Suvirinimo pramonė Europoje susiduria su dviem lygiagrečiomis problemomis: trūksta kvalifikuotų suvirintojų, o įrangos ir komponentų rinkoje stiprėja kainų spaudimas iš Azijos. Dėl to įmonės vis dažniau ieško sprendimų, kurie leistų išlaikyti gamybos apimtis ir konkurencingumą ne tik kaina.
Katovicuose vykusioje parodoje ExpoWELDING verslo atstovai akcentavo, kad vien darbuotojų paieška situacijos neišsprendžia. Vis daugiau dėmesio skiriama procesų automatizavimui, skaitmeninimui ir sprendimams, kurie leidžia tiksliau planuoti gamybą bei mažinti broką.
Suvirintojų trūkumas neslūgsta
Įmonės pripažįsta, kad patyrusių suvirintojų rinka išlieka įtempta, o atlyginimų lūkesčiai auga greičiau nei produktyvumas. Tai ypač jaučia gamintojai, dirbantys su trumpomis serijomis, nestandartiniais gaminiais ir dažnai besikeičiančiais užsakymais.
„Vis dar trūksta patyrusių specialistų: ir suvirintojų, ir suvirinimo technologų, todėl darbuotojų klausimas išlieka vienas didžiausių“, – sakė „Valk Welding“ atstovas Igoras Gembčikas.
Vienu praktiškiausių atsakų į šią problemą tampa suvirinimo robotizacija. Jei anksčiau ji buvo siejama daugiausia su didelėmis gamyklomis ir masine gamyba, dabar tiekėjai vis dažniau taikosi į mažas ir vidutines įmones, kurioms svarbus lankstumas.
„Mūsų tikslas – mažos ir vidutinės įmonės su mažaserijine, kartais nepasikartojančia gamyba. Robotizacijos lygis jau toks, kad realiai galime padėti ir pagreitinti procesą“, – teigė I. Gembčikas.
Kodėl su Azija kainomis nepakovosi
Europos gamintojai atvirai pripažįsta, kad dalyje segmentų su Azijos tiekėjais kainomis konkuruoti sudėtinga, ypač kai pirkėjai pirmiausia žiūri į pradinę įrangos kainą. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama bendroms nuosavybės sąnaudoms, kurios atsiskleidžia jau po pirkimo.
Pramonės atstovų teigimu, lemiamais veiksniais tampa pristatymo terminai, atsarginių dalių prieinamumas, garantinės sąlygos ir serviso greitis. Kritiniu atveju net kelių dienų prastova gali kainuoti brangiau nei sutaupymas perkant pigesnę įrangą.
„Gamyba Lenkijoje ar kaimyninėse šalyse turi didelę reikšmę ir dėl tiekimo, ir dėl aptarnavimo po pardavimo. Svarbiausia – servisas ir techninės konsultacijos, kurios yra vietoje, šalyje“, – sakė „ESAB“ atstovas Robertas Lazikas.
Šią mintį parodoje papildė ir Gornosiąskio technologijų instituto Suvirinimo centro vadovas Jacekas Slania, pabrėžęs, kad mažiausia kaina ne visada reiškia mažiausias sąnaudas. Jo teigimu, svarbu ir kokybės stabilumas, ir atitiktis reikalavimams, leidžianti produkciją teisėtai tiekti rinkai.
Investicijas dalyje sektorių stingdo finansavimas
Ne visi rinkos dalyviai situaciją vertina vienodai: dalis įmonių jaučia aiškų investicijų sulėtėjimą sektoriuose, kuriuos aptarnauja. Viena jautriausių sričių – projektai, susiję su kasyba, kur finansavimo sąlygos tapo griežtesnės.
„Daugelį projektų, susijusių su kasyba, didžioji dalis bankų blokuoja, todėl prieiga prie lėšų yra stipriai ribojama. Dėl to stringa investicijos“, – sakė bendrovės „Tonex“ savininkas Lukašas Kubikas.
Jo teigimu, net ir sudėtingesnėje aplinkoje įmonės siekia išlaikyti pardavimus dalyvaudamos parodose, stiprindamos rinkodarą ir plėsdamos pasiūlą. Tokia taktika padeda ne tik pritraukti naujų klientų, bet ir išauginti užsakymus iš esamų partnerių.