Tag: ES Teisingumo Teismas

  • Vengrija skuba taisyti vaikų apsaugos įstatymą: po ES teismo sprendimo – posūkis dėl LGBT

    Vengrija skuba taisyti vaikų apsaugos įstatymą: po ES teismo sprendimo – posūkis dėl LGBT

    Vengrijos ministras pirmininkas Péteris Magyaras pranešė, kad jo Vyriausybė teiks pataisas vadinamajam vaikų apsaugos įstatymui, kuris jau ne vienerius metus kelia konfliktą su Briuseliu. Sprendimas paskelbtas po to, kai Europos Sąjungos Teisingumo Teismas šį teisės aktą įvertino kaip diskriminacinį.

    Įstatymas buvo priimtas 2021 metais, tuometinei Viktoro Orbáno Vyriausybei jį siejant su nepilnamečių apsauga nuo seksualinio išnaudojimo. Vėliau jis buvo papildytas nuostatomis, kurios praktiškai apribojo informacijos apie homoseksualumą ir lytinę tapatybę pateikimą nepilnamečiams, o tai sulaukė aštrios žmogaus teisių organizacijų kritikos.

    Praktikoje tai reiškė, kad dalis knygų, spaudos leidinių ar filmų buvo šalinami iš prekybos ar transliavimo grafikų, o turinio platintojams kilo papildomų ribojimų rizika. Europos Komisija dėl šių nuostatų pradėjo pažeidimo procedūrą, argumentuodama, kad jos nesuderinamos su ES teise ir pagrindinėmis teisėmis.

    Ką pasakė ES Teisingumo Teismas

    Šių metų balandį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo, kad Vengrijos teisės aktas pažeidžia ES teisę. Teismas nurodė, kad tokios nuostatos stigmatizuoja LGBTIQ asmenis, pažeidžia jų žmogaus orumą ir gali didinti socialinę atskirtį.

    Šis sprendimas sustiprino spaudimą Vengrijai peržiūrėti reguliavimą, nes ginčas su ES institucijomis jau buvo virtęs ne tik politiniu, bet ir finansiniu klausimu. Vengrija siekia atkurti pasitikėjimą dėl teisės viršenybės ir žmogaus teisių standartų, nuo kurių priklauso ir dalies ES lėšų prieinamumas.

    Vyriausybės planas: griežčiau vaikams, be diskriminacijos

    P. Magyaras nacionaliniam radijui pareiškė, kad pataisos turėtų išlaikyti tikslą riboti nepilnamečių prieigą prie smurtinio ir seksualinio turinio, tačiau kartu panaikinti diskriminacines nuostatas seksualinių mažumų atžvilgiu. Jo teigimu, siekiama, kad vaikų apsauga nebūtų naudojama kaip pagrindas riboti tam tikrų visuomenės grupių teises.

    „Yra didelė tikimybė, kad įstatymo pataisos, kartu su stipresne vaikų apsauga, leis Vengrijai išvengti baudos“, – sakė P. Magyaras.

    Europos Komisija, komentuodama planuojamas pataisas, nurodė, kad kol kas per anksti vertinti jų turinį, tačiau patvirtino palaikanti glaudų dialogą su Vengrijos institucijomis. Pataisos, kaip skelbiama, turėtų būti pateiktos parlamentui artimiausiu metu.

    ES pinigai ir spaudimas iš Briuselio

    Šis žingsnis Vengrijoje vertinamas ir platesniame kontekste, susijusiame su ES finansavimu. P. Magyaras teigia, kad tikslas yra atverti kelią papildomoms ES lėšoms, įskaitant paramą švietimui, kuri, jo teigimu, galėtų siekti apie 500 000 000 eurų.

    Vengrijos santykius su ES jau anksčiau komplikavo ir kitos bylos. Pavyzdžiui, atskiroje byloje dėl migracijos sistemos ES teismas Vengrijai buvo pritaikęs milijono eurų per dieną baudą, kuri, viešai skelbta, jau virto maždaug 1 000 000 000 eurų našta.

    Savaitgalį P. Magyaras taip pat pranešė apie ketinimus švelninti įvaikinimo ribojimus tos pačios lyties poroms, kurie ankstesnės valdžios laikotarpiu buvo faktiškai užkirsti. Šie pokyčiai rodo platesnę kryptį, kuria naujoji Vyriausybė siekia normalizuoti santykius su ES ir sumažinti ilgai trunkančių politinių konfliktų kainą.

    Kol kas lieka neaišku, kaip greitai pataisos bus priimtos ir ar jos visiškai atitiks ES teismo sprendimo logiką. Tačiau pats signalas apie atsitraukimą nuo diskriminacinių nuostatų jau vertinamas kaip reikšmingas posūkis Vengrijos vidaus politikoje ir jos santykiuose su Briuseliu.

  • Europos Komisija ruošiasi paduoti Prancūziją ir Ispaniją į teismą: vėluoja NIS2 kibernetinio saugumo įstatymai

    Europos Komisija ruošiasi paduoti Prancūziją ir Ispaniją į teismą: vėluoja NIS2 kibernetinio saugumo įstatymai

    Europos Komisija rengiasi kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl Prancūzijos ir Ispanijos vėlavimo perkelti į nacionalinę teisę pagrindines ES kibernetinio saugumo taisykles. Kalbama apie NIS2 direktyvą, kuri turėjo būti įgyvendinta iki 2024 metų spalio, tačiau abi šalys termino neįvykdė.

    ES institucijų vertinimu, delsimas reiškia, kad dalis kritinės infrastruktūros operatorių šiose valstybėse vis dar neturi vienodai privalomų reikalavimų, kaip valdyti kibernetines rizikas. NIS2 sugriežtina atsakomybę vadovybei, numato incidentų pranešimo terminus ir reikalauja diegti sistemines saugumo priemones.

    Komisija nurodo, kad dėl vėlavimo buvo imtasi įprastų pažeidimo procedūros žingsnių ir šalims priminta daugiau nei kartą. Dabar planuojamas kreipimasis į Teisingumo Teismą yra eskalacija, kuri tam tikrais atvejais gali baigtis finansinėmis sankcijomis, nors teismas taip pat gali suteikti papildomo laiko įsipareigojimams įvykdyti.

    Kas yra NIS2 ir kodėl ji svarbi

    NIS2 direktyva priimta 2022 metais, o jos tikslas yra suvienodinti kibernetinio saugumo standartus visoje ES ir išplėsti sektorių bei organizacijų, kurioms taikomi reikalavimai, apimtį. Ji apima tokias sritis kaip energetika, transportas, vandens tiekimas, sveikatos apsauga, skaitmeninė infrastruktūra ir kitos gyvybiškai svarbios paslaugos.

    Direktyva numato, kad organizacijos turi taikyti rizikos valdymo priemones, stiprinti tiekimo grandinės saugumą ir aiškiai apibrėžti atsakomybę už saugumą. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį incidentų prevencijai, reagavimui ir ataskaitų teikimui, kai kibernetinės atakos tampa vis dažnesnės ir sudėtingesnės.

    Kodėl Prancūzija vėluoja

    Viešai skelbta, kad Prancūzija sieja NIS2 perkėlimą su kitu ES kritinės infrastruktūros atsparumo reguliavimu ir planuoja tai įgyvendinti vienu nacionaliniu teisės aktu. Tačiau projektas susidūrė su vėlavimais, todėl realus priėmimo grafikas nusikėlė.

    „Nekomentuojame vykstančių pažeidimo procedūrų. Kadangi NIS2 perkėlimo terminas baigėsi 2024 metais spalį, Komisija gali perduoti kai kurias valstybes nares Teisingumo Teismui“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier.

    Ką tai gali reikšti kitoms šalims

    Komisija leidžia suprasti, kad kartu gali būti keliamos bylos ir kitoms valstybėms, kurios iki šiol neperkėlė NIS2 į nacionalinę teisę. Tai signalas, kad Briuselis siekia greitesnio vienodų kibernetinio saugumo taisyklių įsigaliojimo, ypač kritinių paslaugų sektoriuose.

    NIS2 įgyvendinimas yra svarbus ne tik dėl atitikties ES teisės reikalavimams, bet ir dėl praktinės rizikos: atakos prieš infrastruktūrą, tiekimo grandines ir viešąsias paslaugas gali turėti tiesioginių pasekmių ekonomikai ir gyventojams. Dėl to kibernetinio atsparumo stiprinimas vis dažniau laikomas ne vien IT, bet ir nacionalinio saugumo klausimu.