CP v2

Tag: ESA

  • Paryžiuje „Cercle“ festivalis su ESA: DJ setai tarp raketų ir astronautų pasakojimai apie Marsą

    Paryžiuje „Cercle“ festivalis su ESA: DJ setai tarp raketų ir astronautų pasakojimai apie Marsą

    Festivalis, kuriame susitinka muzika ir kosmosas

    2026 metais Paryžiaus apylinkėse vykęs „Cercle“ festivalis šiemet išsiplėtė iki trijų dienų ir, organizatorių teigimu, tapo didžiausiu per visą renginio istoriją. Skelbiama, kad kasdien jis sutraukė maždaug po 20 000 lankytojų, o bendra atmosfera priminė ne vien elektroninės muzikos renginį, bet ir kultūros bei mokslo parodą.

    Vienas ryškiausių šių metų akcentų – pirmą kartą įgyvendintas bendras projektas su Europos kosmoso agentūra (ESA) ir Prancūzijos kosmoso agentūra CNES. Organizatoriai pabrėžė, kad tai buvo ne reklaminė partnerystė, o programos bendraautorystė, kai kosmoso institucijos prisidėjo prie turinio ir edukacinių patirčių.

    Scenos tarp lėktuvų ir raketų

    Renginio erdve tapo Musée de l’Air et de l’Espace teritorija šalia Paryžiaus Le Buržė oro uosto. Šis 1919 metais įkurtas aviacijos ir kosmoso muziejus laikomas vienu seniausių ir žinomiausių pasaulyje, o jo kolekcijoje – daugiau nei 150 orlaivių, taip pat palydovai, raketos, varikliai ir kiti istoriją iliustruojantys eksponatai.

    Tarp „Ariane“ raketų, „Concorde“ ir didžiulio „Airbus A380“ festivalis pastatė tris scenas, kuriose pasirodė Eric Prydz, Röyksopp, ARTBAT, Ben Böhmer, Monolink, Michael Bibi, Adriatique ir kiti. Tokia aplinka tapo ne tik dekoracija, bet ir renginio tapatybės dalimi – muzika buvo sąmoningai įkomponuota į aviacijos ir kosmoso kontekstą.

    ESA į festivalį atvežė mokslą

    Greta koncertų programa buvo papildyta atskira „CUPOLA“ zona – kupolo formos erdve, kurioje vyko astronautų ir mokslininkų pranešimai bei diskusijos apie kosmoso tyrimus. Čia lankytojai galėjo išgirsti, kaip skirtingoje atmosferoje keičiasi garso sklidimas ir kodėl, pavyzdžiui, Marse žmogus garsus galėtų suvokti kitaip nei Žemėje.

    „Marse skirtingi garso dažniai sklinda nevienodu greičiu, todėl jie mus pasiekia skirtingu vėlavimu, o Žemėje taip nevyksta“, – sakė vienas ESA mokslininkų.

    Ši kryptis atspindi platesnę ESA komunikacijos tendenciją: kosmoso agentūros vis dažniau ieško ne tik formalių pranešimų, bet ir kultūrinių formatų, kurie pasiektų jaunesnes auditorijas. Festivalis šiuo atveju tapo platforma, kur emocinė patirtis ir mokslinis pasakojimas veikia vienu metu.

    Simbolinis startas iš TKS ir artistų įspūdžiai

    Vienu simboliškiausių momentų tapo festivalio atidarymas, įgarsintas Prancūzijos ESA astronautės Sophie Adenot sveikinimu, įrašytu iš Tarptautinės kosminės stoties. Organizatoriai tai pristatė kaip išskirtinį bandymą sujungti elektroninės muzikos sceną su realia kosmoso misijų kasdienybe.

    Brazilų DJ ir prodiuserė ANNA, pasirodžiusi „Concorde“ scenoje, teigė, kad vieta pakeitė ir jos seto sprendimus. Ji priminė, kad karjerą pradėjo dar paauglystėje tėvo klube, o šiandien kuria bei remiksuoja tarptautinio lygio atlikėjams ir vis dažniau eksperimentuoja su ambient, meditatyvia muzika.

    „Kai rinkausi kūrinius, kuriuos grosiu, planas buvo vienoks, bet galiausiai viskas pasikeitė. Ši vieta prašosi kažko kitokio, platesnio ir ypatingesnio“, – sakė ANNA.

    „Cercle“ per dešimtmetį išaugo iš idėjos filmuoti DJ pasirodymus išskirtinėse pasaulio vietose į tarptautinį reiškinį, kuriam didelę auditorijos dalį atnešė „Youtube“ platformoje publikuojami vaizdo įrašai. 2026 metų festivalis parodė, kad šis formatas evoliucionuoja dar toliau – į renginį, kuriame vienoje erdvėje susijungia koncertas, audiovizualinis šou ir gyvas mokslo populiarinimas.

  • Saulė paleido rekordą: radijo pliūpsnis tęsėsi 19 dienų, mokslininkai aiškinasi, ką tai reiškia

    Saulė paleido rekordą: radijo pliūpsnis tęsėsi 19 dienų, mokslininkai aiškinasi, ką tai reiškia

    Saulė dar kartą priminė, kad kosminiai orai gali nustebinti net patyrusius tyrėjus: 2025 metų rugpjūtį užfiksuotas IV tipo radijo pliūpsnis truko net 19 dienų. Tai beveik keturis kartus ilgiau nei ankstesni panašaus reiškinio rekordai, kurie siekė maždaug 5 dienas.

    Nors pačios radijo bangos žmonėms nėra pavojingos, tokie pliūpsniai dažnai rodo aktyvias magnetines sritis, galinčias sukelti dalelių audras. Būtent jos kelia riziką palydovams, ryšių sistemoms, navigacijai ir kai kurioms kosminėms misijoms.

    Kaip pavyko pamatyti visą reiškinį

    Šio įvykio nepavyko stebėti vienu aparatu, nes Saulė sukasi, o reiškinį sukėlusi sritis tai pasislepia, tai vėl atsiduria skirtingų prietaisų matymo lauke. Todėl mokslininkai sujungė kelių misijų duomenis: NASA STEREO, Parker Solar Probe ir Wind, taip pat bendros ESA ir NASA misijos Solar Orbiter.

    Kiekvienas aparatas pliūpsnį „pagavo“ tik dalį laiko, bet sujungus stebėjimus pavyko atkurti beveik nenutrūkstamą 19 dienų trukmės vaizdą. Tyrėjai tai prilygina estafetei, kai skirtingi zondai tarsi perduoda vieni kitiems stebėjimo „lazdelę“.

    Kokia buvo tikroji priežastis

    Analizuodama STEREO duomenis komanda pritaikė naują metodiką ir nustatė, kad radijo emisija kilo iš didelės magnetinės struktūros Saulės vainike, vadinamos šalmo srove. Tai V formą primenantis darinys, dažnai matomas per visiškus Saulės užtemimus.

    Pagal tyrėjų išvadas, ši struktūra buvo sustiprinta kelių iš tos pačios srities beveik iš eilės įvykusių vainikinės masės išmetimų. Tokie išmetimai, iš esmės „pamaitinę“ magnetinį spąstą, galėjo ilgai išlaikyti įkalintus elektronus ir palaikyti neįprastai ilgą radijo pliūpsnį.

    Kodėl tai svarbu Žemei

    IV tipo radijo pliūpsniai siejami su magnetiškai aktyviomis sritimis, kurios kartais būna susijusios ir su reiškiniais, galinčiais paveikti Žemės aplinką. Jei stipresnės dalelių audros pasiektų Žemę, jos gali trikdyti palydovų elektroniką, didinti radiacinę apkrovą astronautams ir sukelti ryšio sutrikimų aukštose platumose.

    Todėl geresnis supratimas, kodėl vieni radijo pliūpsniai trunka valandas ar kelias dienas, o kiti užsitęsia savaitėmis, tampa praktiniu kosminių orų prognozavimo klausimu. Kuo tiksliau identifikuojami tokie magnetiniai „rezervuarai“, tuo daugiau laiko galima turėti pasirengimui ir rizikų mažinimui.

    Mokslinis darbas, kuriame aprašytas šis rekordas, publikuotas žurnale „The Astrophysical Journal Letters“. Tyrėjai pabrėžia, kad kelių misijų duomenų sintezė tampa vis svarbesnė, nes vienas prietaisas retai gali aprėpti ilgai trunkančius ir dinamiškus Saulės procesus.

  • ESA ir Kinijos SMILE misija pradėjo Žemės magnetosferos žemėlapį: kodėl tai svarbu mums

    ESA ir Kinijos SMILE misija pradėjo Žemės magnetosferos žemėlapį: kodėl tai svarbu mums

    Kas yra SMILE misija?

    Europos kosmoso agentūros ESA ir Kinijos mokslų akademijos bendra SMILE misija oficialiai pradėjo darbą orbitoje. Į kosmosą iškelta maždaug 3 metrų aukščio aparatas su sekimo įranga ir ryšio antenomis.

    Misijos tikslas – stebėti Žemės magnetosferą, kuri veikia kaip apsauginis skydas nuo Saulės vėjo – įkrautų dalelių srautų iš Saulės. Nuo magnetosferos būklės priklauso, kaip stipriai kosminiai reiškiniai gali paveikti mūsų technologijas.

    Ką mokslininkai bandys pamatyti?

    SMILE rinks minkštųjų rentgeno ir ultravioletinių spindulių duomenis, kad būtų galima užfiksuoti, kaip ir kada Saulės vėjas susiduria su Žemės magnetiniu lauku. Tai leidžia ne tik matuoti parametrus taškuose, bet ir sudaryti platesnį „vaizdą“ apie procesus aplink planetą.

    Pasak ESA, šie stebėjimai padės užpildyti svarbią spragą suprantant Saulės ir Žemės sąveiką. Praktinė pusė tiesioginė: geresnis supratimas reiškia tikslesnes kosminių orų prognozes.

    „Jei ne magnetosfera, gyvybė Žemėje negalėtų išlikti“, – sakė ESA.

    Kodėl tai aktualu technologijoms ir žmonėms?

    Magnetosferos sutrikimai geomagnetinių audrų metu gali trikdyti palydovinį ryšį, navigaciją, radijo signalus, o kraštutiniais atvejais daryti įtaką elektros tinklams. Dėl to kosminių orų stebėsena tampa vis svarbesnė tiek kasdienėms paslaugoms, tiek kritinei infrastruktūrai.

    SMILE taip pat svarbi planuojant būsimus pilotuojamus skrydžius ir darbą orbitoje: radiacijos aplinka ir jos kaita lemia astronautų saugumą. Misijos duomenys gali padėti tiksliau įvertinti rizikas ir geriau suplanuoti apsaugos priemones.

    Misijos metu aparatas skris iki maždaug 121 000 kilometrų virš Šiaurės ašigalio, tai yra maždaug trečdalį atstumo iki Mėnulio. Kiekvienoje orbitoje planuojama surinkti iki 45 valandų nepertraukiamų stebėjimų.

    SMILE pirmąjį signalą į Žemę perdavė praėjus maždaug dviem valandoms po starto ir išskleidė saulės baterijas. Tai reiškia, kad energijos tiekimas sistemoms ir mokslo prietaisams veikia kaip planuota, o misija gali pereiti į pilnavertį stebėjimų režimą.

  • Lenkija dar šią savaitę skelbs, kur įsikurs ESA centras: svarstomi Varšuva ir Krokuva

    Lenkija dar šią savaitę skelbs, kur įsikurs ESA centras: svarstomi Varšuva ir Krokuva

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis pareiškė, kad dar šią savaitę bus priimtas sprendimas dėl Europos kosmoso agentūros (ESA) centro vietos Lenkijoje. Apie tai jis kalbėjo konferencijoje „Impact’26“, pabrėždamas, kad šalis siekia ambicingesnio vaidmens aukštųjų technologijų srityse.

    Pasak ministro, kosmoso technologijos yra viena iš sričių, kurioje Lenkija nori matyti aiškų proveržį, susietą ir su nacionaliniu saugumu, ir su ekonomikos modernizavimu. Sprendimas dėl vietos, kaip teigiama neoficialiai, turėtų būti tarp Varšuvos ir Krokuvos.

    Sprendimas dėl vietos jau arti

    Ministras priminė, kad Lenkija 2025 metų lapkričio pabaigoje pasirašė su ESA ketinimų protokolą dėl naujo centro įkūrimo. Domańskis vadovauja tarpžinybinei grupei, kuri koordinuoja šį projektą ir rengia sprendimus dėl jo įgyvendinimo.

    „Kosmoso technologijos yra sritis, kurioje turime mąstyti ambicingai. Dar šią savaitę priimsime sprendimą dėl pirmojo ESA centro Lenkijoje“, – sakė A. Domańskis.

    Viešoje erdvėje aptariama, kad kartu su sprendimu dėl miesto gali būti paskelbta ir tikslesnė planuojamos investicijos vieta. Tokie projektai paprastai apima ne tik administracinę būstinę, bet ir infrastruktūrą tyrimams, duomenų apdorojimui bei tarptautinėms komandoms.

    Kuo užsiimtų ESA centras?

    Remiantis iki šiol skelbtais Lenkijos valdžios pranešimais, centras turėtų dirbti Žemės stebėjimo, palydovinių duomenų analizės ir kosmoso technologijų plėtros srityse. Šios kompetencijos vis dažniau laikomos kritiškomis civilinei saugai, ekstremalių situacijų valdymui ir infrastruktūros stebėsenai.

    Žemės stebėjimo duomenys naudojami vertinant potvynių, gaisrų ar sausrų rizikas, stebint aplinkos pokyčius, taip pat planuojant teritorijų vystymą. Palydovinė analizė svarbi ir krizių metu, kai sprendimai turi būti priimami greitai, o informacija – patikima ir atnaujinama beveik realiu laiku.

    DI ir technologinė nepriklausomybė

    Kalbėdamas plačiau apie ekonomikos pokyčius, ministras akcentavo, kad pasaulyje vyksta lūžis, susijęs su dirbtiniu intelektu. Jo teigimu, didžiausią įtaką turės tos valstybės ir organizacijos, kurios kontroliuos duomenis, modelius ir intelektinę nuosavybę.

    Jis pabrėžė, kad Lenkija siekia neapsiriboti tik užsakomųjų paslaugų ar užsienyje sukurtų sprendimų diegimo vaidmeniu. Kaip pavyzdžius ministras minėjo Krokuvoje vystomą „AI Factory“ iniciatyvą ir Poznanėje kuriamą Piast centrą, kurie turėtų stiprinti vietines kompetencijas ir technologinį savarankiškumą.

    „Nenorime tik vykdyti kitų procesų. Mums reikia tikro technologinio suvereniteto“, – sakė A. Domańskis.

    Sprendimas dėl ESA centro vietos vertinamas kaip signalas, kokį vaidmenį Lenkija siekia užimti Europos kosmoso ir pažangių duomenų technologijų grandinėje. Jei projektas bus įgyvendintas pagal planą, jis gali tapti traukos tašku mokslui, startuoliams ir aukštos kvalifikacijos specialistams.