CP v2

Tag: Etika

  • Šeima metus slėpė sūnaus mirtį: 80-metė kasdien kalbėjosi su DI sukurtu jo avataru

    Šeima metus slėpė sūnaus mirtį: 80-metė kasdien kalbėjosi su DI sukurtu jo avataru

    Kinijoje paviešinta istorija, kuri daugeliui priminė distopinį serialo siužetą: 80 metų pensininkė ilgiau nei metus kasdien vaizdo skambučiais bendravo su sūnumi, nežinodama, kad jis jau miręs. Artimieji, baimindamiesi dėl moters sveikatos, vietoje tikro žmogaus jai pateikė DI sukurtą avatarą.

    Pasak žiniasklaidos pranešimų, tragedija įvyko 2025 metų pradžioje, kai moters sūnus žuvo autoavarijoje. Šeima nusprendė mirties fakto neatskleisti, nes pensininkė turėjo širdies problemų ir artimieji baiminosi, kad staigi žinia gali sukelti infarktą.

    Skaitmeninė kopija buvo sukurta pasitelkus specialistus ir didelį kiekį asmeninių duomenų: nuotraukas, vaizdo įrašus bei šimtus garso fragmentų. Tokie sprendimai pasaulyje vis dažniau vadinami skaitmeninėmis replikomis, kai žmogaus balsas, veido mimika ir kalbėjimo manieros atkartojamos algoritmais.

    Moters kasdieniai pokalbiai esą atrodė įprasti: ji ragino sūnų šiltai rengtis, gerai valgyti ir saugotis lauke. Avataras atsakydavo, kad yra užsiėmęs darbu kitame mieste, atsiprašydavo dėl retų skambučių ir žadėdavo grįžti, kai sutaupys pakankamai pinigų.

    Viešojoje erdvėje ši istorija sukėlė audringą diskusiją apie etiką ir ribas, kur baigiasi pagalba gedint ir prasideda apgaulė. Kritikai pabrėžia, kad ilgalaikis melas gali dar labiau sužeisti, kai tiesa vis dėlto paaiškėja, o palaikantieji tai vadina bandymu švelninti skausmą ir atidėti šoką.

    Psichologai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad gedėjimas yra procesas, kuriam svarbus realybės pripažinimas, o dirbtinai palaikomas ryšio įspūdis gali jį komplikuoti. Kita vertus, technologijos jau dabar plačiai naudojamos prisiminimams saugoti, pavyzdžiui, kuriant balsu valdomus prisiminimų archyvus ar atkuriant senus vaizdus, todėl visuomenė vis dažniau susiduria su klausimu, kas yra priimtina.

    Pastaraisiais metais DI įrankiai itin sparčiai patobulėjo: galima gana tiksliai atkurti balsą iš trumpo įrašo, o vaizdo generavimo sistemos leidžia sukurti įtikinamą „kalbančio žmogaus“ vaizdą. Dėl to daugelyje šalių griežtinamos taisyklės ir rekomendacijos dėl sutikimo, duomenų naudojimo bei klaidinančio turinio, ypač kai jis gali paveikti pažeidžiamus žmones.

    Šeimos tapatybė viešai neatskleidžiama, o pranešimuose teigiama, kad moteris iki šiol nežino tikrosios istorijos. Šis atvejis tapo dar vienu priminimu, kad technologijų galimybės auga greičiau nei visuomenės susitarimas, kur yra riba tarp paguodos ir manipuliacijos.

  • Trumpo kalbų sufleris įtariamas pasinaudojęs vidine informacija: lažybose uždirbo apie 93 000 eurų

    Trumpo kalbų sufleris įtariamas pasinaudojęs vidine informacija: lažybose uždirbo apie 93 000 eurų

    Ilgametis Donaldo Trumpo teleprompterio operatorius Gabrielis Perezas nušalintas nuo pareigų ir išsiųstas į nemokamas administracines atostogas. Toks sprendimas priimtas po įtarimų, kad jis naudojosi darbo metu gaunama informacija ir lažinosi dėl prezidento kalbų turinio bei trukmės prognozavimo platformoje „Kalshi“.

    Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt patvirtino, kad situacija vertinama rimtai, o elgesys laikomas nepriimtinu. Pasak jos, Baltieji rūmai taiko itin griežtas etikos taisykles, susijusias su galimais interesų konfliktais ir vidinės informacijos panaudojimu.

    Perezas, dirbęs nuo 2016 metų kaip techninis asistentas ir prezidento asistento pavaduotojas, turėjo tiesioginę prieigą prie parengtų kalbų tekstų dar prieš jiems nuskambant viešai. Būtent ši prieiga, tyrėjų vertinimu, galėjo suteikti pranašumą lažybose dėl to, ar kalboje bus pavartoti konkretūs žodžiai, paminėtos šalys ar ekonominės sąvokos, taip pat dėl bendros kalbos trukmės.

    JAV prekių ateities sandorių prekybos komisija CFTC pradėjo tyrimą dėl galimų pažeidimų, susijusių su sandoriais „Kalshi“ vadinamosiose žodžių rinkose. Jose dalyviai spėja ne tik politinių įvykių baigtis, bet ir konkrečių frazių pasirodymą viešuose pasisakymuose, kurie gali paveikti finansų rinkų lūkesčius.

    Skelbiama, kad įtariamas asmuo iš tokių statymų galėjo gauti daugiau nei 100 000 JAV dolerių, tai yra apie 93 000 eurų, tačiau dalis šaltinių mini kiek mažesnę sumą. Platforma „Kalshi“ teigia aptikusi neįprastus statymų modelius, laikinai sustabdžiusi lėšų judėjimą ir informaciją perdavusi CFTC, dar prieš galimą pinigų išsigryninimą.

    „Politinių lyderių žodžiai gali sukelti milijardinius judėjimus valiutų ir žaliavų rinkose bei biržose, todėl bet kokia vidinė prieiga prie tokių tekstų yra jautri“, – sakė „Kalshi“ atstovas.

    Perezas, kaip skelbiama, bendradarbiauja su CFTC, o komisijos pareigūnai esą svarsto galimą susitarimą, jei būtų grąžintos gautos lėšos. Tuo metu federalinė prokuratūra Manhetene, remiantis viešai aptarta informacija, atsisakė pradėti baudžiamąjį persekiojimą, o pati CFTC oficialių komentarų apie vykstantį tyrimą nepateikia.

    Šis atvejis papildo augantį ginčų lauką dėl prognozavimo rinkų reguliavimo. Tradiciškai vidinės informacijos panaudojimas siejamas su prekyba vertybiniais popieriais, tačiau prognozavimo platformos vis dažniau laikomos sritimi, kurioje taip pat būtina aiškiai apibrėžti, kas yra nesąžiningas pranašumas ir kaip užkirsti kelią interesų konfliktams.

    Pastaraisiais metais „Kalshi“ ir kitos panašios platformos ėmė griežtinti vidaus kontrolę, įvedė papildomas patikras ir apribojimus tam tikroms vartotojų grupėms. Kartu vyksta ir teisinės kovos dėl to, kiek tokią veiklą gali riboti atskiros valstijos, o kiek sprendimų priklauso federaliniam reguliuotojui.