Europos Komisija siūlo plataus masto Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Frontex reformą, kuri reikštų didesnes galias, naujas užduotis ir ryškų išteklių augimą. Plane numatyta ne tik stiprinti reagavimą prie ES išorės sienų, bet ir iš esmės plėsti agentūros vaidmenį migrantų grąžinimo politikoje.
Pagal siūlymą Frontex galėtų tapti pagrindiniu ES veikėju, koordinuojančiu neteisėtai ES esančių asmenų grąžinimą, o kartu įgytų daugiau įrankių anksti fiksuoti galimas masines atvykimo bangas. Reformą dar turės svarstyti ir tvirtinti ES valstybės narės bei Europos Parlamentas.
Naujas dėmesys grąžinimams
Vienas esminių pokyčių susijęs su grąžinimais: Frontex turėtų daugiau atsakomybių nuo asmenų identifikavimo ir logistinės pagalbos iki grąžinimo skrydžių organizavimo. Nors galutinė teisinė atsakomybė dėl sprendimų išliktų valstybėms narėms, agentūra būtų įgalinta teikti vadinamąją paramą nuo pradžios iki pabaigos.
Numatoma steigti Grąžinimų koordinavimo centrą, kuris padėtų greitinti procedūras ir geriau suderinti valstybių narių veiksmus. Reformos kritikai įspėja, kad toks modelis gali sumažinti sprendimų skaidrumą ir apsunkinti nepriklausomą kontrolę, ypač kai kalbama apie pažeidžiamus asmenis.
Siūlymu taip pat atveriama galimybė Frontex veikti už ES teritorijos ribų platesniu mastu, jei būtų sudaryti atskiri susitarimai su trečiosiomis šalimis. Tai reikštų, kad agentūros pareigūnai tam tikrais atvejais galėtų prisidėti prie grąžinimų grandinės dar iki migrantams pasiekiant ES, o ši nuostata kelia daugiausia politinių ginčų.
Stebėsena socialiniuose tinkluose
Kitas reformos ramstis yra skaitmeninė dimensija: Frontex būtų pavesta stebėti socialinius tinklus, ieškant signalų apie žmonių kontrabandos reklamą, koordinuotą dezinformaciją ir galimus masinio atvykimo scenarijus. Komisija argumentuoja, kad tokia realaus laiko stebėsena padėtų greičiau reaguoti į krizes prie sienų.
Planuojama įkurti Internetinės stebėsenos ir reagavimo centrą, o Frontex galėtų žymėti galimai neteisėtą turinį ir teikti informaciją platformoms bei kompetentingoms institucijoms. Sprendimai dėl turinio teisėtumo formaliai liktų nacionalinėms institucijoms, tačiau žmogaus teisių gynėjai baiminasi, kad praktikoje tai gali virsti plataus masto priežiūra.
Numatoma, kad agentūra sieks patikimo pranešėjo statuso, kuris pagal ES skaitmenines taisykles gali lemti greitesnį platformų reagavimą į pranešimus. Europos Parlamento nariai iš skirtingų politinių stovyklų jau signalizuoja, kad diskusijose bus keliami privatumo, žodžio laisvės ir duomenų apsaugos klausimai.
Greito reagavimo pajėgos ir trigubas augimas
Reformos projekte numatoma sukurti greito reagavimo pajėgas, kurias būtų galima operatyviai dislokuoti prie ES išorės sienų, kai staiga išauga atvykstančiųjų skaičius. Tokį sprendimą galėtų inicijuoti pati agentūra, tačiau dislokavimas būtų siejamas su atitinkamos valstybės narės prašymu.
Didžiausias struktūrinis pokytis būtų personalo didinimas: Europos Komisija siūlo iki 2041 metais pasiekti 30 000 pareigūnų ribą, kai dabar planuojama apimtis yra apie 10 000. Numatyta didinti nuolatinį korpusą ir sukurti papildomą rezervą, kurį būtų galima mobilizuoti prireikus, paliekant dalį pareigūnų nacionalinių institucijų dispozicijoje.
Finansine prasme Frontex jau dabar yra viena sparčiausiai augusių ES agentūrų, o naujame daugiametėje finansinėje programoje siūloma dar labiau didinti finansavimą. Reformos projekte taip pat numatyta, kad agentūra galėtų plačiau įsigyti ar nuomoti įrangą, įskaitant bepiločius orlaivius ir DI sprendimus, bei veikti kaip bendrų pirkimų koordinatorė.
Kartu su išteklių augimu atsinaujina ir sena kritika dėl priežiūros mechanizmų: nevyriausybinės organizacijos bei dalis europarlamentarų pabrėžia, kad agentūros įgaliojimai plečiami greičiau nei stiprinamos fundamentalių teisių užtikrinimo saugikliai. Ypatingas dėmesys telkiamas į tai, ar bus pakankamai pareigūnų, atsakingų už pagrindinių teisių stebėseną operacijų metu.
Teisėkūros procesas Briuselyje, tikėtina, bus įtemptas: reformos šalininkai ją laiko būtina dėl besikeičiančių migracijos maršrutų ir hibridinių spaudimo priemonių, o oponentai perspėja apie riziką normalizuoti masinę stebėseną ir išplėsti deportacijų praktiką už ES ribų. Galutinis rezultatas priklausys nuo valstybių narių derybų ir Europos Parlamento pataisų.