CP v2

Tag: Euras

  • Zlotas smunka iki seniai matytų lygių: brangsta doleris ir euras, auga spaudimas degalų kainoms

    Lenkijos valiuta zlotas pastarosiomis dienomis pastebimai silpnėja, o valiutų rinkoje fiksuojami lygiai, kurių nebuvo matyti kurį laiką. JAV doleris priartėjo prie maždaug 0,91 euro, o euras pakilo iki maždaug 1,02 euro už zlotą.

    Toks pokytis vartotojams dažniausiai juntamas per importuojamų prekių kainas, ypač energetikos srityje. Net jei naftos ar kitų žaliavų kainos pasaulinėse biržose reikšmingai nekyla, silpnesnė vietos valiuta reiškia, kad galutinė kaina perskaičiavus į zlotus gali didėti.

    „Nafta ar kitos žaliavos gali net nebrangti doleriais, bet Lenkijos pirkėjas po perskaičiavimo į zlotus vis tiek sumokės daugiau“, – teigiama ekonomikos apžvalgoje.

    Tai didina riziką, kad degalų kainos ir dalies importuojamų prekių krepšelis patirs papildomą spaudimą, o infliacijos dinamika taps mažiau palanki. Energetikos žaliavos ir jų logistika išlieka viena jautriausių sričių, nes kainodaroje svarbūs tiek dolerio kursas, tiek transporto kaštai.

    Kas silpnina zlotą?

    Rinkos dalyviai paprastai į valiutų svyravimus reaguoja vertindami palūkanų normų perspektyvą, ekonomikos augimo signalus ir politinę riziką. Ekonomistai iš „Commerzbank“ kaip vieną iš veiksnių išskiria padidėjusį neapibrėžtumą dėl Lenkijos centrinio banko veiklos ir sprendimų.

    Vertinimuose akcentuojamos diskusijos dėl paskyrimų banko valdymo struktūrose ir politinės įtampos, galinčios paveikti institucijos stabilumą. Toks fonas investuotojams dažnai reiškia didesnę riziką, todėl dalis kapitalo gali būti nukreipiama į saugesnes ar labiau prognozuojamas rinkas.

    Svarbu pabrėžti, kad tikslaus konkrečių politinių įvykių indėlio į kursų pokyčius pamatuoti neįmanoma. Vis dėlto pats mechanizmas aiškus: kuo daugiau abejonių dėl centrinio banko nepriklausomumo ir nuoseklios politikos, tuo jautresnė valiuta tampa rinkos nuotaikoms.

    Artimiausiu metu zlotui svarbiausi bus signalai apie pinigų politikos kryptį, infliacijos trajektoriją ir institucijų stabilumą. Taip pat reikšmės turės dolerio bei euro dinamika pasaulinėse rinkose, nes regiono valiutos dažnai juda kartu su platesnėmis investuotojų rizikos nuotaikomis.

  • Euras sminga į metų žemumas: energijos šokas ir Prancūzijos skola nubraukė ECB kėlimus

    Euras sminga į metų žemumas: energijos šokas ir Prancūzijos skola nubraukė ECB kėlimus

    Euras šią savaitę smuko iki žemiausio lygio JAV dolerio atžvilgiu nuo 2025 metų gegužės vidurio, o prieš Didžiosios Britanijos svarą pasiekė silpniausią tašką nuo 2025 metų birželio pradžios. Rinkas slegia išaugusios energijos kainos, įtampa Prancūzijos obligacijų rinkoje ir sustiprėjęs doleris, nors Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanas šiemet didino du kartus.

    Trečiadienį euras buvo nukritęs iki maždaug 1,111 JAV dolerio, ketvirtadienį ankstyvoje prekyboje kiek atšoko iki apie 1,121. Nuo rugpjūčio pabaigos bendra valiuta susilpnėjo daugiau nei 5 proc., taip panaikindama vasaros laikotarpiu fiksuotą atsigavimą.

    Svaro atžvilgiu euras buvo smukęs iki maždaug 0,842 svaro, o vėliau pakilo iki apie 0,846. Nuo rugsėjo pabaigos kritimas siekia apie 2 proc., o tai iš esmės nubraukė dalį ankstesnio kilimo, fiksuoto nuo vasaros vidurio.

    Kodėl palūkanos nepadėjo?

    Paprastai didesnės palūkanų normos valiutą palaiko, nes investuotojams tampa patraukliau laikyti tos zonos turtą. Tačiau šį kartą rinkos akcentą perėmė rizikos veiksniai: energetikos sukrėtimas Europoje ir fiskalinės įtampos euro zonoje, ypač Prancūzijoje.

    ECB indėlių palūkanų normą 2026 metų rugsėjo 10 dieną pakėlė ketvirtadaliu punkto iki 2,5 proc. Tai buvo antras didinimas šiais metais, siekiant reaguoti į infliacijos pagyvėjimą ir energetikos kainų šoką, kuris Europai paprastai smogia stipriau dėl didesnės importuojamos energijos dalies.

    Euro zonoje infliacija, remiantis naujausiais skelbtais duomenimis, pakilo iki 3,8 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį per trejus metus. Rinkose vyrauja lūkestis, kad ECB artimiausiame posėdyje gali daryti pauzę, o vėliau, metų pabaigoje, svarstyti dar vieną didinimą.

    „Tikėtina, kad mums dar teks kelti palūkanas“, – sakė Belgijos centrinio banko vadovas Pierre Wunsch.

    Tuo metu Bundesbanko vadovas Joachim Nagel signalizavo atsargesnį toną, pabrėždamas, kad kol kas nėra aiškių ženklų, jog infliacija plačiai įsitvirtino kainodaroje ir atlyginimų nustatyme.

    Stiprėjantis doleris ir Prancūzijos rizika

    Eurui smunkant, svarbi ir kita lygties pusė: stiprėjantis JAV doleris. JAV dolerio indeksas, rodantis dolerio kursą prieš pagrindinių valiutų krepšelį, trečiadienį pasiekė aukščiausią lygį per 18 mėnesių po to, kai JAV infliacija rugsėjį pakilo iki 3,7 proc. ir viršijo rinkos prognozes.

    Šie duomenys sustiprino rinkos statymus, kad JAV Federalinė rezervų sistema gali dar kartą kelti palūkanas. JAV bazinė palūkanų norma siekia 3,75–4 proc., tad palūkanų skirtumas dolerio naudai išlieka reikšmingas, o tai didina spaudimą eurui.

    Europoje investuotojų nervingumą dar labiau kaitina Prancūzijos viešųjų finansų situacija. Skirtumas tarp Prancūzijos ir Vokietijos 10 metų skolos vertybinių popierių pajamingumų, kuris laikomas rinkos įtampos indikatoriumi, spalio pradžioje buvo pakilęs virš 150 bazinių punktų ir pasiekė aukščiausią lygį nuo euro zonos skolų krizės laikotarpio apie 2011 metus.

    Prancūzijos viešoji skola 2026 metų birželio pabaigoje pasiekė rekordinį 119 proc. bendrojo vidaus produkto lygį. Skaičiuojama, kad tai sudaro apie 3 590 000 000 000 eurų ir gerokai viršija Europos Sąjungos sutartyse dažnai minimą 60 proc. orientyrą.

    ECB vadovė Christine Lagarde yra signalizavusi, kad sprendimų pirmiausia tikimasi nacionaliniu lygmeniu, o ne iš centrinio banko. Jos žinutė rinkoms buvo aiški: fiskalinės politikos patikimumas tampa esminiu faktoriumi, nuo kurio priklauso obligacijų paklausa ir, netiesiogiai, euro kursas.

    Artimiausiu metu dėmesys kryps į galutinius euro zonos infliacijos duomenis ir centrinių bankų sprendimus. Investuotojai taip pat vertins, ar energetikos kainų šokas bus laikinas, ar ilgiau veiksiantis veiksnys, galintis pakeisti palūkanų trajektoriją Europoje.

  • Rekordiniai statymai prieš eurą: Prancūzijos biudžetas ir energijos šokas gąsdina rinkas

    Rekordiniai statymai prieš eurą: Prancūzijos biudžetas ir energijos šokas gąsdina rinkas

    Investuotojų nuotaikos apsivertė

    Metų pradžioje euras buvo viena populiariausių pasaulio rinkų krypčių, nes investuotojai tikėjosi, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) ilgiau laikys aukštas palūkanas. Tačiau rudenį bendra kryptis pasikeitė, o euras patyrė kelias savaites trunkantį spaudimą.

    Silpnėjimą sustiprino du vienu metu užgriuvę veiksniai: brangstanti energija ir didėjantis nerimas dėl Prancūzijos viešųjų finansų. Tai skatino rinkos dalyvius didinti statymus, kad euras dar pigs.

    Energijos kainos ir importo sąskaita

    Europai jautriausia grandis išlieka energetika, nes didelė dalis dujų ir naftos yra importuojama, o kainos tarptautinėse rinkose dažnai nustatomos JAV doleriais. Kai euras silpnėja, importas europiečiams pabrangsta, o tai dar labiau kelia infliacinį spaudimą.

    Dujų ir naftos kainų šuoliai paprastai greitai persiduoda į šildymo, elektros ir transporto sąnaudas, todėl smunka vartotojų perkamoji galia. Dėl to finansų rinkos pradeda abejoti, ar ECB gali agresyviai kelti palūkanas, jei ekonomika jau lėtėja.

    Kodėl infliacija nebepadeda eurui?

    Įprastai didesnė infliacija didina tikimybę, kad centrinis bankas griežtins pinigų politiką, o aukštesnės palūkanos palaiko valiutą. Vis dėlto šį kartą rinkos vis dažniau vertina, kad per didelės skolinimosi sąnaudos gali smarkiai pristabdyti euro zonos augimą.

    Todėl net ir kylant vartotojų kainoms investuotojai nebūtinai perkelia lūkesčius į didesnes ECB palūkanas. Valiutai tai reiškia nepalankų derinį: infliacijos kaina jaučiama, o palūkanų pranašumas prieš JAV dolerį gali nebeaugti.

    Prancūzijos biudžetas ir obligacijų rinkos įtampa

    Antrą smūgį eurui sudavė politinis ir fiskalinis neapibrėžtumas Prancūzijoje, kai biudžeto priėmimas tapo komplikuotas, o rinkos ėmė reikalauti didesnės grąžos už skolinimą. Kai didelės euro zonos valstybės rizika vertinama prasčiau, dalis investuotojų mažina eurais denominuotų aktyvų dalį.

    Tokia įtampa obligacijų rinkoje svarbi ir netiesiogiai: kuo labiau kyla skolinimosi kaštai, tuo mažiau erdvės ECB griežtinti politiką, kad nepadidintų finansinio nestabilumo. Dėl to palūkanų lūkesčiai gali slopti, o euras praranda papildomą atramą.

    Rekordiniai trumpieji statymai ir kiek dar gali kristi

    Vienas aiškiausių nuotaikų pokyčio signalų yra JAV ateities sandorių duomenys, rodantys rekordiškai didelius trumpuosius statymus prieš eurą. Tokia pozicija reiškia, kad dalis spekuliantų uždirba tikėdamiesi euro pigimo JAV dolerio atžvilgiu.

    Analitikų vertinimai išsiskiria: vieni mato erdvės tolesniam smukimui, jei Prancūzijos skolos rinkose įtampa atsinaujintų ir energijos kainos liktų aukštos, kiti įspėja, kad pardavimas gali būti per stiprus. Vis dėlto didelė trumpųjų pozicijų apimtis reiškia ir kitą scenarijų: bet koks palankesnis signalas gali sukelti staigų atšokimą, kai statę prieš eurą skuba uždaryti sandorius.

    Tvaresniam euro atsigavimui, rinkos požiūriu, reikėtų kelių sąlygų vienu metu: aiškesnio Prancūzijos fiskalinio plano, ramesnių obligacijų rinkų ir mažesnio energijos kainų spaudimo. Kol šie veiksniai išlieka neapibrėžti, euras gali išlikti jautrus net ir nedidelėms neigiamoms naujienoms.

  • Euras smuko iki 17 mėnesių dugno: Prancūzijos skola ir netikėti rinkimai Ispanijoje kelia paniką

    Euras smuko iki 17 mėnesių dugno: Prancūzijos skola ir netikėti rinkimai Ispanijoje kelia paniką

    Euras savaitės pradžioje nusileido iki žemiausio lygio JAV dolerio atžvilgiu per 17 mėnesių. Rinkas supurtė augančios abejonės dėl Prancūzijos skolos tvarumo ir politinis neapibrėžtumas Ispanijoje.

    Azijos prekybos metu euras buvo nusmukęs iki maždaug 1,12 dolerio už eurą, vėliau Europoje kiek atšoko. Kritimą sustiprino tai, kad euras patyrė keturias iš eilės nuosmukio savaites.

    Investuotojų nerimą didino sparčiai kylantys Prancūzijos skolinimosi kaštai. Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas priartėjo prie beveik 4,9 proc., o atotrūkis nuo Vokietijos analogiškų obligacijų siekė apie 146 bazinius punktus.

    Pastarasis šuolis, remiantis rinkos duomenimis, buvo didžiausias per maždaug 17 metų. Tai sustiprino kalbas apie rizikos premijos augimą eurui ir galimą platesnį finansinį užkrato efektą euro zonoje.

    Kas kelia įtampą Prancūzijoje

    Prancūzijos valdžia sieja rinkų nervingumą su fiskalinės drausmės klausimais ir artėjančiais politiniais sprendimais. Finansų ministras Rolandas Lescure praėjusią savaitę tikino, kad šalis išlieka patikima skolininkė.

    Pristatytas 2027 metais numatomas biudžeto planas orientuotas į deficito mažinimą nuo 5,4 proc. bendrojo vidaus produkto iki 5 proc. Vis dėlto rinkoms neužtenka vien tikslų, jos vertina ir realias priemones bei politinę valią.

    Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde anksčiau yra pabrėžusi, kad didelė skola, artėjanti prie 120 proc. bendrojo vidaus produkto ir neturinti aiškios mažėjimo trajektorijos, yra rimtas signalas. Kartu ji akcentavo, kad situacija nėra tapati 2008 ar 2011 metų krizių etapams.

    Ispanijos rinkimai ir užkrato baimė

    Papildomą spaudimą eurui sukėlė politinė sumaištis Madride. Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez paskelbė pirmalaikius visuotinius rinkimus, kurie numatyti lapkričio 29 dieną.

    Sprendimas priimtas po to, kai parlamentas atmetė du mažumos vyriausybės būsto politikos dekretus. Nors Ispanijos 10 metų obligacijų pajamingumas išliko santykinai stabilus, investuotojai jautriai reaguoja į bet kokius politinės krypties pokyčius.

    Rinkose taip pat fiksuotas didesnis dėmesys kitų euro zonos šalių skolai. Didėjantis nerimas dėl užkrato efektų paprastai skatina kapitalo srautus į saugesniais laikomus Vokietijos vertybinius popierius ir kelia spaudimą rizikingesniems emitentams.

    Ką tai reiškia ECB ir rinkoms

    Susidariusi padėtis išryškino ECB dilemą. Bankas per pastaruosius mėnesius kėlė palūkanų normas, siekdamas pažaboti infliaciją, kuri euro zonoje rugsėjį siekė 3,8 proc., tačiau rinkos pradėjo atsargiau vertinti tolesnių kėlimų tikimybę.

    ECB turi 2022 metais sukurtą obligacijų pirkimo apsaugos mechanizmą, skirtą finansinio susiskaidymo rizikai mažinti, tačiau jis dar nebuvo panaudotas. Bundesbank vadovas Joachimas Nagelis yra viešai pabrėžęs, kad centrinio banko prioritetas yra kainų stabilumas, o ne konkretūs obligacijų pajamingumų skirtumai.

    Euro kurso dinamika glaudžiai susijusi ir su JAV situacija. Silpnesni JAV darbo rinkos duomenys sumažino lūkesčius dėl spartesnio palūkanų kėlimo, tačiau investuotojai laukia tolimesnių JAV centrinio banko signalų, kurie gali lemti ir euro bei dolerio santykį.

  • Rumunija taikosi į euro zoną iki 2035-ųjų, bet kelią užstoja įsisenėjęs per didelis biudžeto deficitas

    Euro planas iki 2035 metų

    Rumunija deklaruoja tikslą prisijungti prie euro zonos iki 2035 metų, tačiau svarbiausia kliūtis kol kas yra viešųjų finansų būklė. Šalis jau šeštus metus iš eilės yra Europos Sąjungos per didelio deficito procedūroje, o tai riboja manevro laisvę ir kenkia patikimumui rinkose.

    Norint realiai priartėti prie euro įvedimo, Rumunijai pirmiausia reikėtų iki 2030 metų pasiekti, kad per didelio deficito procedūra būtų nutraukta. Tai reiškia ilgalaikį ir nuoseklų biudžeto drausmės planą, neapsiribojant vienkartinėmis priemonėmis.

    Kas stabdo: per didelis deficitas

    Europos Komisija ir ES Taryba Rumunijai taiko per didelio deficito procedūrą nuo 2020 metų balandžio 3 dienos. 2024 metų liepos 26 dieną ES institucijos konstatavo, kad procedūra turi likti galioti, nes, vertinant pažangą, nebuvo imtasi pakankamai veiksmingų priemonių deficitui mažinti.

    Problemos esmė yra ta, kad pagal ES fiskalinę sistemą svarbi riba yra 3 proc. valdžios sektoriaus deficitas nuo bendrojo vidaus produkto. Kai deficitas užsitęsia ir viršija šią ribą, šalis patenka į griežtesnę priežiūrą, o investuotojai ir reitingų agentūros pradeda labiau vertinti riziką.

    Patikimumo kaina rinkose

    Rumunijos finansų ministras Alexandru Nazare viešai pabrėžė, kad biudžeto drausmė nėra išorinis nurodymas, o pačios valstybės ambicija kurti stipresnę ekonomiką ir didinti regioninę įtaką. Politiko teigimu, taisyklių laikymasis neturėtų priklausyti nuo rinkimų ciklų.

    „Rumunija negali sau leisti ilgai likti Europos Sąjungos priežiūroje ir prarasti patikimumą, kai užsienio kapitalo pritraukimas yra ypač svarbus“, – sakė Alexandru Nazare.

    Tokie signalai svarbūs todėl, kad euro įvedimas nėra vien politinis sprendimas. Tai ir finansų rinkų pasitikėjimo testas, ir praktinis pasirengimas gyventi bendroje pinigų politikoje be galimybės devalvuoti valiutos ar savarankiškai nustatinėti palūkanų normų.

    Net jei tikslas įsivesti eurą 2035 metais išlieka, artimiausi metai Rumunijai bus kritiniai dėl pasirinkimo, kokiu tempu ir kokiais instrumentais mažinti deficitą. Kuo ilgiau procedūra užsitęs, tuo sudėtingiau bus vienu metu didinti konkurencingumą, finansuoti investicijas ir laikytis fiskalinių taisyklių.

  • Irano rialis sminga rekordais: doleris peržengė 2,1 mln., valdžia žada 1,7 mlrd. eurų

    Irano rialis sminga rekordais: doleris peržengė 2,1 mln., valdžia žada 1,7 mlrd. eurų

    Rialis krenta, doleris brangsta

    Irano laisvojoje rinkoje Jungtinių Valstijų doleris perkopė 2,1 mln. rialų ribą ir pasiekė naują rekordą. Palyginti su Irano kalendorinių metų pradžia kovo mėnesį, kai doleris siekė apie 1,35 mln. rialų, nacionalinė valiuta reikšmingai nusilpo.

    Vietos ekonomistai pažymi, kad tokie šuoliai paprastai tampa savaime stiprėjančiu reiškiniu: gyventojai ir verslas, bijodami dar didesnio nuvertėjimo, skuba pirkti užsienio valiutą ar auksą. Tai dar labiau didina paklausą ir kainą laisvojoje rinkoje.

    Blokada ir sankcijos spaudžia ekonomiką

    Rialio smukimas paspartėjo po to, kai vasarą buvo sugriežtintas spaudimas Irano prekybai, įskaitant laivybos ribojimus ir intensyvėjančias sankcijas. Sutrikus atsiskaitymams ir importo grandinėms, į šalį sunkiau patenka žaliavos, įranga ir vartojimo prekės, todėl infliacija dar labiau įsisiautėja.

    Rinką veikia ir tai, kad JAV iždas riboja Irano prieigą prie regioninių bankų, taip apsunkindamas užsienio valiutos įsigijimą bei importo apmokėjimą. Mažesnės pajamos iš eksporto ir sudėtingesnė logistika reiškia mažiau valiutinių įplaukų, kurios paprastai padeda stabilizuoti kursą.

    Euro ir aukso kainos taip pat rekordinės

    Ne mažiau įspūdingai brango ir euras, laisvojoje rinkoje pasiekęs apie 2,55 mln. rialų. Regioninių sandorių orientyru laikomas Jungtinių Arabų Emyratų dirhamas pirmą kartą peržengė 600 000 rialų ribą, o tai rinkoje dažnai vertinama kaip signalas apie tolesnį spaudimą kursui.

    Gyventojai taupymui vis dažniau renkasi auksą: 18 karatų aukso gramas pakilo virš 225,7 mln. rialų, o vadinamoji Imami aukso moneta laisvojoje rinkoje kainavo apie 2,26 mlrd. rialų. Tokie skaičiai rodo ne tik valiutos nuvertėjimą, bet ir augančią paklausą saugesnėms turto formoms.

    Dvi valiutų rinkos ir auganti atskirtis

    Iranas taiko dvigubo kurso sistemą: yra oficialus kursas, kurį nustato centrinis bankas ir kuris taikomas daliai valstybinių atsiskaitymų bei subsidijuojamam būtiniausių prekių importui. Tačiau kasdieniams pirkimams, verslo operacijoms ir santaupoms gyventojai dažniausiai remiasi laisvąja rinka, kur kursas yra gerokai prastesnis.

    Skirtumas tarp oficialaus ir laisvojo kurso per pastaruosius mėnesius dar labiau išaugo, o laisvosios rinkos kursas viršijo oficialų daugiau nei du kartus. Toks atotrūkis didina šešėlinės rinkos rizikas ir apsunkina kainų stabilumą, nes importuotojai bei gamintojai sąnaudas skaičiuoja pagal realiai prieinamą valiutą.

    Centrinis bankas žada intervenciją

    Irano centrinio banko vadovas Abdolnaseris Hemmati pareiškė, kad institucija yra pasirengusi įlieti apie 1,7 mlrd. eurų į valiutų rinką, siekdama stabilizuoti rialį. Jis teigė, kad dalį kurso šuolio lemia ne ekonominiai pagrindai, o lūkesčiai ir emocijos.

    „Rinkoje kilusios dulkės nusės, o pastarąjį kursų kilimą labiau lemia psichologiniai, o ne realūs ekonominiai veiksniai“, – sakė Abdolnaseris Hemmati.

    Jis pripažino, kad infliacija smarkiai spaudžia namų ūkius, tačiau tvirtino, jog centrinis bankas naudoja pinigų politikos ir priežiūros priemones augimui pristabdyti. Taip pat buvo atmesti teiginiai, esą Iranas neturi prieigos prie rezervų, nors detalių, kurios leistų patikrinti šiuos vertinimus, pateikta nedaug.

    Kasdienybėje dominuoja tomanas

    Nors oficiali valiuta yra rialis, dauguma gyventojų kasdienėje prekyboje naudoja tomaną, kuris prilygsta 10 rialų. Dėl įpročio kainos parduotuvėse, paslaugų sektoriuje ir nekilnojamojo turto skelbimuose dažnai pateikiamos būtent tomanais, todėl realus valiutos nuvertėjimas žmonėms juntamas labai tiesiogiai.

    Valdžia dar anksčiau buvo paskelbusi planus formaliai įtvirtinti tomaną ir pašalinti keturis nulius iš nominalų, tačiau šie pokyčiai iki šiol nėra pilnai įgyvendinti. Kol reformos stringa, o infliacija išlieka aukšta, rinka toliau ieško stabilumo doleriuose ir aukse.

  • Marekas Belka: euro Lenkijoje tapo tabu, o nuomonę pakeistų tik rimtas ekonomikos sukrėtimas

    Diskusijos dėl naujų euro banknotų dizaino Lenkijoje įgavo netikėtą pagreitį, tačiau esminis klausimas – ar šalis apskritai pasirengusi priimti eurą – politinėje darbotvarkėje beveik nematomas. Buvęs Lenkijos ministras pirmininkas ir centrinio banko vadovas Marekas Belka sako, kad bendra valiuta šalyje tapo politiškai nepatogi tema.

    Pasak jo, euro įvedimas daugeliui politikų šiandien yra rizika, nes visuomenėje ilgus metus buvo nuosekliai formuojamas nepalankus požiūris. M. Belka teigia, kad dėl to net proeuropietiškos jėgos vengia aiškių pažadų, bijodamos prarasti rinkėjų palaikymą prieš rinkimus.

    „Per pastaruosius du dešimtmečius euras Lenkijoje buvo taip stipriai diskredituotas, kad didžioji dalis visuomenės nepritaria zlotų atsisakymui“, – sakė Marekas Belka.

    Jo vertinimu, referendumą dėl euro būtų sunku laimėti, nes diskusijoje įsitvirtino supaprastinti ir dažnai klaidinantys argumentai apie tariamai neišvengiamą kainų šuolį. Tuo pat metu politiniai lyderiai retai ryžtasi eiti prieš apklausas ir aiškinti, kodėl sprendimas gali būti naudingas ilguoju laikotarpiu.

    M. Belka pabrėžia, kad euro zona po 2010–2012 metais vykusios skolų krizės sustiprino savo institucinius saugiklius, o prie bendros valiutos prisijungė ir naujos valstybės narės. Jo teigimu, tai sumažino argumentų, kad euras esą netinka mažesnėms ar sparčiau besivystančioms ekonomikoms, svorį.

    Ekonomistas taip pat kartoja dažną euro šalininkų argumentą: bendra valiuta gali mažinti palūkanų normas ir skolinimosi kainą, o tai ypač aktualu būsto paskoloms ir investicijoms. Be to, įvedus eurą, verslui sumažėtų valiutos keitimo kaštai ir rizikos, susijusios su zlotų kurso svyravimais prekyboje su euro zonos partneriais.

    „Euras pats savaime nekelia kainų – statistika rodo, kad dažniau kalbame apie kainų stabilizavimą, o ne apie staigų brangimą“, – sakė Marekas Belka.

    Kartu jis primena, kad nacionalinės valiutos išlaikymas turi savo kainą: nuo grynųjų pinigų infrastruktūros iki rezervų valdymo ir intervencijų rinkoje. Anot jo, dalis šių kaštų viešojoje diskusijoje beveik neaptariami, nors jie ilgainiui tampa reikšmingi valstybei.

    Lenkijoje euro įvedimas susiduria ir su teisinėmis bei politinėmis kliūtimis. Norint formaliai prisijungti prie euro zonos, reikėtų politinio sutarimo ir konstitucinių nuostatų peržiūros, o tam būtina plati dauguma parlamente, kurios šiuo metu nėra.

    M. Belkos manymu, realistiškiausias kelias prasidėtų nuo nuoseklios informacinės kampanijos ir ramesnės, faktais grįstos diskusijos. Tačiau jis pripažįsta, kad tokiai strategijai reikia laiko ir politinės valios, kurios dažnai pritrūksta dėl rinkimų ciklų.

    Galiausiai buvęs centrinio banko vadovas daro pesimistišką išvadą: reikšmingas visuomenės nuomonės lūžis gali įvykti tik esant dideliam sukrėtimui. Jo teigimu, tik rimta ekonominė krizė galėtų priversti dalį skeptikų iš naujo įvertinti euro privalumus, nors tokio scenarijaus jis pats nelinkėtų.