspręsta finansavimą nutraukti galutinai.

    Venecijos bienalė žada gintis teisme

    Venecijos bienalės fondas paskelbė ketinantis skųsti sprendimą. Institucija teigia, kad toks žingsnis buvo prognozuojamas, tačiau pabrėžia esanti pasirengusi ginti savo poziciją atsakingose institucijose.

    Fondas taip pat akcentuoja, kad ES dotacija, pasak jų, buvo skirta ne ginčijamai meno bienalei, o kino srities veikloms. Tarp minimų krypčių įvardijamos edukacinės ir industrijai skirtos iniciatyvos, susijusios su talentų ugdymu bei kino projektų vystymu.

    „Dotacija bendrai finansavo veiklas, kurios nėra susijusios su Rusijos dalyvavimu meno bienalėje“, – teigiama fondo pozicijoje.

    Pasak institucijos, sprendimas neturėtų iš esmės paveikti suplanuoto biudžeto ar numatytų programų vykdymo. Vis dėlto reali įtaka gali paaiškėti vėliau, ypač jei teisinis ginčas užsitęs arba išsiplės į kitus finansavimo klausimus.

    Italijos valdžia kritikuoja Briuselį

    Į sprendimą reagavo ir Italijos vyriausybės atstovai, palaikydami Venecijos bienalės ketinimą kreiptis dėl peržiūros. Kritikai teigia, kad sprendimo argumentuose neva trūksta pakankamai aiškaus pagrindimo, kodėl sankcija taikoma būtent šiai dotacijai, jei ji skirta kino veikloms.

    Italijos politikai taip pat pabrėžia kultūros autonomijos principą ir argumentuoja, kad kultūros institucijos neturėtų būti įtraukiamos į geopolitinių sprendimų logiką taip, kad nukentėtų tarptautinės programos. Tuo metu Briuselis laikosi pozicijos, kad ES lėšos privalo išlikti nuoseklios su deklaruojamomis vertybėmis ir jų taikymu praktikoje.

    Artimiausiu metu ginčas persikels į teisinį lygmenį, o sprendimas gali tapti precedentu, kaip ES ateityje vertins kultūros projektų rizikas karo ir sankcijų kontekste. Tai taip pat sustiprina platesnę diskusiją apie ribą tarp meno laisvės, institucijų atsakomybės ir viešųjų pinigų naudojimo taisyklių.

  • Vengrijos premjeras Péter Magyar vyksta į Berlyną ir Paryžių: kaip jis siekia atkurti ryšius su ES

    Vengrijos premjeras Péter Magyar vyksta į Berlyną ir Paryžių: kaip jis siekia atkurti ryšius su ES

    Naujas kursas po rinkimų

    Vengrijos ministras pirmininkas Péter Magyar šią savaitę vyksta į Vokietiją ir Prancūziją, kur susitiks su kancleriu Friedrichu Merzu ir prezidentu Emmanueliu Macronu. Tai viena pirmųjų didelių jo užsienio politikos kelionių po to, kai 2026 metų gegužę jis perėmė valdžią po triuškinamos pergalės prieš Viktoro Orbáno partiją „Fidesz“.

    Magyaras siekia perorientuoti Budapešto politiką į glaudesnį bendradarbiavimą su pagrindinėmis ES sostinėmis. Pastaraisiais metais Vengrijos santykius su Briuseliu temdė ginčai dėl teisinės valstybės, korupcijos prevencijos ir institucijų nepriklausomumo.

    Susitikimai Berlyne ir Paryžiuje

    Vokietijos kanclerio biuras pranešė, kad Berlyne numatytas oficialus priėmimas ir bendra spaudos konferencija. Derybose ketinama aptarti dvišalius ir europinius klausimus, įskaitant paramą Ukrainai bei euroatlantinio saugumo stiprinimą.

    Apie susitikimo Paryžiuje darbotvarkę viešai detalių pateikta mažiau, tačiau vizitas vertinamas kaip signalas, kad Budapeštas siekia sugrįžti į vadinamąjį Europos politinį pagrindinį srautą. Tokie susitikimai su ES įtakingiausiais lyderiais paprastai laikomi svarbiais kuriant pasitikėjimą ir ieškant paramos sprendimams Briuselyje.

    Įšaldytų lėšų klausimas ir Ukraina

    Vizitai vyksta netrukus po to, kai Magyaras pasiekė politinį susitarimą su Europos Komisija dėl 16,4 mlrd. eurų ES lėšų, anksčiau įšaldytų dėl su teisinės valstybės standartais susijusių rizikų. Tačiau lėšų atblokavimas siejamas su papildomomis sąlygomis, o daliai finansavimo taikomi terminai.

    Skelbiama, kad 10 mlrd. eurų, numatytų pagal ES ekonomikos gaivinimo priemonę po pandemijos, Vengrija gali prarasti, jei iki rugpjūčio pabaigos neįvykdys visų likusių reikalavimų. Be to, galutiniam išmokėjimui reikalingas valstybių narių pritarimas, todėl Magyaras ieško politinės paramos ir nacionalinių sostinių lygmeniu.

    Dar vienas jautrus klausimas yra Vengrijos pozicija dėl Ukrainos stojimo į ES. Magyaras yra pareiškęs, kad Budapeštas galėtų pritarti proceso judėjimui, jei Ukraina pateiks garantijas dėl švietimo ir kalbos teisių Vengrijos mažumai Ukrainoje.

    „Norime grąžinti Vengriją į konstruktyvų europinį bendradarbiavimą, bet kartu apginti mūsų bendruomenių interesus už šalies ribų“, – sakė Péter Magyar.

    Diplomatinė kelionė į Berlyną ir Paryžių tampa testu, ar naujoji Vengrijos valdžia sugebės ne tik pakeisti toną, bet ir pateikti konkrečius žingsnius, kurie atitiktų ES keliamus teisinės valstybės kriterijus. Nuo to priklausys tiek įšaldytų lėšų likimas, tiek Budapešto įtaka priimant sprendimus dėl Ukrainos ir Europos saugumo darbotvarkės.