CP v2

Tag: Escherichia coli

  • Šių 5 produktų nevalgykite žalių: gydytojai įspėja apie rimtą žalą sveikatai

    Kai kurie maisto produktai atrodo visiškai įprasti, tačiau valgomi žali gali kelti realią riziką sveikatai. Specialistai pabrėžia, kad pagrindinė problema dažniausiai yra patogeninės bakterijos, kurių nepašalina vien nuplovimas.

    Didžiausią pavojų sukelia žalias produktas, kuriam įprastai reikalinga pakankama kaitra, kad žūtų ligas sukeliančios bakterijos. Ypač atsargūs turėtų būti vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, nėščiosios ir silpnesnį imunitetą turintys asmenys.

    Žalia sausainių tešla

    Žalioje sausainių tešloje rizika slypi ne tik kiaušiniuose, bet ir miltuose. Miltai nėra termiškai apdorojami, todėl juose gali pasitaikyti bakterijų, kurios patekusios į organizmą sukelia apsinuodijimą maistu.

    Jei tešloje naudojami žali kiaušiniai, papildomai didėja salmoneliozės rizika. Saugiausia išeitis yra tešlą kepti iki pilno iškepimo arba rinktis receptus su termiškai apdorotais ingredientais.

    Nepasterizuotas pienas ir faršas

    Nepasterizuotas pienas gali turėti įvairių ligas sukeliančių bakterijų, todėl jo gėrimas be terminio apdorojimo laikomas rizikingu. Jei pienas nepasterizuotas, jis turėtų būti pakaitinamas iki saugaus vartojimo.

    Žalias jautienos faršas yra ypač jautrus užterštumui, nes mėsa sumalama ir bakterijos gali pasiskirstyti visame produkte. Tinkamas iškepimas iki saugios vidaus temperatūros reikšmingai sumažina žarninių infekcijų tikimybę.

    Žalios pupelės ir grybai

    Kai kurios džiovintų pupelių rūšys, ypač raudonosios pupelės, gali turėti natūralių toksinų, kurie sukelia stiprius virškinimo sutrikimus. Kad pupelės būtų saugios, jas būtina tinkamai išmirkyti ir virti pakankamai ilgai.

    Grybai taip pat dažnai nerekomenduojami žali, nes gali turėti sunkiau virškinamų junginių, o kaitinimas pagerina jų pasisavinimą. Be to, terminis apdorojimas sumažina mikroorganizmų riziką, kuri gali išlikti ant nepakankamai apdorotų grybų.

    Jei suvalgius nepakankamai termiškai apdorotą produktą atsiranda pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai ar karščiavimas, svarbu stebėti būklę ir prireikus kreiptis į medikus. Rizika didesnė, jei simptomai stiprūs, užsitęsia ar pasireiškia vaikams.

  • Plaunate maltą mėsą prieš kepimą? Specialistai perspėja: taip tik padidinate bakterijų riziką

    Kodėl plauti mėsą pavojinga

    Dalis žmonių vis dar mano, kad prieš kepant ar verdant žalią mėsą būtina ją nuplauti, kad būtų švaresnė ir saugesnė. Tačiau maisto saugos specialistai pabrėžia, kad toks įprotis neduoda naudos ir gali padidinti bakterijų išplitimo virtuvėje riziką.

    Plaunant maltą mėsą ar paukštieną po tekančiu vandeniu bakterijos nėra sunaikinamos. Vietoje to vandens lašeliai nuo kriauklės gali pasklisti ant stalviršių, čiaupo, indų ar šalia esančių produktų ir taip sukelti kryžminę taršą.

    Malta mėsa yra jautresnė

    Maltai mėsai reikia daugiau atsargumo nei vientisiems gabalams, nes bakterijos joje gali būti ne tik paviršiuje, bet ir masės viduje. Tokiais atvejais saugumą užtikrina ne plovimas, o pakankama terminė apdorojimo temperatūra.

    Svarbiausios rizikos siejamos su patogenais, tokiais kaip Salmonella ir Escherichia coli. Net jei pati mėsa vėliau bus gerai iškepta, ant paviršių ir įrankių patekusios bakterijos gali užteršti kitus maisto produktus, kurie nebebus kaitinami.

    Kenčia ir skonis, ir tekstūra

    Plovimas kenkia ne tik higienai, bet ir patiekalo kokybei. Malta mėsa sugeria vandenį, praranda dalį natūralių sulčių, o keptuvėje dažniau pradeda troškintis, o ne skrusti.

    Dėl to ją sunkiau apskrudinti, ji gali tapti vandeninga, prarasti ryškesnį skonį ir malonią tekstūrą. Prieskoniai tokio efekto dažnai nebeištaiso, ypač gaminant padažus ar kotletus.

    Kaip elgtis saugiai virtuvėje

    Saugiausias būdas sumažinti bakterijų riziką yra tinkama terminė apdorojimo trukmė ir temperatūra, o ne plovimas. Praktikoje tai reiškia, kad mėsą verta dėti iš pakuotės tiesiai į keptuvę ar indą, kuriame ją formuosite, ir vengti papildomų veiksmų prie kriauklės.

    Taip pat svarbu nusiplauti rankas šiltu vandeniu su muilu prieš ir po kontakto su žalia mėsa, kruopščiai nuvalyti paviršius ir įrankius. Jei įmanoma, atskirkite pjaustymo lenteles žaliai mėsai ir daržovėms, o maltą mėsą laikykite šaldytuve ir nepalikite kambario temperatūroje.

    Nors įprotis plauti mėsą dažnai ateina iš šeimos tradicijų, maisto saugos praktika rodo priešingą rezultatą. Atsisakius plovimo ir susitelkus į švarą bei gerą iškepimą, virtuvėje bus mažiau rizikų, o patiekalai pavyks skanesni.

  • Zarasų rajono maudyklų vandens kokybės stebėsena startavo: ką parodė pirmieji tyrimai

    Zarasų rajono maudyklų vandens kokybės stebėsena startavo: ką parodė pirmieji tyrimai

    Nuo gegužės 21 dienos Zarasų rajono savivaldybėje pradėta oficiali maudyklų vandens kokybės stebėsena. Ji bus vykdoma visą aktyvų maudynių sezoną iki rugsėjo 1 dienos, periodiškai imant vandens mėginius ir vertinant jų atitiktį nustatytiems reikalavimams.

    Stebėsena atliekama pagal Lietuvos higienos normą HN 92:2018, kuri apibrėžia paplūdimių ir maudyklų vandens kokybės vertinimo tvarką. Pagrindinis tikslas yra laiku nustatyti galimą mikrobiologinę taršą ir užtikrinti, kad gyventojai galėtų maudytis saugiai.

    Kokie rodikliai tiriami?

    Vertinant mėginius, daugiausia dėmesio skiriama dviem mikrobiologiniams rodikliams: žarniniams enterokokams ir žarninėms lazdelėms (Escherichia coli). Šie rodikliai laikomi svarbiausiais, nes leidžia spręsti apie galimą fekalinę taršą, kuri didina virškinamojo trakto ir kitų infekcijų riziką.

    Pagal higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų koncentracija maudyklų vandenyje turi neviršyti 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 mililitrų vandens, o žarninių lazdelių rodiklis turi būti ne didesnis kaip 1 000 kolonijas sudarančių vienetų 100 mililitrų vandens.

    Atliekama ir vizuali patikra

    Be laboratorinių tyrimų, maudyklų vanduo vertinamas ir vizualiai. Tikrinama, ar vandenyje ir pakrantėje nėra dervų likučių, stiklo, plastiko, gumos ar kitų atliekų, kurios gali kelti pavojų poilsiautojams.

    Tokios apžiūros padeda greičiau pastebėti taršos požymius po liūčių, intensyvesnio poilsiautojų srauto ar kitų aplinkybių, kai į vandenį gali patekti teršalai.

    Pirmieji 2026 metų sezono rezultatai

    Skelbiama, kad 2026 metų gegužės 21 dieną paimtų Zarasų rajono maudyklų vandens mėginių mikrobiologinių tyrimų rezultatai atitiko HN 92:2018 reikalavimus. Tai reiškia, kad pagal pagrindinius mikrobiologinius rodiklius vandens kokybė vertinama kaip tinkama maudynėms.

    Vis dėlto specialistai primena, kad vandens kokybė per sezoną gali kisti, ypač po smarkių kritulių ar karščių, todėl stebėsena tęsiama iki rugsėjo 1 dienos, o gyventojams rekomenduojama sekti naujausią skelbiamą informaciją.

  • Elektrėnų maudyklų vanduo patikrintas: pirmieji sezono tyrimai rodo, kur maudytis saugu

    Elektrėnų savivaldybėje paimti pirmieji šio maudymosi sezono maudyklų vandens mėginiai parodė, kad visose tikrintose vietose vanduo atitinka higienos normų reikalavimus. Savivaldybė skelbia, kad pagal gautus duomenis gyventojai ir svečiai šiuo metu gali drąsiai planuoti poilsį prie vandens.

    Mėginiai buvo paimti 2025 metų gegužės 26 dieną, o mikrobiologinius tyrimus atliko Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyrius. Tokie tyrimai sezono pradžioje laikomi svarbia prevencine priemone, leidžiančia įvertinti, ar maudyklos nekelia padidintos užkrečiamųjų ligų rizikos.

    Tyrimų metu vertinti du pagrindiniai mikrobiologiniai rodikliai: žarninės lazdelės Escherichia coli ir žarniniai enterokokai. Šie indikatoriai padeda nustatyti galimą fekalinę taršą ir yra vieni svarbiausių vertinant, ar vanduo tinkamas maudytis.

    Pagal galiojančius reikalavimus Escherichia coli kiekis neturi viršyti 1 000 vienetų 100 mililitrų vandens, o žarninių enterokokų riba yra 100 vienetų 100 mililitrų. Savivaldybės pateiktais duomenimis, nė vienoje tirtų maudyklų šie dydžiai nebuvo viršyti.

    Tikrintos maudyklos apėmė Elektrėnų marias, Vievio ežerą bei keletą kitų poilsio vietų, įskaitant Kareivonių tvenkinį ir Aujėdo, Nestrėvančio, Vaisiečio bei Monio ežerus. Rezultatai visose nurodytose vietose įvertinti kaip atitinkantys higienos normą.

    Elektrėnų savivaldybėje maudymosi sezonas oficialiai trunka nuo birželio 1 dienos iki rugsėjo 15 dienos. Visą šį laikotarpį bus tęsiama reguliari stebėsena, o naujausia informacija apie vandens būklę gyventojams paprastai skelbiama savivaldybės kanaluose ir informaciniuose stenduose prie maudyklų.

    Specialistai primena, kad net ir geriems tyrimų rezultatams esant aktualu stebėti aplinkos sąlygas: po smarkių liūčių ar staigių vandens lygio pokyčių taršos rizika gali didėti. Pastebėjus neįprastą vandens kvapą, spalvą, gausų dumblių sužydėjimą ar negyvas žuvis, rekomenduojama rinktis kitą maudymosi vietą ir apie situaciją pranešti atsakingoms tarnyboms.

  • Akmenės rajone startavo maudyklų vandens ir smėlio tyrimai: pirmieji rezultatai jau aiškūs

    Akmenės rajone startavo maudyklų vandens ir smėlio tyrimai: pirmieji rezultatai jau aiškūs

    Akmenės rajono savivaldybėje pradėti šio sezono maudyklų vandens ir paplūdimių smėlio tyrimai. Savivaldybė, vadovaudamasi higienos norma HN 92:2018, yra atsakinga už maudyklų vandens kokybės stebėseną, o kartu periodiškai tikrinamas ir smėlis.

    Oficialus maudymosi sezonas Lietuvoje trunka nuo birželio 1 dienos iki rugsėjo 15 dienos, tačiau pirmieji mėginiai Akmenės rajone paimti gegužės 21 dieną. Tyrimų tikslas – laiku pastebėti galimą taršą ir prireikus operatyviai imtis papildomų patikrų ar ribojimų.

    Kur bus tikrinama dažniausiai

    Šį sezoną stebėsena apima Sablauskių, Pragalvio, Ramučių, Kivylių ir Kruopių tvenkinius, taip pat Ventos upės maudykles ties Ventos miestu ir Papile. Į sąrašą įtraukti ir Šaltiškių tvenkinys (karjeras) prie Papilės, Virvytės upė ties Kairiškių kaimu, Pakalniškių tvenkinys (karjeras) bei vandens telkinys Naujojoje Akmenėje tarp Respublikos ir Ramučių gatvių.

    Dažniau, po 8 kartus per sezoną, planuojama tirti Sablauskių ir Pragalvio tvenkinius bei Ventos upę ties Ventos miestu. Kitos maudymosi vietos bus tiriamos po 4 kartus, o paplūdimių smėlis per sezoną bus tikrinamas 4 kartus, kiekvieną kartą imant po 2 mėginius.

    Kaip vertinama vandens kokybė

    Vandens mėginiai imami tose vietose, kur paprastai maudosi daugiausia žmonių arba kur pagal telkinio ypatybes tikėtina didesnė taršos rizika. Mėginiai paprastai imami maždaug 1 metro gylyje, ne mažiau kaip 30 centimetrų nuo vandens paviršiaus, o juos atrenka akredituotų ar atestuotų laboratorijų darbuotojai.

    Vandens kokybė vertinama pagal du pagrindinius mikrobiologinius rodiklius: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles (Escherichia coli). Pagal HN 92:2018 reikalavimus žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 mililitrų vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1 000 kolonijas sudarančių vienetų 100 mililitrų.

    Smėlyje, savo ruožtu, neturi būti helmintų, tai yra parazitinių kirmėlių, ir jų kiaušinėlių. Jei nustatoma tarša, atliekami pakartotiniai tyrimai, o išplitus melsvadumbliams papildomai gali būti užsakomas mikrobiologinis ištyrimas.

    Pirmieji protokolai: normos neviršytos

    Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyrius jau pateikė pirmuosius šio sezono mikrobiologinių tyrimų protokolus. Juose nurodoma, kad kiekviena maudykla patikrinta po 1 kartą, o gauti duomenys rodo, jog taršos rodikliai normų neviršija.

    Taip pat pranešama, kad ištirtame smėlyje helmintų ir jų kiaušinėlių nenustatyta. Savivaldybės pateiktoje informacijoje nurodoma ir tai, kad maudymosi vietose nepastebėta plūduriuojančių medžiagų, nuolaužų ar kitų atliekų.

    Specialistai primena, kad net ir esant geriems rodikliams, esant abejonių dėl vandens švaros po maudynių rekomenduojama nusiprausti po dušu, o jei tokios galimybės nėra, bent jau prieš valgant kruopščiai nusiplauti rankas.

    „Pirmieji tyrimų rezultatai rodo, kad visose patikrintose maudymosi vietose tarša neviršija normų, o smėlyje parazitų nerasta“, – sakė sveikatos reikalų koordinatorė Dalia Sketrė.