Tag: Eukariotai

  • Kalifornijoje atrasta „ugnies ameba“ nustatė naują sudėtingos gyvybės atsparumo karščiui rekordą

    Kalifornijoje, Lasseno ugnikalnių nacionaliniame parke, mokslininkai aptiko naują amebos rūšį, kuri, kaip teigiama, perrašė ribą, kokį karštį gali ištverti sudėtingesnė gyvybė. Naujoji ameba pavadinta Incendiamoeba cascadensis, o tyrėjai ją praminė „ugnies ameba iš Kaskadų“.

    Kaip rašoma „Live Science“, šis vienaląstis organizmas laboratorijoje augo ir dalijosi iki 63 laipsnių Celsijaus temperatūroje. Tai aukščiausia temperatūra, kurioje iki šiol buvo žinoma besidauginanti eukariotinė ląstelė.

    Tyrime nurodoma, kad trumpai ameba gali išgyventi ir dar karštesnėje aplinkoje – iki 70 laipsnių Celsijaus. Tokiais atvejais ji suformuoja apsauginį apvalkalą ir pereina į ramybės būseną, o vėliau, sumažinus temperatūrą, gali atsigauti.

    Iki šio atradimo buvo manoma, kad eukariotinių ląstelių dauginimasis virš 60 laipsnių Celsijaus temperatūros yra nepasiekiamas. Todėl naujasis radinys laikomas svarbiu atskaitos tašku aiškinantis, kur yra „viršutinė riba“ sudėtingesnei gyvybei.

    Kas yra eukariotai ir kodėl tai svarbu

    Amebos priklauso eukariotams – organizmams, kurių DNR yra uždaryta branduolyje. Tai jas skiria nuo prokariotų (bakterijų ir archėjų), kurių ląstelėse branduolio nėra ir kurios paprastai laikomos atsparesnėmis ekstremalioms sąlygoms.

    Būtent todėl tyrėjams svarbu, kad rekordas pasiektas ne bakterijų, o eukariotinės ląstelės. Nors prokariotai, kaip nurodoma tyrime, gali išgyventi ir gerokai aukštesnėje temperatūroje, eukariotų galimybės iki šiol atrodė labiau ribotos.

    Kaip ameba prisitaiko prie karščio

    Komanda amebas aptiko mėginiuose, surinktuose prie Hot Springs Creek intako parke. Pastebėta, kad šie organizmai geriausiai klesti itin šiltoje aplinkoje – apie 55–57 laipsnius Celsijaus, o žemesnėje nei 42 laipsnių Celsijaus temperatūroje jų augimas sustojo.

    Stebėdami ląstelių dalijimąsi, mokslininkai naudojo specialiai šildomą mikroskopą, kad palaikytų stabilias sąlygas. Taip jie užfiksavo, kad amebos gali sėkmingai replikuotis esant 63 laipsniams Celsijaus.

    Tyrėjai taip pat aptiko užuominų, kas galėtų padėti šiai amebai išlikti: jos baltymų paviršiuje yra teigiamai įkrautų aminorūgščių. Panaši savybė būdinga ir kai kuriems šilumą mėgstantiems prokariotams, o tai gali būti susiję su baltymų stabilumu esant aukštai temperatūrai.

    Ką šis radinys gali reikšti tolesniems tyrimams

    Rezultatai paskelbti žurnale „Cell“. Tyrėjai pabrėžia, kad tai dar neatsako į klausimą, kas tiksliai riboja eukariotų atsparumą karščiui, tačiau naujoji rūšis suteikia galimybę šiuos mechanizmus tirti detaliau.

    Be to, tyrime primenama, kad ekstremalioms temperatūroms atsparių eukariotų būta ir anksčiau – pavyzdžiui, kai kurie grybai dykumose gali toleruoti iki maždaug 60 laipsnių Celsijaus. Vis dėlto naujasis amebos rekordas parodo, kad sudėtingos ląstelės ribos gali būti aukštesnės, nei manyta.

    Ateityje mokslininkai planuoja tirti artimiausius Incendiamoeba cascadensis giminaičius, kad suprastų, kaip tokia šilumos tolerancija susiformavo. Tyrėjų vertinimu, tai gali padėti tiksliau apibrėžti gyvybės ribas Žemėje ir geriau suprasti, kokiose sąlygose galėtų egzistuoti sudėtingesni organizmai kitur.

  • Kalifornijos versmėse aptikta ameba sukrėtė mokslininkus: išgyvena 63 laipsnių karštyje

    Kalifornijos versmėse aptikta ameba sukrėtė mokslininkus: išgyvena 63 laipsnių karštyje

    Kalifornijoje, Lassen Volcanic nacionaliniame parke, mokslininkai aptiko naują amebos rūšį, kuri geba augti ir daugintis net 63 laipsnių temperatūroje. Tai naujas karščio rekordas sudėtingai ląstelinei gyvybei, vadinamajai eukariotų grupei, kuriai priklauso ir gyvūnai, augalai bei grybai.

    Naujoji rūšis pavadinta „Incendiamoeba cascadensis“ ir rasta geoterminėse srovėse, kur vandens temperatūra nuolat išlieka itin aukšta. Tyrėjai laboratorijoje palaipsniui didino temperatūrą ir nustatė, kad ameba išlieka gyvybinga ten, kur dauguma panašių organizmų nebesugeba normaliai funkcionuoti.

    Kur baigiasi eukariotų ribos?

    Eukariotų ląstelėse yra branduolys ir kitos organelės, todėl jų baltymai bei ląstelių struktūros paprastai yra jautresni karščiui. Ilgą laiką manyta, kad eukariotai negali išlaikyti aktyvaus augimo virš 60 laipsnių, nes aukštesnėje temperatūroje baltymai ima prarasti savo formą, o DNR tampa sunkiau apsaugoma.

    Tuo tarpu prokariotai, ypač archėjos, yra gerokai atsparesni ekstremalioms sąlygoms, todėl gamtoje aptinkama organizmų, galinčių išgyventi ir per 100 laipsnių temperatūroje. Šis skirtumas ilgai buvo laikomas viena esminių priežasčių, kodėl sudėtinga ląstelinė gyvybė turi aiškią karščio ribą.

    Kaip ameba apsisaugo nuo karščio?

    Tyrime nustatyta, kad 63 laipsnių temperatūroje „Incendiamoeba cascadensis“ vis dar sugeba vykdyti mitozę, kai ląstelė dalijasi ir susidaro naujos ląstelės. Tai svarbus požymis, rodantis ne vien trumpalaikį išlikimą, bet ir normalų dauginimąsi aukštoje temperatūroje.

    Kai temperatūra kilo dar labiau, ameba ėmė aktyvinti apsaugos sistemas, susijusias su baltymų stabilizavimu, DNR taisymu ir medžiagų pernaša per membranas. Tyrėjai taip pat pastebėjo panašumų su kai kurių karštį mėgstančių bakterijų ir archėjų strategijomis, kai baltymų stabilumą padeda palaikyti tam tikros aminorūgščių savybės.

    Virš 64 laipsnių ameba pereidavo į cistą primenančią būseną, susitraukdama į apvalesnę, atsparesnę formą. Tokia būsena dažna tarp amebų, kai sąlygos tampa nepalankios, o šiame atvejyje ji, tikėtina, veikia kaip papildomas apsaugos mechanizmas nuo karščio.

    Ką parodė kraštutiniai bandymai?

    Mokslininkai stebėjo, kad po trumpesnio poveikio 70 laipsnių temperatūrai ameba, grąžinta į 60 laipsnių aplinką, dar galėjo atnaujinti augimą. Tačiau esant 80 laipsnių temperatūrai atsigavimo požymių nebefiksuota, todėl net ir ši rekordininkė turi aiškias biologines ribas.

    Tokie atradimai svarbūs ne tik norint suprasti gyvybės prisitaikymą Žemėje, bet ir vertinant, kokios sąlygos gali būti tinkamos gyvybei kitose planetose ar palydovuose. Be to, jie padeda aiškiau suprasti, kaip ląstelės tvarkosi su karščio stresu, kuris tampa vis aktualesnis šylant klimatui ir dažnėjant ekstremalioms temperatūroms.