CP v2

Tag: ESO

  • „Delfi“ iniciatyva „Saugu“ atvyksta į Uteną: susitikime aptars, kaip pasiruošti krizei

    Susitikimas Utenoje gegužės 13 dieną

    „Delfi“ iniciatyva „Saugu“ tęsia susitikimų ciklą Lietuvos miestuose ir šįkart atvyksta į Uteną. Renginyje gyventojai kviečiami atvirai kalbėtis apie kasdienį ir platesnį šalies saugumą, taip pat pasirengimą įvairioms krizėms.

    Susitikimas vyks gegužės 13 dieną 17:00 valandą. Organizatoriai žada klausimų ir atsakymų formatą, kuriame bus galima išgirsti praktinių patarimų ir pasitikslinti tai, kas dažniausiai kelia nerimą bendruomenėse.

    Kas dalyvaus ir kokios temos bus aptariamos

    Į Uteną atvyks „Delfi“ žurnalistė Kristina Pocytė-Medutė, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis ir ESO atstovas Sigitas Vaiciekauskas. Pasak organizatorių, skirtingos kompetencijos leidžia vienu metu apimti ir saugumo situacijos vertinimą, ir praktinę pasirengimo pusę.

    Renginyje numatytos diskusijos apie tai, kaip reaguoti į galimas krizes, kaip tvarkytis nutrūkus elektros tiekimui ir ką verta turėti namuose ar išvykimo krepšyje. Taip pat planuojama praktiškai pristatyti generatoriaus naudojimą ir atsakyti į gyventojų klausimus.

    Kodėl tokie susitikimai aktualūs bendruomenėms

    Darius Antanaitis pabrėžia, kad regionų susitikimai tapo svarbia tradicija, o žmonių noras klausti ir gauti aiškius atsakymus rodo augantį bendruomenių įsitraukimą. Jo teigimu, saugumo jausmą stiprina ne vien institucijų sprendimai, bet ir kasdienis žmonių pasirengimas.

    „Svarbiausias dalykas yra kalbėtis. Mes esame stiprūs tiek, kiek stiprios mūsų bendruomenės“, – sakė Darius Antanaitis.

    Kristina Pocytė-Medutė atkreipia dėmesį, kad skirtinguose Lietuvos regionuose gyventojai kelia nevienodus klausimus, tačiau bendras vardiklis išlieka panašus. Žmonėms rūpi ir buitiniai scenarijai, pavyzdžiui, elektros tiekimo sutrikimai, ir didesnės krizės, kurioms reikia pasirengti iš anksto.

    Iniciatyva „Saugu“ siekia suteikti patikimos informacijos apie tai, ką kiekvienas gali padaryti praktiškai, nelaukiant, kol situacija taps sudėtinga. Organizatoriai akcentuoja, kad asmeninis pasirengimas, aiškūs veiksmai ir bendruomeniškumas dažnai lemia, kaip greitai pavyksta susitvarkyti net ir netikėtose situacijose.

  • ESO gegužės 13 dieną Utenoje: konsultacijos, darbo pokalbiai ir patarimai ekstremalioms situacijoms

    ESO gegužės 13 dieną Utenoje: konsultacijos, darbo pokalbiai ir patarimai ekstremalioms situacijoms

    „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) gegužės 13 dieną atvyksta į Uteną ir rengia atvirų durų dieną, kurioje žada ne tik gyvas klientų konsultacijas, bet ir karjeros galimybes. Renginys vyks Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje, o vakare numatytas susitikimas su bendruomene apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms.

    ESO teigimu, išvažiuojamieji priėmimai regionuose rodo, kad daliai gyventojų gyvas kontaktas vis dar yra greičiausias būdas išspręsti klausimus vietoje. Utenoje nuo 10 iki 16 valandos planuojama aptarnauti klientus, konsultuoti dėl paslaugų ir priimti dokumentus bei paraiškas.

    Gyvos konsultacijos vienoje vietoje

    Priėmimo metu gyventojai galės kreiptis su elektros ir dujų tinklais susijusiais klausimais, įskaitant įvadų įrengimą, apskaitos prietaisus, sąskaitas ir tiekimo situacijas. Taip pat bus galima užsisakyti ESO paslaugas ir pateikti trūkstamus dokumentus, kad procesai neįstrigtų dėl formalumų.

    ESO ragina registruotis iš anksto, tačiau pabrėžia, kad tai nėra būtina – aptarnauti ketinama visus atvykusius. Atvykstant rekomenduojama turėti asmens dokumentą, kad konsultacija vyktų sklandžiau ir būtų galima greičiau identifikuoti sutartis ar konkrečius objektus.

    Utenos tinklas: investicijos ir patikimumas

    ESO atstovai akcentuoja, kad Utenos apskritis yra viena miškingiausių Lietuvoje, todėl elektros tinklui didžiausią riziką kelia vėjai, audros ir medžių virtimai ant oro linijų. Dėl to regione ypač svarbus kabeliavimas ir tinklo modernizavimas, kurie mažina avarinių atjungimų tikimybę.

    Skelbiama, kad 2026 metais į elektros tinklo infrastruktūrą Utenos apskrityje planuojama investuoti 28 mln. eurų. Už šias lėšas numatoma rekonstruoti ir plėsti tinklą, nutiesti apie 340 km kabelinių linijų bei pastatyti arba atnaujinti 56 transformatorines, didesnį dėmesį skiriant miškingoms teritorijoms.

    Karjeros galimybės ir saugumo diskusija vakare

    Greta klientų konsultacijų toje pačioje vietoje vyks ir ESO karjeros dienos: besidomintys darbu energetikos sektoriuje galės sužinoti apie atviras pozicijas ir kandidatuoti vietoje. ESO akcentuoja, kad sektorius sparčiai modernėja, todėl ieškoma tiek techninių specialybių darbuotojų, tiek inžinierių ir technikų.

    Renginys nesibaigs pasibaigus darbo laikui: nuo 17 valandos numatytas „Delfi“ iniciatyvos „Saugu“ susitikimas su bendruomene. Jo metu ketinama praktiškai aptarti, kaip pasiruošti ekstremalioms situacijoms, ką daryti sutrikus elektros tiekimui ir kaip veikti krizės sąlygomis.

    „Žmonėms svarbu ne tik žinoti, kur kreiptis sutrikimo metu, bet ir suprasti, kaip iš anksto pasiruošti, kad netikėta situacija netaptų krize namuose“, – sakė ESO Paslaugų tarnybos vadovė Agnė Domarkienė.

    ESO atvirų durų diena vyks Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje, Maironio gatvėje 12. Bendrovė kviečia tiek gyventojus, tiek verslo atstovus pasinaudoti galimybe gyvai gauti atsakymus į rūpimus klausimus ir sužinoti apie aktualias paslaugas bei darbo pasiūlymus.

  • ESO mobilus aptarnavimas Biržuose gegužės 7 dieną: kur ir kada gyventojai gaus konsultacijas

    ESO mobilus aptarnavimas Biržuose gegužės 7 dieną: kur ir kada gyventojai gaus konsultacijas

    Gegužės 7 dieną Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) specialistai atvyksta į Biržus ir gyventojus konsultuos gyvai Biržų rajono savivaldybės administracijos patalpose, Vytauto g. 38. Susitikimas vyks 101 kabinete, konsultacijų laikas numatytas nuo 13.30 iki 16.00 valandos.

    ESO atstovai žada atsakyti į gyventojams aktualius klausimus ir padėti rasti praktiškus sprendimus dėl elektros ir kitų paslaugų tvarkymo. Tokie išvažiuojamieji vizitai skirti tiems, kuriems patogiau reikalus susitvarkyti vietoje, o ne nuotoliniu būdu.

    Atvykę į konsultaciją gyventojai galės ne tik pasitarti, bet ir užsisakyti ESO paslaugas bei pateikti reikalingas paraiškas. Taip pat bus galima pristatyti trūkstamus dokumentus, kad procesai neužsitęstų ir sprendimai būtų priimami greičiau.

    Gyventojų patogumui rekomenduojama iš anksto registruotis vizitui, tačiau tai nėra privaloma – ESO konsultuos visus atvykusius. Kad aptarnavimas vyktų sklandžiau, patariama su savimi turėti asmens dokumentą.

    ESO skelbia, kad šiais metais planuoja surengti apie 50 išvažiuojamųjų konsultacijų įvairiuose Lietuvos regionuose. Tokia praktika padeda gyventojams greičiau gauti atsakymus dėl paslaugų užsakymo, dokumentų pateikimo ir kitų su tinklų operatoriaus paslaugomis susijusių klausimų.

    Parengta pagal ESO informaciją.

  • Marijampolėje atnaujinama melioracija: kas keisis ūkininkams ir kur jau vyksta remonto darbai

    Marijampolėje atnaujinama melioracija: kas keisis ūkininkams ir kur jau vyksta remonto darbai

    Marijampolės savivaldybėje tęsiamas melioracijos sistemų atnaujinimas, skirtas geresniam perteklinio vandens nuvedimui ir dirvožemio apsaugai. Savivaldybė teigia, kad tvarkinga melioracija tiesiogiai prisideda prie stabilesnių derlių ir mažesnės užmirkimo rizikos po intensyvių liūčių.

    Atliekamus ir planuojamus darbus apžiūrėjo savivaldybės vicemeras Artūras Visockis kartu su Savivaldybės tarybos aplinkos apsaugos ir kaimo reikalų komiteto nariais bei Žemės ūkio skyriaus specialistais. Pasak savivaldybės, prioritetas teikiamas labiausiai nusidėvėjusioms atkarpoms, kuriose gedimai labiausiai veikia aplinkines žemes ir infrastruktūrą.

    „Melioracijos infrastruktūra dažnai lieka nepastebėta, tačiau jos svarba – milžiniška. Tvarkingi grioviai ir drenažo sistemos reiškia ne tik geresnes sąlygas ūkininkams, bet ir saugesnę, tvaresnę aplinką visiems gyventojams“, – sakė Artūras Visockis.

    Vienas didžiausių šiuo metu vykdomų projektų susijęs su Gausbalės (Sausbalės) upelio S-1 ir S-1a melioracijos griovių bei jų statinių remontu Mokolų kadastro vietovėje. Čia tvarkoma beveik 5 kilometrai griovių, atnaujinamos 52 drenažo žiotys, remontuojamos pralaidos, valomos sąnašos ir šalinama sumedėjusi augmenija.

    Tokie darbai paprastai apima ne tik griovių valymą, bet ir nuolydžių atkūrimą bei šlaitų sutvirtinimą, kad vanduo nutekėtų tolygiai ir neskatintų erozijos. Savivaldybė pabrėžia, kad būtent užnešti grioviai ir pažeistos pralaidos dažniausiai tampa lokalių užliejimų priežastimi, ypač po staigių kritulių.

    Padažinės upelio ruože jau atlikti paruošiamieji darbai, tačiau fiksuotas invazinis Sosnovskio barštis. Dėl šio ruožo svarbos planuojamai teritorijų plėtrai numatyta parengti viso baseino griovių techninį projektą ir dar šiemet pradėti remonto darbus, kad sprendimai būtų suderinti visame vandens nuvedimo tinkle.

    Atskiras dėmesys skiriamas situacijoms, kai melioracijos statiniai nukenčia vykdant didelės apimties infrastruktūros projektus. Baraginės kadastro vietovėje, kur tiesiamos elektros linijos ir statomos vėjo jėgainės, savivaldybė nurodo, kad sunkiasvorė technika pažeidė vietos kelius ir melioracijos elementus.

    Po savivaldybės pastabų darbų atstatymo imasi ESO, „Litgrid“ ir projektų vystytojai, o remonto darbai finansuojami jų lėšomis. Savivaldybė akcentuoja, kad melioracijos sistemos pažeidimai dažnai atsiskleidžia ne iš karto, todėl svarbus nuoseklus darbų kontrolės ir atsakomybės mechanizmas.

    Tvarkant avarines situacijas Daukšių kadastro vietovėje nustatytas didelio diametro drenažo rinktuvo gedimas, kurį sukėlė į sistemą įaugusios medžių šaknys. Pašalinus susikaupusį vandenį, planuojami rinktuvo perklojimo darbai, kad būtų atkurta vandens pralaida ir sumažėtų užmirkimo rizika.

    Panaši problema, savivaldybės teigimu, jau buvo išspręsta Liudvinavo kadastro vietovėje, kur gedimą taip pat lėmė apleistuose sklypuose suvešėjusi augmenija. Savivaldybė primena, kad melioracijos patikimumui svarbi ne tik viešųjų statinių priežiūra, bet ir tvarkomi privačių sklypų pakraščiai, nes šaknys ir sąnašos yra vieni dažniausių sistemų užsikimšimo veiksnių.

    Ilgalaikėje perspektyvoje melioracijos atnaujinimas tampa vis aktualesnis dėl dažnėjančių intensyvių kritulių epizodų ir didesnių vandens svyravimų. Savivaldybė teigia siekianti, kad investicijos būtų nukreiptos ne tik į pavienius gedimus, bet ir į nuoseklų baseinų sutvarkymą, kai vandens nuvedimas vertinamas kaip vientisa sistema.

  • Parama saulės elektrinei su kaupikliu išgraibstyta: APVA formuoja rezervinį sąrašą gyventojams

    Parama saulės elektrinei su kaupikliu išgraibstyta: APVA formuoja rezervinį sąrašą gyventojams

    Gyventojų susidomėjimas saulės elektrinių ir elektros energijos kaupiklių deriniu nemažėja: Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skelbia, kad kvietimui skirta suma jau rezervuota, todėl naujos paraiškos įtraukiamos į rezervinį sąrašą. Priemonė aktuali tiems, kurie nori tapti gaminančiais vartotojais, tačiau susiduria su ESO tinklo pralaidumo apribojimais.

    APVA duomenimis, nuo 2025 metų spalio sulaukta apie 3 000 gyventojų paraiškų, kurių bendra prašoma suma viršija 15 mln. eurų. Dėl pasiekto finansavimo limito agentūra ieško galimybių rasti papildomų lėšų ir kvietimą pratęsti.

    Svarbu žinoti, kad pasibaigus kvietimo likučiui visos naujai pateiktos paraiškos automatiškai patenka į rezervinį sąrašą, o pareiškėjai apie tai informuojami APVIS paskyroje. Jei bus skirta papildomų lėšų, rezerviniame sąraše esančios paraiškos bus perkeltos į pagrindinį sąrašą be papildomų veiksmų iš gyventojų pusės.

    Sprendimas, kai riboja tinklas

    Ši paramos priemonė sukurta kaip praktinis sprendimas atvejams, kai dėl tinklo apkrovimo nėra galimybių į tinklą atiduoti didesnės galios. Finansavimas numatytas įsirengiant 5 kW saulės elektrinę ir 10 kWh talpos kaupiklį, kai leistina generuoti į tinklą galia yra ne didesnė nei 1 kW.

    APVA nurodo, kad prijungimas vykdomas supaprastinta tvarka pagal ESO viešai skelbiamas tipines prijungimo sąlygas, todėl pareiškėjams paprastai nereikia atskirai kreiptis dėl individualių prijungimo sąlygų išdavimo. Taip siekiama sumažinti administracinę naštą ir paspartinti procesą gyventojams, kurie nori kuo greičiau pradėti naudoti savo pasigamintą elektrą.

    Kada teikiama paraiška ir kokia dotacija

    Kvietimas vykdomas vieno etapo principu: parama iš anksto nerezervuojama, o paraiška ir mokėjimo prašymas teikiami tik po to, kai saulės elektrinė ir kaupiklis jau yra įrengti. Tai reiškia, kad dokumentų pateikimo metu pareiškėjas turi būti tapęs gaminančiu vartotoju.

    Dotacijos dydis priklauso nuo pasirinktos kaupiklio technologijos. Įsirengus 5 kW saulės elektrinę su 10 kWh ličio geležies fosfato kaupikliu, skiriama 5 012 eurų, o pasirinkus ličio jonų technologiją – 4 572 eurai.

    APVA pabrėžia, kad parama skirta tik komplektui: atskirai vien saulės elektrinė arba vien kaupimo įrenginys nėra finansuojami. Taip pat svarbi įrangos įsirengimo data: ji negali būti ankstesnė nei 2025 metų rugsėjo 1 diena.