CP v2

Tag: Estetinė medicina

  • Po 60-ies nori atjaunėti be skalpelio? Šios procedūros duoda natūralų efektą ir neperlenkia lazdos

    Po 60-ies nori atjaunėti be skalpelio? Šios procedūros duoda natūralų efektą ir neperlenkia lazdos

    Po 60 metų vis dažniau ieškoma ne stebuklingo raukšlių ištrynimo, o gaivesnio, ramesnio ir natūralaus veido įspūdžio. Būtent todėl auga susidomėjimas veido atjauninimu be skalpelio, kai siekiama subtiliai pagerinti odos būklę ir kontūrus.

    Brandžios odos pokyčiai paprastai susiję ne vien su mimikos raukšlėmis. Svarbūs tampa apimties mažėjimas skruostų srityje, suglebęs apatinis veido trečdalis, plonesnė oda ir mažesnis elastingumas, todėl vienas metodas retai išsprendžia viską.

    Viena dažniausiai minimų procedūrų yra neuromoduliatoriai, skirti mimikos raukšlėms švelninti kaktos, tarpantakio ar akių kampučių srityse. Jų tikslas nėra sustingdyti veidą, o atsargiai sumažinti pernelyg aktyvių raumenų įtampą, kad bruožai atrodytų švelnesni.

    Specialistai pabrėžia, kad šiame amžiuje ypač svarbus saikas ir individualus dozavimas. Per intensyvus raukšlių „išlyginimas“ gali atimti natūralią išraišką, o brandžiame amžiuje dažniau siekiama pailsėjusio, o ne pakeisto veido efekto.

    Kitas dažnas sprendimas, kai problema labiau susijusi su apimties praradimu, yra užpildai, padedantys atkurti proporcijas ir švelninti ryškesnes raukšles ar įdubimus. Tokios procedūros gali paryškinti veido kontūrą, subtiliai pakelti skruostus ir sumažinti nuovargio įspūdį.

    Vis dėlto su užpildais vyresniame amžiuje svarbiausia yra patyręs specialistas ir realistiškas planas. Per didelė korekcija gali atrodyti nenatūraliai, todėl dažniau renkamasi mažesni kiekiai ir laipsniškas rezultatas, o ne staigi transformacija.

    Kai pirmoje vietoje yra odos suglebimas, o ne apimties trūkumas, neretai pasirenkamos energiją naudojančios procedūros, pavyzdžiui, ultragarsas ar radijo dažnio technologijos. Jų esmė yra palaipsniui gerinti odos stangrumą, skatinti struktūrinius pokyčius ir suteikti švelnų pakėlimo efektą.

    Tokie metodai paprastai neveikia kaip chirurginis veido patempimas, todėl ir rezultatas dažniau būna ramesnis. Daliai žmonių tai yra privalumas, nes efektas atsiranda palaipsniui ir išlieka natūralus, be „ką tik padarytos procedūros“ įspūdžio.

    Ne visada vyresnis veidas „pasendina“ vien kontūrai: didelę įtaką daro pigmentinės dėmės, netolygi spalva, šiurkštumas ir sumažėjęs švytėjimas. Todėl vis dažniau akcentuojamos odos kokybę gerinančios procedūros, kurios gali pastebimai atgaivinti išvaizdą net ir be ryškaus patempimo.

    Prieš bet kurią estetinę procedūrą būtina konsultacija, kurios metu aptariama sveikatos būklė, vartojami vaistai, lūkesčiai ir galimos rizikos. Taip pat svarbu aiškiai susitarti dėl plano, ar reikės procedūrų serijos, kada tikėtis rezultato ir kaip elgtis, jei pasireikštų nepageidaujamos reakcijos.

    Praktikoje geriausiai vertinami rezultatai dažniausiai pasiekiami ne vienu „stebuklingu“ vizitu, o nuosekliu, individualiai pritaikytu deriniu. Po 60 metų oda dažnai geriau reaguoja į švelnesnius, etapinius sprendimus, kurie atgaivina veidą, bet nekeičia jo charakterio.

  • Botoksas – ne vien grožiui: medikai atskleidė, kur dar padeda šios injekcijos

    Botulino toksinas A, plačiau žinomas kaip botoksas, – tai laboratorijoje išgrynintas preparatas, kuris laikinai blokuoja nervinių signalų perdavimą į raumenį. Dėl to raumuo atsipalaiduoja, o poveikis trunka ribotą laiką, kol atsistato nervinės jungtys.

    Specialistai pabrėžia, kad medicinoje ir estetinėje dermatologijoje naudojamos labai mažos, griežtai dozuojamos medžiagos dozės. Tinkamai parinkus dozę ir suleidimo vietas, botoksas nesukelia botulizmo, nes tai nėra infekcija, o kontroliuojamas vaisto poveikis.

    Kaip veikia ir kuo skiriasi

    Estetinėse procedūrose botoksas dažniausiai naudojamas mimikos raukšlėms mažinti, kai aktyvūs veido raumenys formuoja odos įlinkius. Suleidus preparato į tikslines vietas, oda virš raumens tampa lygesnė, nes sumažėja raumens susitraukimų jėga.

    Svarbu neskirti botokso nuo užpildų: hialurono rūgšties užpildai fiziškai atkuria tūrį ar užpildo raukšlę, o botoksas veikia raumenį. Todėl gydytojai dažnai pabrėžia, kad tai skirtingos procedūros, skirtos skirtingoms problemoms spręsti.

    Ne tik estetikai: kur dar taikomas

    Botulino toksinas A jau daug metų naudojamas ir gydant įvairias būkles. Klinikose jis taikomas esant kai kurioms raumenų spazmų formoms, nevalingiems trūkčiojimams, taip pat tam tikrais atvejais gydant žvairumą, kai siekiama sumažinti per aktyvių raumenų darbą.

    Vienas žinomiausių pritaikymų – lėtinė migrena, kai galvos skausmai kartojasi labai dažnai ir reikšmingai blogina gyvenimo kokybę. Tokiais atvejais botulino toksino injekcijos gali sumažinti simptomų intensyvumą ir dažnį, tačiau tai nėra greita priemonė vienam epizodui numalšinti – paprastai vertinama po kelių savaičių ir planuojama kursais.

    Kitas plačiai aptariamas pritaikymas – gausus prakaitavimas, ypač pažastyse. Suleidus preparato, laikinai slopinamas nervinis impulsas, kuris aktyvina prakaito liaukas, todėl sumažėja prakaito kiekis ir kasdienis diskomfortas.

    Klaidos, kurios kainuoja brangiai

    Nors procedūra laikoma saugia, gydytojai akcentuoja, kad rizikos dažniausiai kyla dėl neteisingos atrankos, netinkamos technikos arba nesilaikymo rekomendacijų po injekcijų. Dažniausi nepageidaujami reiškiniai yra laikinas patinimas, paraudimas, mėlynės injekcijos vietoje.

    Kartais, jei preparatas pasklinda į gretimus raumenis, gali pasireikšti laikinas vokų nusileidimas ar veido asimetrija. Dėl šios priežasties pirmomis valandomis po procedūros paprastai rekomenduojama negulėti, netrinti injekcijų vietų ir nespausti veido, kad sumažėtų medžiagos migracijos rizika.

    Taip pat dažnai patariama bent parą vengti intensyvaus sporto ir perkaitimo, pavyzdžiui, karštų pirčių procedūrų. Jei vartojami kraują skystinantys vaistai ar kai kurie priešuždegiminiai preparatai, mėlynių rizika gali būti didesnė, todėl dėl jų vartojimo būtina pasitarti su gydytoju iš anksto.

    Nėštumas, žindymas ir dalis nervų bei raumenų ligų paprastai laikomi kontraindikacijomis, todėl prieš procedūrą svarbi išsami sveikatos būklės anamnezė. Specialistai primena, kad botoksas yra vaistas, o ne grožio paslauga, todėl procedūrą turėtų atlikti atitinkamą kvalifikaciją turintis medicinos specialistas.

    Poveikis paprastai nėra momentinis: pirmieji pokyčiai dažniausiai pastebimi per kelias dienas, o galutinis rezultatas įprastai susiformuoja per maždaug dvi savaites. Efektas dažniausiai trunka kelis mėnesius, po to raumenų aktyvumas palaipsniui atsistato, todėl prireikus procedūra kartojama.

  • 26-erių lenkės eksperimentas su internetu pirktu silikonu baigėsi siaubu: veidas nebeatpažįstamas

    26 metų Elva iš Lenkijos norėjo pakoreguoti išvaizdą, tačiau savarankiškos silikono injekcijos namuose baigėsi sunkia veido deformacija. Jos istorija nuskambėjo Lenkijos televizijos laidoje „Dzień Dobry TVN“ ir tapo įspėjimu apie nekontroliuojamų estetinių procedūrų rizikas.

    Moteris pasakojo, kad persikėlusi į Varšuvą dirbo ir nuomojosi būstą, tačiau profesionalių kosmetologijos ar estetinės medicinos paslaugų sau leisti negalėjo. Tuomet ji nusprendė procedūras atlikti pati ir preparatus įsigyti internetu, nepatikrinusi sudėties, kilmės ar sertifikavimo.

    Iš pradžių injekcijos buvo atliekamos kas savaitę, bet laikui bėgant tapo beveik kasdieniu įpročiu. Netrukus pasireiškė stiprūs tinimai, pakito veido bruožai, o audinių pokyčiai, kaip teigiama, tapo sunkiai grįžtami.

    Pavojus, kuris gali išlįsti vėliau

    Estetinės medicinos gydytojas Marekas Wasilukas, sutikęs padėti pacientei, tokius neaiškios kilmės preparatus apibūdino kaip ypač pavojingus. Pasak jo, nesertifikuotas silikonas ar kitos injekcinės medžiagos gali ilgą laiką nesukelti ryškių simptomų, o vėliau išprovokuoti stiprų uždegimą, infekcijas ir rimtas komplikacijas.

    „Tai tarsi uždelsto veikimo bomba: šiandien gali atrodyti, kad nieko nenutiko, o po kurio laiko prasideda sunkūs uždegimai ir infekcijos“, – sakė M. Wasilukas.

    Specialistai pabrėžia, kad injekcijos į veidą ar kitas kūno vietas yra medicininė intervencija, kuriai būtinos sterilios sąlygos, tinkamas įvertinimas ir aiškiai žinoma, registruota medžiaga. Rizika išauga, kai preparatai perkami iš nepatikimų pardavėjų, o procedūros atliekamos be kvalifikacijos ir be galimybės laiku atpažinti komplikacijas.

    Kai išvaizda tampa manija

    Laidoje kalbėjusi psichologė Paulina Mierzejewska atkreipė dėmesį, kad kai kuriais atvejais nuolatinį norą taisyti išvaizdą gali lydėti psichikos sveikatos sunkumai. Viena iš minimų būklių yra dismorfofobija, kai žmogus iškreiptai vertina savo išvaizdą ir jaučia stiprų poreikį nuolat ją keisti.

    „Žmogus gali matyti trūkumus ten, kur jų beveik nėra, ir tuomet bet koks veiksmas atrodo pateisinamas, net jei jis akivaizdžiai pavojingas“, – sakė P. Mierzejewska.

    Pati Elva pripažino, kad dėl pasikeitusios išvaizdos patyrė aplinkinių reakcijas, išgyveno konfliktus šeimoje ir socialinį spaudimą. Ji teigė tikinti, kad, padedant medikams, pavyks palaipsniui stabilizuoti būklę ir grįžti į įprastą gyvenimą.

    Gydytojai primena, kad saugiau rinktis licencijuotas klinikas, tikrinti specialisto kvalifikaciją ir vengti savarankiškų injekcijų namuose. Pajutus staigų tinimą, skausmą, paraudimą ar karščiavimą po bet kokios procedūros, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą.

  • Kūno grožio tendencijos apsivertė: moterys masiškai mažina krūtis ir šalina implantus

    Estetinės chirurgijos pasaulyje fiksuojamas ryškus posūkis: vis daugiau moterų renkasi krūtų mažinimą, pakėlimą ar implantų šalinimą, o ne didinimą. Tai siejama ir su mados bei grožio standartų kaita, ir su ilgalaikėmis sveikatos bei komforto priežastimis.

    Kas keičiasi statistikoje?

    Didžiosios Britanijos estetinės plastinės chirurgijos asociacija BAAPS metinėse apžvalgose yra ne kartą atkreipusi dėmesį į augantį krūtų pakėlimo ir mažinimo procedūrų poreikį. Tokia dinamika aiškinama tuo, kad pacientės vis dažniau vertina natūralesnes proporcijas ir ilgalaikį rezultatą, o ne maksimalų tūrį.

    Kartu matomas ir platesnis reiškinys: dalis pacienčių, kurios implantus rinkosi prieš 10–20 metų, dabar sugrįžta korekcijoms. Laikui bėgant audiniai kinta, veikia gravitacija, o didesnio tūrio implantai gali labiau „tempti“ audinius ir keisti krūtinės formą.

    Kodėl moterys šalina implantus?

    Implantų šalinimas dažnai siejamas su noru sumažinti kūno apkrovą, atkurti natūralesnį siluetą ar išspręsti estetikos problemas, atsiradusias bėgant metams. Sprendimą gali lemti ir individualūs sveikatos veiksniai, todėl gydytojai pabrėžia konsultacijų ir išsamaus ištyrimo svarbą.

    Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje daug diskutuojama ir apie vadinamąjį krūtų implantų sukeliamų simptomų sindromą, kai pacientės sieja bendrus negalavimus su implantais. Nors medicinos bendruomenėje vertinimai skiriasi, klinikinėje praktikoje vis dažniau akcentuojamas individualus rizikų įvertinimas ir informuotas pacienčių pasirinkimas.

    Kai mažinimas tampa sveikatos klausimu

    Krūtų mažinimo operacija neretai pasirenkama ne tik dėl estetikos. Didesnė krūtinė gali būti susijusi su lėtiniu nugaros, kaklo ar pečių skausmu, odos dirginimu, spaudimu nuo liemenėlės petnešėlių, taip pat ribotu fiziniu aktyvumu.

    Gydytojai atkreipia dėmesį, kad mažinimo procedūra kai kurioms pacientėms reikšmingai pagerina kasdienį komfortą ir judėjimo laisvę. Dėl to šios operacijos dažnai vertinamos kaip turinčios didelį pasitenkinimo rezultatą, ypač kai sprendžiama ne tik išvaizdos, bet ir savijautos problema.

    Specialistai pabrėžia, kad bet kokia intervencija turi būti planuojama atsakingai: svarbu aptarti lūkesčius, galimas komplikacijas, randėjimą, reabilitacijos trukmę ir ilgalaikę priežiūrą. Galutinis sprendimas priklauso nuo pacienčių poreikių, o saugumas ir medicininės indikacijos turi išlikti svarbiausiu kriterijumi.

  • 58 metų Beata Ścibakówna atskleidė, kas padeda išlaikyti formą: dieta, judėjimas ir saikas

    Scena ir ekranas

    Lenkijos aktorė Beata Ścibakówna jau kelis dešimtmečius išlieka matoma teatro ir televizijos pasaulyje. Karjerą ji pradėjo dar studijuodama, o vienas ankstyvų ryškesnių etapų buvo pasirodymas spektaklyje „Pan Tadeusz“, kurį režisavo Janas Englertas.

    Vėliau aktorė dirbo Varšuvos teatruose, o ilgesnį laiką siejo karjerą su Nacionaliniu teatru. Žiūrovams ji taip pat pažįstama iš vaidmenų filmuose ir serialuose, kuriuose dažnai kuria tvirto charakterio personažus.

    Asmeninis gyvenimas ir šeima

    Asmeniniame gyvenime B. Ścibakówna su J. Englertu susituokė 1995 metais. Pora augina dukrą Heleną, o pati aktorė ne kartą yra pabrėžusi, kad šeima jai yra svarbi atrama greta intensyvaus darbo.

    Šis balansas tarp profesijos ir artimųjų, anot jos, padeda išlaikyti stabilų kasdienį ritmą. Tai ypač aktualu viešiems žmonėms, kuriems tenka nuolat susidurti su vertinimu dėl išvaizdos ir formos.

    Ką ji daro dėl išvaizdos?

    Sulaukusi 58 metų, B. Ścibakówna atvirai kalba, kad naudojasi estetinės medicinos galimybėmis, tačiau laikosi saiko. Ji pabrėžia natūralumo principą ir vengia procedūrų, kurios, jos vertinimu, keičia veido bruožus iki neatpažįstamumo.

    „Aš nieko neturiu prieš estetinę mediciną ar plastinę chirurgiją. Pati renkuosi mano odai tinkančias procedūras, bet nepalaikau veido bruožų iškraipymo. Mano profesijoje svarbus natūralumas“, – sakė B. Ścibakówna.

    Kalbėdama apie mitybą, aktorė mini, kad sąmoningai riboja dalį produktų ir didesnį dėmesį skiria daržovėms. Taip pat teigia retai valganti mėsą, o vaisius vartoja saikingai, nors visiškai saldumynų neatsisako.

    Tokį požiūrį pastaraisiais metais dažnai renkasi ir platesnė visuomenė: vis labiau įsitvirtina tendencija mažinti itin perdirbtų produktų kiekį ir dažniau rinktis augalinį maistą. Vis dėlto mitybos specialistai paprastai akcentuoja, kad svarbiausia yra ilgalaikis, subalansuotas racionas, o ne trumpalaikiai ribojimai.

    Judėjimas kaip kasdienybės dalis

    Kitas svarbus elementas, apie kurį kalba B. Ścibakówna, yra nuoseklus fizinis aktyvumas. Ji teigia reguliariai sportuojanti su asmeniniu treneriu, o jos kasdienybėje svarbi vieta tenka ir tenisui.

    „Kai darau jėgos pratimus, išsiskiria endorfinai, žmogus tampa linksmesnis. Kūnas jaučiasi gerai, o medžiagų apykaita ir metabolizmas veikia puikiai“, – pasakojo aktorė.

    Ji taip pat yra sakiusi, kad papildoma motyvacija judėti jai yra dukra, o sportas neturi būti suvokiamas vien kaip pareiga. Tokia nuostata atitinka šiuolaikinę kryptį, kai dėmesys nukrypsta nuo greitų rezultatų ir labiau orientuojamasi į įpročius, gerą savijautą bei tvarią rutiną.

    Galiausiai aktorės pasakojime nuolat kartojasi viena mintis: gerą formą lemia kelių veiksnių derinys, o pagrindinis principas yra saikas. Mityba, judėjimas, miegas, streso valdymas ir protingai pasirenkamos grožio procedūros, anot jos, kartu sukuria rezultatą, kuris atrodo natūraliai.