Kas pasikeičia menopauzės metu?
Menopauzė – natūralus gyvenimo etapas, tačiau mokslininkai vis aktyviau tyrinėja, kaip hormonų svyravimai gali paveikti ne tik savijautą, bet ir smegenų sveikatą. 2026 metais žurnale Nature Medicine publikuotas tyrimas parodė, kad menopauzės laikotarpiu kraujyje galima fiksuoti ryškius baltymų profilio pokyčius.
Tyrėjai rėmėsi proteomikos metodu, kai analizuojami kraujyje esantys baltymai, susiję su imunitetu, ląstelių komunikacija, medžiagų apykaita ir audinių atsinaujinimu. Šių baltymų lygis kinta dėl amžiaus, ligų, gyvenimo būdo bei hormoninės sistemos pokyčių.
Tyrimo apimtis ir pagrindinės įžvalgos
Pirmoje tyrimo dalyje buvo vertinti 80 moterų duomenys, dalyvių amžius siekė 43–58 metus, o jos buvo skirtingose menopauzės stadijose: iki menopauzės, perimenopauzėje ir po menopauzės. Vėliau išvados tikrintos didesnėje imtyje, kurioje dalyvavo 2 814 moterų.
Analizė parodė, kad menopauzės laikotarpiu kraujyje atsirandantys baltymų pokyčiai buvo aiškiai matomi ir kartojosi skirtingose grupėse. Svarbi detalė ta, kad šie pokyčiai stipriau siejosi su hormonų lygiu nei vien su kalendoriniu amžiumi.
„Šie rezultatai rodo, kad dalį menopauzės laikotarpiu vykstančių pokyčių gali lemti būtent hormonų persitvarkymas, o ne vien natūralus senėjimas“, – teigiama tyrimo išvadų santraukoje.
Ryšys su vėlesne smegenų sveikata
Tyrėjai taip pat siekė atsakyti į klausimą, ar menopauzės metu nustatomas molekulinis „parašas“ gali būti susijęs su smegenų būkle vėlesniais metais. Tam buvo analizuotos keturios nepriklausomos kohortos, iš viso 11 925 vyresnio amžiaus moterų, kurių vidutinis amžius siekė apie 61–72 metus.
Didesni rodikliai, susieti su menopauzės molekuliniu profiliu, nuosekliai koreliavo su spartesniu pažintiniu senėjimu ir didesne demencijos rizika. Vis dėlto patys autoriai pabrėžia, kad tai nereiškia tiesioginio priežastinio ryšio, nes smegenų sveikatą lemia daug veiksnių.
Pažintinių funkcijų pokyčių riziką didina ir kiti gerai žinomi faktoriai, tarp jų padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, miego sutrikimai, rūkymas, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, širdies ir kraujagyslių ligos, genetika bei aplinkos veiksniai.
„Menopauzės laikotarpiu organizmas patiria reikšmingą hormoninės terpės pokytį, kuris gali atsispindėti uždegimo, metabolizmo ir kitų sistemų veikloje“, – pažymima publikacijoje.
Tyrime atkreiptas dėmesys ir į dažną moterų skundą – vadinamąją smegenų miglą, kai pablogėja koncentracija, darosi sunkiau prisiminti žodžius ar informaciją. Specialistai pabrėžia, kad tokie simptomai nebūtinai reiškia neurodegeneracinę ligą, nes juos gali stiprinti nemiga, karščio bangos, naktinis prakaitavimas, nuotaikų kaita, stresas ir nuovargis.
Vis dėlto, jei atminties ar dėmesio problemos išlieka ilgai, stiprėja ar trukdo kasdieniam funkcionavimui, tai verta aptarti su gydytoju. Ankstyvas rizikos veiksnių įvertinimas ir koregavimas dažnai yra viena efektyviausių ilgalaikės smegenų sveikatos strategijų.