Europos Komisija mažina savo 2027 metų teisėkūros užmojus ir į prioritetų viršų kelia konkurencingumą, reguliavimo supaprastinimą bei ekonominį saugumą. Likus vis mažiau laiko iki Ursulos von der Leyen antrosios kadencijos pabaigos, Briuselis nori daugiau dėmesio skirti tam, kas realiai gali būti priimta.
Kaip rašo „POLITICO“, metinėje Komisijos darbo programoje numatyta ne tik naujų iniciatyvų kryptis, bet ir vadinamasis „teisėkūros valymas“ – atsisakoma pasiūlymų, kurie nebeturi politinių šansų, taip pat panaikinamos pasenusios taisyklės.
Dokumente akcentuojama, kad ES siekia stiprinti bendrąją rinką, mažinti biurokratiją, modernizuoti pramonę ir didinti gynybinius pajėgumus geopolitinės įtampos bei ekonominio neapibrėžtumo fone.
Toks posūkis reiškia, kad dalis anksčiau aptartų reformų keliauja į stalčių, o didesnis dėmesys bus skiriamas jau parengtiems teisės aktams „pervaryti“ per finišo liniją – net jei tai mažiau skambu, bet labiau įgyvendinama.
Kas dingsta iš darbotvarkės
Komisija ketina oficialiai atsisakyti bandymo reformuoti energijos apmokestinimą – iniciatyvos, kuri buvo pradėta 2021 metais. Ja siekta pakeisti ES mokesčių taisykles taip, kad elektra būtų apmokestinama mažesniu tarifu nei iškastinis kuras, skatinant švaresnės energijos vartojimą.
Tačiau valstybės narės penkerius metus nesugebėjo susitarti: daliai sostinių reforma būtų reiškusi didesnius mokesčius benzinui, dyzelinui ar gamtinėms dujoms. Dėl to šis pasiūlymas įtrauktas į iniciatyvų, kurių atsisakoma, sąrašą.
Taip pat numatyta atsiimti vadinamąją „žaliųjų teiginių“ direktyvą (Green Claims Directive), kuri turėjo nustatyti taisykles, kaip įmonės turi pagrįsti aplinkosauginius teiginius apie savo produktus ar paslaugas. Komisija aiškina, kad per „protingą laikotarpį“ nepavyktų užsitikrinti pakankamos valstybių narių paramos.
Kitas stabdomas projektas – pasiūlymas dėl finansinių duomenų prieigos (Financial Data Access). Jis būtų atvėręs trečiosioms šalims prieigą prie finansų sektoriaus turimų duomenų (pavyzdžiui, draudikų ar pensijų fondų), siekiant paskatinti „fintech“ inovacijas, tačiau susidūrė su stipriu tradicinių rinkos dalyvių pasipriešinimu.
Kas lieka prioritetuose 2027-aisiais
Darbo programoje numatyta ir naujų teisėkūros paketų kryptis. Minimas energijos „supaprastinimo paketas“ bei po 2030 metų laikotarpio klimato ir energetikos sistemos rėmai, susiję su ES 2040 metų klimato tikslais, nors konkrečios supaprastinimo priemonės dokumente neišdėstomos.
Tarp kitų numatomų priemonių – švarios šilumos rinkos mechanizmas, kuris turėtų padėti skatinti šilumos siurblių diegimą. Taip pat planuojama Europos kritinių žaliavų korporacija, kuri galėtų pirkti ir kaupti metalus, reikalingus švariai energetikai, gynybai ir technologijoms.
Numatyta peržiūrėti laikinas valstybės pagalbos taisykles, taikomas pramonėms, kurios labiausiai nukenčia dėl aukštų energijos kainų. Be to, Komisija planuoja peržiūrėti CO2 standartus sunkiosioms transporto priemonėms.
Skaitmeninė ir bankų darbotvarkė: daugiau „supaprastinimo“
Komisija žada 2027 metų viduryje pristatyti skaitmeninės transformacijos paketą – jame turėtų atsirasti supaprastinimo ir autorių teisių klausimai. Tai tęsia jau anksčiau pradėtą supaprastinimo kryptį skaitmeninėje politikoje.
Duomenų saugojimo tema dokumente įvardijama atsargiai: vietoje žadėto greito visos ES masto pasiūlymo Komisija nurodo dar vertinsianti duomenų saugojimo taisyklių poveikį ir prie šio klausimo grįšianti vėliau.
Finansų sektoriuje numatomas bankų supaprastinimo ir konkurencingumo paketas pirmajame 2027 metų ketvirtyje. Kartu Komisija ketina atsiimti seniai stringantį Europos indėlių draudimo sistemos projektą, kuriam taip ir nepavyko rasti bendro sutarimo tarp valstybių narių.
Valymas nuo pasenusių taisyklių
Be politinių iniciatyvų atsisakymo, Komisija žada panaikinti ir keletą akivaizdžiai pasenusių teisės aktų. Tarp jų minima net taisyklė dėl specialaus intervencinio sviesto atsargų pardavimo Sovietų Sąjungai – valstybei, kuri nustojo egzistuoti 1991 metais.
Komisija taip pat planuoja naikinti ilgai „užstrigusius“ pasiūlymus, kurie daugelį metų nesulaukė proveržio – pavyzdžiui, susijusius su oro eismo laiko langų paskirstymu ar bendru europiniu indėlių draudimu.
Visa ši kryptis atspindi aiškų Briuselio signalą: likusios kadencijos pabaigoje bus ieškoma greitesnių, labiau įgyvendinamų sprendimų, o dalis ambicingų reformų užleidžia vietą paprastesniems ir labiau sutariamiems paketams.