Europos Sąjungos pramonės komisaras Stéphane’as Séjourné paragino bendroves nepasikliauti vienos šalies tiekėjais ir aktyviau diversifikuoti kritinių žaliavų bei komponentų grandines. Jo teigimu, augantis geopolitinis neapibrėžtumas rodo, kad verslo atsparumas priklauso ne tik nuo importo, bet ir nuo alternatyvių partnerių bei gamybos Europoje.
Šie pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai Briuselis ir Pekinas pastarosiomis savaitėmis apsikeitė griežtesniais signalais dėl prekybos ir pramonės politikos. ES siekia stiprinti priemones, kurios mažintų pažeidžiamumą strateginėse grandinėse, o Kinija perspėja dėl galimų atsakomųjų žingsnių.
Kontekstas ypač aktualus technologijų, gynybos, automobilių ir žaliosios transformacijos sektoriams, kuriems reikia retųjų žemių metalų, puslaidininkių ir kitų kritinių medžiagų. Pastaraisiais metais Kinija yra taikiusi eksporto ribojimus atskiroms žaliavoms ir technologijoms, o tai Europos pramonei priminė, kad tiekimo sutrikimai gali kilti ne vien dėl rinkos, bet ir dėl politikos.
Ką siūlo Komisija?
Pasak komisaro, Europos Komisija kol kas daugiausia teikė rekomendacijas ir gaires įmonėms, kaip vertinti tiekimo rizikas ir planuoti atsargas bei alternatyvius pirkimo kanalus. Vis dėlto užsiminta, kad jei verslas pats nepaspartins pokyčių, Briuselis gali imtis griežtesnių reguliacinių sprendimų.
ES institucijose lygiagrečiai svarstomos iniciatyvos, kurios kai kuriuose sektoriuose skatintų arba įpareigotų turėti ne vieną tiekėją kritiniams komponentams. Viena jautriausių sričių yra automobilių pramonė, kur puslaidininkių trūkumas pandemijos metais parodė, kaip greitai sutrinka gamyba, kai nutrūksta kelių gamintojų tiekimas.
Įtampa su Kinija ir rizikų valdymas
Komisija pastaruoju metu diskutuoja ir apie platesnes priemones, kurios turėtų apsaugoti bendrąją rinką: griežtesnes sąlygas tam tikroms investicijoms, viešųjų pirkimų politikos korekcijas bei kibernetinio saugumo reikalavimus. Tokios krypties tikslas – sumažinti priklausomybę nuo tiekėjų, kurių sprendimus gali lemti geopolitiniai interesai.
„Neorganizuokite 100 proc. savo tiekimo vienoje šalyje“, – sakė Stéphane’as Séjourné po susitikimo Briuselyje.
„Dabartinė pasaulinė geopolitinė situacija rodo, kad gebėjimas apsirūpinti užsienyje turi remtis ir kitų šalių pasirinkimu, ir europine gamyba“, – pridūrė jis.
ES strateginė kryptis pastaraisiais metais dažniau apibūdinama kaip rizikų mažinimas, o ne visiškas atsiskyrimas nuo Kinijos. Tai reiškia pastangas išlaikyti prekybą, bet kartu riboti priklausomybę ten, kur ji gali tapti spaudimo priemone, ypač kritinių žaliavų, lustų ir telekomunikacijų infrastruktūros grandinėse.
Artimiausiu metu Briuselyje numatyta politinė diskusija dėl bendros ES pozicijos, kai prekybos disbalansas su Kinija ir konkurencija dėl pramonės pajėgumų daro vis didesnį spaudimą sprendimų priėmėjams. Verslui tai signalas, kad tiekimo grandinių atsparumas gali virsti ne tik konkurenciniu pranašumu, bet ir reguliaciniu reikalavimu.
