Slaptas balsavimas ir dideli pažadai
Vengrijos parlamentas slaptu balsavimu naujai kuriamos institucijos NVVH vadove išrinko Anną Unger. Ši tarnyba steigiama siekiant susigrąžinti neteisėtai prarastą valstybės turtą ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui viešaisiais pinigais.
Kartu paskirta ir pavaduotoja, kuri bus atsakinga už tyrimų kryptį, o pačiai institucijai numatyta penkių narių vadovybė. Toks modelis, valdžios teigimu, turėtų leisti sutelkti skirtingų sričių kompetencijas ir užtikrinti operatyvesnį darbą.
Kas yra NVVH ir kokias galias ji turės
NVVH mandatas apima ne tik turto paiešką ir apsaugą, bet ir plačią prieigą prie su viešaisiais finansais susijusių sprendimų. Tarnyba galės vertinti valstybės ir savivaldybių sprendimus, viešuosius pirkimus, koncesijas, subsidijas, taip pat Europos Sąjungos lėšų naudojimą.
Skirtingai nei konsultaciniai ar priežiūros padaliniai, NVVH numatytos ir aktyvios funkcijos: ji galės rinkti ir sutikrinti duomenis, inicijuoti kitų institucijų veiksmus, o tam tikrais atvejais pati atlikti tyrimus. Tai reikštų, kad tarnyba taptų centriniu įrankiu nagrinėjant sudėtingas finansines schemas, kur svarbūs pinigų srautai ir tikrieji naudos gavėjai.
Vienas reikšmingiausių pokyčių yra galimybė perimti dar nepasiekusias kaltinimo stadijos bylas, jei, NVVH vertinimu, taip būtų efektyviau apginti valstybės interesą. Tokiais atvejais tarnyba galėtų pati pareikšti kaltinimus ir teisme veikti kaip valstybinis kaltintojas, todėl prokuratūros monopolis tokiose bylose būtų apribotas.
Ginčai dėl atrankos ir nepriklausomumo
Kandidatų atranka sukėlė aštrias diskusijas tiek tarp ekspertų, tiek politinėje arenoje. Teisingumo ir konstitucinių reikalų komitetas išklausė kelis pretendentus, tarp jų ir Transparency International Hungary teisininką Miklósą Ligeti bei verslininką Nicholasą Sárvári, dirbantį tarptautinio turto susigrąžinimo srityje.
Dalis kritikų tikino, kad labiausiai patyręs kandidatas buvo Miklósas Ligeti, todėl Annos Unger pasirinkimas esą kelia klausimų. Kiti akcentavo, kad ji yra politologė ir dėstytoja, neturinti prokurorinio ar ikiteisminio tyrimo vadovavimo patirties, kuri paprastai laikoma būtina tokio tipo institucijai.
Šalininkai atkirto, kad NVVH vadovo užduotis pirmiausia bus sukurti instituciją, užtikrinti strateginę kryptį ir veikimo standartus, o ne asmeniškai vadovauti kiekvienam tyrimui. Vis dėlto, suteikus tokias plačias galias, pagrindinis klausimas išlieka tas pats: kokie vidaus kontrolės, teismų priežiūros ir atskaitomybės mechanizmai realiai ribos vadovybės diskreciją.
Ryšys su Europos Sąjungos lėšomis ir pasitikėjimu
NVVH sukūrimas formaliai nebuvo vienintelė teisinė sąlyga Europos Sąjungos finansavimui atlaisvinti, tačiau politiškai šios temos glaudžiai susijusios. Briuselis ilgą laiką reiškė abejones dėl korupcijos prevencijos, Europos Sąjungos subsidijų kontrolės ir nuoseklaus pažeidimų tyrimo.
Naujajai valdžiai NVVH tampa signalu, kad siekiama ne tik apsaugoti būsimus pinigų srautus, bet ir ieškoti anksčiau neteisėtai panaudotų viešųjų lėšų. Vis dėlto vien institucijos sukūrimas pats savaime neįrodys jos veiksmingumo, o pasitikėjimą lems rezultatai, nepriklausomumas ir gebėjimas atlaikyti politinį spaudimą.
Ką parodys pirmieji metai
NVVH sėkmė bus matuojama ne garsiais pareiškimais, o teisiškai tvirtais kaltinimais, galutiniais teismų sprendimais ir realiai susigrąžintu turtu. Praktikoje tai dažnai reiškia ilgus procesus, ypač jei lėšos paslėptos užsienio bankuose, nekilnojamajame turte ar sudėtinguose įmonių tinkluose.
Anna Unger pati yra įspėjusi, kad tikėtis galutinių nuosprendžių visose didelėse korupcijos bylose per vieną kadenciją gali būti nerealu. Dėl to didžiausias išbandymas bus ne pažadų skambumas, o gebėjimas sukurti veikiančią sistemą, kuri mažintų korupcijos prielaidas, o ne tik reaguotų į pavienius atvejus.
