CP v2

Tag: Euro STOXX 50

  • Europos akcijos rugpjūtį dažnai krenta: ar 2026-aisiais griūties scenarijus nebesuveiks?

    Europos akcijos rugpjūtį dažnai krenta: ar 2026-aisiais griūties scenarijus nebesuveiks?

    Rugpjūtis Europos biržoms istoriškai turi prastą reputaciją, tačiau 2026 metų pradžia rodo priešingą vaizdą. Pagrindiniai indeksai, įskaitant EURO STOXX 50 ir Vokietijos DAX, mėnesį pasitiko arti rekordų, o Prancūzijos CAC 40 išliko netoli piko.

    Tokia dinamika atgaivino seną investuotojų posakį apie sezoninį atsargumą vasaros pabaigoje. Vis dėlto vien kalendorius nepaaiškina, kodėl rugpjūtis laikomas rizikingesniu mėnesiu nei kiti.

    Vidurkis klaidina, o mediana ramina

    Ilgalaikiai duomenys rodo, kad rugpjūčio mėnesio vidutinė grąža Europos akcijų rinkose dažnai būna neigiama, tačiau šį skaičių stipriai iškreipia keli išskirtiniai nuosmukiai. DAX istorijoje nuo 1970 metų rugpjūtis vidutiniškai buvo silpnas, o dar prastesnis dažniausiai pasirodydavo rugsėjis.

    Analizuojant ne vidurkį, o medianą matyti kitoks vaizdas: tipinis rugpjūtis dažnai būna artimas nuliui. Tai reiškia, kad daugumoje metų rinka rugpjūtį nekrenta dramatiškai, o reputaciją formuoja retai pasikartojantys, bet labai dideli smūgiai.

    Keli rugpjūčiai sukūrė blogą vardą

    Istoriškai didžiausi rugpjūčio kritimai sutapo su globaliais sukrėtimais, kurie nebūtinai buvo susiję su pačiu mėnesiu. Tarp jų minimi Rusijos finansų krizės epizodai 1998 metais, įtampos Artimuosiuose Rytuose eskalacija 1990 metais, euro zonos skolų krizės paaštrėjimas 2011 metais, Azijos finansų krizės banga 1997 metais ir Kinijos valiutos devalvacijos sukeltas šokas 2015 metais.

    Pašalinus šiuos kraštutinius laikotarpius, bendras rugpjūčio rezultatas istoriškai tampa gerokai švelnesnis, o kai kuriais skaičiavimais net persiverčia į nedidelį teigiamą. Tai sustiprina išvadą, kad rugpjūtis nėra nuolat blogas, jis tiesiog jautresnis netikėtoms naujienoms.

    Kodėl vasarą rinka tampa jautresnė?

    Rugpjūtį Europoje tradiciškai sumažėja prekybos aktyvumas, nes dalis rinkos dalyvių atostogauja, o likvidumas tampa plonesnis. Tai savaime nereiškia kritimo, bet gali sustiprinti kainų svyravimus, jei įvyksta netikėtas neigiamas įvykis.

    Prie to prisideda ir centrinių bankų kalendorius, kai vasarą būna mažiau suplanuotų sprendimų dėl palūkanų ar komunikacijos, galinčios stabilizuoti lūkesčius. Vasaros pabaigoje dėmesys dažnai krypsta į JAV Federalinio rezervo konferenciją Džekson Hole, kurios signalai rinkoms neretai tampa svarbūs.

    Kas 2026 metais gali būti kitaip?

    2026 metais Europos akcijos į rugpjūtį įžengė stipresnėje pozicijoje, nes investuotojai rėmėsi geresnėmis įmonių pelnų prognozėmis ir išlikusiu apetitu rizikai. Tokia aplinka paprastai mažina tikimybę, kad mėnuo automatiškai baigsis nuosmukiu vien dėl sezoniškumo.

    Vis dėlto rizikų paketas neišnyko: energijos kainų šuoliai, geopolitinė įtampa ir infliacijos trajektorija euro zonoje gali greitai pakeisti nuotaikas. Jei toks šokas pasiektų rinkas plonesnio likvidumo metu, rugpjūčio statistinė reputacija galėtų vėl suveikti kaip stiprintuvas, o ne kaip priežastis.

    Istorija labiau perspėja ne apie neišvengiamą kritimą, o apie pažeidžiamumą, kai netikėtumas sutampa su vasaros sąlygomis rinkoje. Todėl investuotojams svarbiausia ne spėti mėnesio kryptį, o įvertinti, ar portfelis pasiruošęs staigesniems svyravimams.

  • Europos akcijos muša rekordus: 10 ryškiausių 2026 metų lyderių ir kas juos į viršų kelia

    Europos akcijos muša rekordus: 10 ryškiausių 2026 metų lyderių ir kas juos į viršų kelia

    Europos akcijų rinkos 2026 metais tęsia įspūdingą kilimą ir vis dažniau fiksuoja naujas aukštumas. Plačios rinkos indeksas STOXX Europe 600 pasiekė rekordinius lygius, o EURO STOXX 50 taip pat dienos metu kilo iki visų laikų viršūnių.

    Ralis apima didžiąsias Europos biržas: Vokietijos DAX peržengė 26 100 ribą, Prancūzijos CAC 40 užkopė iki maždaug 8 700, o Italijos FTSE MIB pasiekė apie 53 540. Nuo 2026 metų pradžios bendras euro zonos „mėlynųjų žetonų“ indeksas paaugo apie 10 proc.

    Rinką į viršų kelia nebe „žinomi vardai“

    Šių metų lyderiai mažai primena tradicinius Europos portfelių favoritus. Prabangos prekių sektorius ir didieji farmacijos gigantai šį kartą lieka nuošalyje, o net ir bankai, nors ir turėję gerus metus, dažnai nusileidžia technologijų grandinės tiekėjams.

    Daugiausia uždirba bendrovės, kurios tiekia infrastruktūrą dirbtinio intelekto bumui: puslaidininkių gamybos įrangos, plokštelių, testavimo, pažangių substratų ir fotonikos sprendimų gamintojai. Investuotojai vis dažniau perka ne vartotojams atpažįstamus prekės ženklus, o DI kapitalo išlaidų lenktynes aptarnaujančius tiekėjus.

    Kodėl rekordai krenta vienas po kito

    Rinkų nuotaikas palaikė keli veiksniai vienu metu. Vienas svarbiausių impulsų buvo geopolitinės žinios, kurios prisidėjo prie naftos kainų kritimo ir sumažino infliacijos bei sąnaudų spaudimą Europos pramonei, transportui ir aviacijai.

    Investuotojus nustebino ir makroekonomika: Eurostato išankstinis vertinimas rodė, kad euro zonos ekonomika antrąjį ketvirtį augo 0,4 proc. per ketvirtį, o metinis augimas paspartėjo iki 1,0 proc. Spartesnis aktyvumas dažnai reiškia ir tvirtesnį įmonių pelnų pagrindą, todėl geresni rezultatai tampa papildomu argumentu akcijoms brangti.

    Dar vienas ramsčiu tapo įmonių ataskaitos: antrojo ketvirčio rezultatai daug kur pranoko lūkesčius. Tuo pačiu metu pasaulinė DI infrastruktūros paklausa mažą Europos technologijų tiekėjų grupę pavertė vienomis sparčiausiai brangstančių akcijų rinkoje.

    10 geriausių 2026 metų akcijų

    Žemiau pateikiamos STOXX Europe 600 sąraše esančios bendrovės, kurių akcijos 2026 metais iki rugpjūčio 5 dienos brango labiausiai, skaičiuojant įmones, kurių rinkos kapitalizacija siekia bent 1 mlrd. eurų. Dešimtuke matyti aiški kryptis: greta pavienių išimčių dominuoja puslaidininkių ir pramoninių technologijų grandinė.

    Dešimtoje vietoje atsidūrė „ArcelorMittal“, kurios akcijos paaugo 65,3 proc. Bendrovei padėjo geresnis pelningumas Europoje ir kapitalo grąžinimas investuotojams, o pramonės sektoriui papildomą toną suteikė aktyvesnė paklausa ir prekybos aplinkos pokyčiai.

    Devintoje vietoje – „Raiffeisen Bank International“ su 67,6 proc. kilimu. Banko rezultatams palankūs buvo aukštesnių palūkanų ir atsparios ekonominės veiklos derinys Vidurio ir Rytų Europoje, o investuotojai teigiamai vertino ir stipresnius kapitalo rodiklius.

    Aštuntoje vietoje įsitvirtino „Saipem“, brangusi 75,8 proc. Įmonė pasinaudojo atsinaujinusiomis investicijomis į jūrinės energetikos projektus, o solidus užsakymų portfelis rinkai suteikė daugiau užtikrintumo dėl ateities pajamų.

    Septintoje vietoje – „STMicroelectronics“, kurios akcijos pakilo 105,7 proc. Rinkos dėmesį traukė ženklai, kad puslaidininkių ciklas stabilizuojasi, o DI infrastruktūros paklausa vėl kelia užsakymų lūkesčius.

    Šeštoje vietoje rikiuojasi „AIXTRON“, šoktelėjusi 121,0 proc. Bendrovė gamina specializuotą įrangą pažangių puslaidininkių gamybai, o užsakymų augimą labiausiai skatino fotonikos ir galios lustų sprendimų banga.

    Penktoje vietoje – „Technoprobe“, kurios akcijos brango 135,1 proc. Nors įmonės vardas daugeliui mažai girdėtas, jos testavimo technologijos yra kritiškai svarbios prieš pažangiems lustams pasiekiant klientus, ypač DI taikymuose.

    Ketvirtoje vietoje – „ams-OSRAM“ su 136,2 proc. kilimu. Investuotojai įvertino įmonės finansinės padėties stiprinimą ir pažangą mikroLED kryptyje, kuri siejama su papildytosios realybės įrenginių plėtra.

    Trečioje vietoje išsiskiria vienintelė energetikos atstovė dešimtuke – „Tullow Oil“, pabrangusi 136,4 proc. Akcijai impulsą suteikė geresni laisvųjų pinigų srautų lūkesčiai, nors naftos kainų svyravimai išlieka svarbi rizika.

    Antroje vietoje – „AT&S“, šoktelėjusi 343,5 proc. Įmonė gamina pažangius substratus, kurie yra itin svarbūs sujungiant DI procesorius su atminties lustais didelio našumo serveriuose, o duomenų centrų investicijos tiesiogiai didina paklausą.

    Pirmoje vietoje atsidūrė „Soitec“, kurios akcijos pašoko 414,5 proc. Rinką labiausiai įtikino lūkesčiai, kad puslaidininkių medžiagų paklausa vėl auga, o fotonikos kryptis tampa viena svarbiausių DI infrastruktūros plėtros grandžių Europoje.

    Nors rekordai vilioja, analitikai paprastai primena, kad didžiausią grąžą duodantys segmentai dažnai būna ir jautriausi ciklams: pakanka sulėtėjusių užsakymų, pasikeitusių palūkanų lūkesčių ar geopolitinių sukrėtimų, kad nuotaikos rinkoje apsiverstų. Vis dėlto 2026 metų vaizdas rodo aiškią tendenciją: Europos rinkos variklis vis dažniau yra DI infrastruktūros tiekimo grandinė.

  • 10 metų po „Brexit“: kodėl FTSE 100 atsiliko, o svaras nusilpo ir kas dabar keičiasi

    10 metų po „Brexit“: kodėl FTSE 100 atsiliko, o svaras nusilpo ir kas dabar keičiasi

    Beveik dešimtmetį po 2016 metų referendumo, kuriame Jungtinės Karalystės rinkėjai pasirinko pasitraukimą iš Europos Sąjungos, Londono biržos indeksas FTSE 100 ne kartą fiksavo rekordines aukštumas. Vis dėlto už iš pirmo žvilgsnio pozityvių antraščių slypi ilgalaikės pasekmės, kurios atsispindi ir akcijų rinkos grąžoje, ir svaro kurse.

    „Morningstar“ analizėje apie vadinamąjį Brexit dešimtmetį akcentuojama, kad nuo referendumo Jungtinės Karalystės akcijų fondai patyrė apie 144 mlrd. eurų grynųjų išpirkimų. Tai rodo ne vien trumpalaikį ciklinį nusivylimą, o struktūrinį investuotojų pasitikėjimo sumažėjimą.

    Palyginimas su JAV ir žemynine Europa taip pat nedžiugina. Nors FTSE 100 per laikotarpį nuo referendumo pakilo apie 62 proc., JAV S&P 500 šoktelėjo apie 253 proc., o Vokietijos DAX per tą patį laiką paaugo apie 151 proc., kai Euro STOXX 50 – apie 109 proc.

    Kas lėmė atsilikimą?

    Pasak „Morningstar“, Brexit veikė kaip katalizatorius, bet nebuvo vienintelė priežastis. Jungtinės Karalystės rinka į 2016 metų balsavimą atėjo jau turėdama struktūrinių silpnybių: silpnesnę vietinių pensijų fondų paklausą, kapitalo migraciją į JAV augimo bendroves ir sektorių sudėtį, kurioje dominavo energetika, bankai bei kasyba.

    Šiuos veiksnius sustiprino padidėjusi šalies rizikos premija ir neapibrėžtumas dėl prekybos bei investicijų režimo. Dėl to investuotojų alokacijos Jungtinėje Karalystėje mažėjo, o didesnė kapitalo dalis nukrypo į JAV rinką, kur tuo metu dominavo technologijų sektoriaus augimas.

    Pokytis matomas ir fondų industrijoje: per šį laikotarpį užsidarė šimtai Jungtinės Karalystės akcijų strategijų, o pasyvių priemonių dalis rinkoje reikšmingai išaugo. Tai atspindi tendenciją, kai brangiau valdomi aktyvūs fondai pralaimi dėl mažėjančio investuotojų apetito mokėti už aktyvų valdymą, ypač esant rinkos neapibrėžtumui.

    Svaro istorija: silpnesnis ten, kur svarbiausia

    Valiutų rinkoje vaizdas taip pat iškalbingas. Nuo referendumo svaras, vertinant ilgąjį laikotarpį, yra apie 10 proc. silpnesnis JAV dolerio atžvilgiu ir apie 12 proc. silpnesnis euro atžvilgiu, taigi prarado perkamąją galią pagrindinių tarptautinių valiutų atžvilgiu.

    Skaičiais tai reiškia, kad prieš referendumą vienas svaras buvo vertas apie 1,31 euro, o beveik po dešimtmečio – apie 1,15 euro. Toks pokytis svarbus ne tik keliautojams, bet ir importuojančiam verslui, nes silpnesnė valiuta ilgainiui gali kelti importo kainas ir spausti vartotojų perkamąją galią.

    Ar atsirado lūžio taškas?

    Nors bendras dešimtmečio vaizdas išlieka nepalankus, pastaraisiais metais atsirado ženklų, kad istorija nebėra vien krypties. Nuo 2022 metų Jungtinės Karalystės akcijos kai kuriais laikotarpiais pranoko JAV ir pasaulines rinkas, o tai sieta su vadinamąja vertės akcijų rotacija ir stabiliais dividendais.

    Vis dėlto vertinimai rodo, kad investuotojų skepticizmas išlieka: Jungtinės Karalystės rinka, remiantis „Morningstar“ apžvalgoje minimais vertinimais, prekiaujama maždaug 30–35 proc. mažesniu kainos ir pelno santykiu nei JAV. Depresija labiausiai juntama mažų ir vidutinių įmonių segmente, kuris jautriausiai reaguoja į ekonomikos augimo lūkesčius ir vidaus paklausą.

    Tuo pat metu išaugęs įmonių įsigijimų aktyvumas ir rekordiniai savų akcijų supirkimai leidžia manyti, kad dalis strateginių pirkėjų bei pačios bendrovės mato vertę ten, kur viešieji investuotojai dar dvejoja. Todėl pagrindinis klausimas tarptautiniams investuotojams šiandien jau nebe ar Brexit pakenkė, o ar po dešimtmečio susiformavusi nuolaida tapo investicine galimybe.