CP v2

Tag: Euro zonos ekonomika

  • Lagarde įspėja: europiečių santaupos maitina JAV DI bumą, o nauda Europai – abejotina

    Lagarde įspėja: europiečių santaupos maitina JAV DI bumą, o nauda Europai – abejotina

    Europos gyventojų santaupos vis dažniau nukeliauja į JAV technologijų gigantus ir taip prisideda prie ten vykstančio dirbtinio intelekto (DI) investicijų bumo. Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde perspėja, kad Europa rizikuoja finansuoti augimą už Atlanto, bet negaus proporcingos grąžos ekonomikai.

    Pasak Lagarde, euro zonos namų ūkiai yra sukaupę apie 440 mlrd. eurų investicijų JAV technologijų bendrovėse, įskaitant „Nvidia“ ir „Alphabet“. Tokia kryptis, jos teigimu, atspindi platesnę problemą: aukštos grąžos technologinės įmonės dažnai užauga ir tampa lengvai pasiekiamos investuotojams ne Europoje.

    „Bendrovės kuriamos kitur“, – sakė Christine Lagarde.

    Ji pabrėžė, kad DI modelių kūrimo lyderystė išlieka JAV ir Kinijos rankose, o Europos indėlis kol kas gerokai kuklesnis. Tai didina riziką, kad būsimos produktyvumo ir pelno bangos bus labiau koncentruotos ne ES ekonomikoje, nors dalis kapitalo ateina iš euro zonos taupytojų.

    ECB analizė rodo, kad problema nėra pinigų trūkumas, o jų nukreipimas. 2026 metų gegužę euro zonos namų ūkiai laikė beveik 10 trln. eurų bankų indėliuose, o indėliai sudarė maždaug trečdalį jų finansinio turto, kai JAV namų ūkiuose ši dalis siekia apie 11 proc.

    Be to, apie 80 proc. euro zonos gyventojų neturi nei akcijų, nei obligacijų, nei investicinių fondų vienetų. ECB išskiria kelias priežastis: ribotas disponuojamas lėšas, žinių spragas, menkesnį pasitikėjimą finansų rinka ir rizikos baimę.

    Investuojantys į DI temą europiečiai dažnai tai daro per JAV viešai kotiruojamas technologijų bendroves, fondus ar pensijų produktus. BCA Research strategas Jeremie Peloso pabrėžia, kad tarptautinės investicijos savaime nėra blogis, nes leidžia diversifikuoti riziką ir pastarąjį dešimtmetį JAV technologijų sektorius lenkė daugelį Europos indeksų.

    Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį į koncentracijos problemą: DI ir didžiųjų technologijų rinka vis labiau priklauso nuo santykinai nedidelio skaičiaus įmonių, kurioms vienu metu daro įtaką panašūs veiksniai. Tai reiškia, kad blogesni lūkesčiai dėl lustų, debesijos paslaugų ar reguliavimo gali paveikti didelę dalį investuotojų portfelių.

    Svarbu ir tai, kaip Europos pinigai realiai finansuoja JAV DI plėtrą. Vien tik įsigyjant antrinėje rinkoje jau esamas akcijas įmonė negauna naujo kapitalo, tačiau didelė paklausa palaiko vertinimą ir palengvina naujų akcijų emisijas ateityje.

    Dar tiesioginis kanalas yra obligacijų rinka. ECB duomenimis, didžiosios JAV technologijų bendrovės aktyviai skolinasi, leisdamos obligacijas, o euro zonos fondai, draudikai ir pensijų valdytojai, pirkdami jas, iš esmės suteikia paskolas JAV technologijų sektoriui.

    Lagarde teigimu, stambios JAV DI infrastruktūrą vystančios bendrovės pernai išleido daugiau kaip 87 mlrd. eurų vertės obligacijų, o jų skola tapo reikšminga euro denominacijomis leidžiamų ne finansų įmonių obligacijų dalimi. ECB taip pat skaičiuoja, kad penkios didelės JAV technologijų grupės turi apie 40 mlrd. eurų neapmokėtų euro denominacijomis išleistų obligacijų.

    Tokios skolos emisijos, anot ECB, gali turėti ir šalutinį efektą: didelė JAV obligacijų pasiūla prisideda prie aukštesnių pasaulinių pajamingumų, o euro zonos ilgalaikės palūkanos dažnai juda panašia kryptimi kaip JAV. Kitaip tariant, Europa gali dalį DI bumo kainos pajusti ir per brangesnį skolinimąsi.

    „Europa padengs dalį šio bumo kainos savo skolinimosi sąnaudomis. Klausimas, ar ji gaus ir su tuo ateinantį augimą“, – sakė Christine Lagarde.

    ECB skaičiavimais, spartesnis DI diegimas per dešimtmetį galėtų padidinti euro zonos produktyvumą iki 4 proc., tačiau trūksta infrastruktūros, reikalingos DI kurti ir eksploatuoti. Lagarde teigimu, JAV sutelkia apie 75 proc. pasaulinės DI skaičiavimo galios, o Europoje ši dalis siekia maždaug 5 proc.

    Europos Komisijos vertinimu, duomenų centrų paklausos ir pasiūlos atotrūkis ES iki 2036 metų gali pasiekti 19 gigavatų. Šio atotrūkio uždarymas gali kainuoti iki 600 mlrd. eurų, todėl klausimas, kur bus sutelktas kapitalas, tampa strateginis ne tik investuotojams, bet ir ekonominei politikai.

    Vis dėlto Europa turi ir augančių DI žaidėjų, tačiau problema ta, kad eiliniams investuotojams jie dažnai neprieinami, nes nėra listinguojami biržose. Pavyzdžiu tapo Prancūzijos DI bendrovė „Mistral“, kuri neseniai pritraukė apie 3 mlrd. eurų nuosavo kapitalo, bet į šį raundą smulkieji taupytojai tiesiogiai įsitraukti negalėjo.

    ES atsakas – taupymo ir investicijų sąjunga, kurios tikslas yra lengvinti investavimą namų ūkiams ir gerinti kapitalo prieinamumą įmonėms tarpvalstybiniu mastu. Kartu įsigaliojo ir ES Listing Act reforma, skirta atpiginti ir supaprastinti įmonių ėjimą į biržą, kad daugiau europinių augančių bendrovių taptų pasiekiamos viešiesiems investuotojams.

    Analitikai pabrėžia, kad vien raginimai investuoti Europoje problemos neišspręs, jei nebus sukurtos sąlygos augti pasaulinio lygio įmonėms. Tam reikalingos gilesnės rizikos kapitalo rinkos, didesnė tolerancija rizikingesniems verslams ir reguliacinė aplinka, kuri skatintų inovacijas, bet užtikrintų tinkamą priežiūrą.

    Galiausiai investuotojų pinigai, kaip sako rinkos dalyviai, seka paskui galimybes. Europa turi kapitalo, tačiau siekiant, kad DI vertės grandinės nauda liktų ir žemyne, būtina, kad daugiau Europos technologijų bendrovių užaugtų iki masto, kai jos galėtų konkuruoti globaliai ir tapti prieinamos plačiam investuotojų ratui.

  • ES verslas spaudžia stabdžius: investicijos krito iki 11 metų dugno – kas laukia toliau?

    ES verslas spaudžia stabdžius: investicijos krito iki 11 metų dugno – kas laukia toliau?

    Investicijų rodiklis smuko iki dugno

    Europos Sąjungos įmonės vis atsargiau leidžia pinigus naujai įrangai, pastatams ir technologijoms. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad verslo investicijų rodiklis 2025 metų ketvirtąjį ketvirtį smuko iki 21,8 proc. ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2015 metų.

    Šis rodiklis parodo, kokią dalį sukuriamos pridėtinės vertės įmonės nukreipia investicijoms. Į statistiką neįtraukiami bankai ir kitos finansų korporacijos, o skaičiai labiau atspindi gamybos, prekybos, transporto, apgyvendinimo ir kitų paslaugų sektorių situaciją.

    Palyginimui, dar prieš pandemiją investicijų intensyvumas buvo gerokai didesnis: 2019 metų ketvirtąjį ketvirtį jis siekė 26,77 proc. Dabartinis lygis priartėjo prie vieno žemiausių istorinių taškų, fiksuotų po pasaulinės finansų krizės, kai 2010 metų pirmąjį ketvirtį rodiklis buvo 20,93 proc.

    Net didžiausi verslo centrai atsilieka

    Ryškus signalas rinkoms yra tai, kad vienos žemiausių investicijų proporcijų fiksuotos didžiuosiuose Europos verslo centruose. Liuksemburgo, Airijos ir Nyderlandų rodikliai buvo mažesni nei 17 proc., nors šios šalys ilgą laiką laikytos patraukliomis tarptautiniam kapitalui.

    Eurostatas pažymi, kad Liuksemburgo atvejis iš dalies paaiškinamas santykinai mažu pramonės svoriu ekonomikoje. Tuo metu Airijoje investicijų rodiklis per mažiau nei dešimtmetį sumažėjo apie 27 procentiniais punktais, o tai rodo struktūrinius pokyčius ir didesnį jautrumą pasaulinėms tiekimo grandinėms bei mokesčių ir reguliavimo aplinkai.

    Ekonomistų vertinimu, investicijos yra vienas svarbiausių produktyvumo ir BVP augimo variklių, nes jos leidžia įmonėms modernizuoti gamybą, skaitmeninti procesus ir didinti našumą. Tuo pat metu Europos Centrinis Bankas ir tarptautinės institucijos pastaraisiais metais nuosekliai akcentuoja, kad Europos produktyvumo augimas atsilieka nuo JAV, o investicijų vangumas šią atskirtį gali dar labiau padidinti.

    Kodėl įmonės traukiasi ir kur ieško išeičių?

    Europos Centrinis Bankas, apklausęs 64 dideles euro zonos įmones dėl jų investicinių planų, nustatė kelias pagrindines stabdančias priežastis. Apie 90 proc. respondentų kaip svarbiausią veiksnį įvardijo silpną paklausą, kuri mažina pasitikėjimą pardavimų perspektyvomis ir atideda plėtros sprendimus.

    Daugiau nei 80 proc. įmonių taip pat minėjo mažesnį pelningumą, didelę reguliavimo naštą ir augančius darbo kaštus. Tokia kombinacija ypač skaudžiai veikia pramonę, kur investicijos dažnai yra didelės, ilgalaikės ir sunkiai atsiperkančios, jei rinkos ciklas pasisuka nepalankia kryptimi.

    „Verslo investicijos yra vienas svarbiausių BVP augimo veiksnių. Investicijos į įrangą, programinę įrangą ir gamyklas iš esmės yra produktyvumo augimo variklis“, – sakė INSEAD ekonomikos profesorius Antonio Fatas.

    Įmonių sprendimus papildomai veikia geopolitinė įtampa, tiekimo grandinių trikdžiai ir prekybos barjerai, ypač ten, kur gamintojai susiduria su tarifais ir neapibrėžtumu dėl eksporto rinkų. ECB taip pat pabrėžia, kad ilgalaikius planus apsunkina ir sunkiai prognozuojamas klimato politikos reguliavimas, kai įmonėms sudėtinga įvertinti, kokių investicijų reikės po kelerių metų, kad jos atitiktų naujus reikalavimus.

    Tuo pačiu atsiranda ir potencialus investicijų katalizatorius. ECB nurodo, kad dalis įmonių tikisi, jog didesnės gynybos išlaidos Europoje artimiausiais metais gali paskatinti naujus užsakymus ir investicijas, ypač pramonės sektoriuje, kuris tiesiogiai dalyvauja tiekimo grandinėse.

    Nors bendras ES vaizdas išlieka niūrus, atskirose šalyse matomi ir priešingi signalai. Eurostato duomenys rodo, kad Graikijoje investicijų rodiklis nuo 2015 metų augo vienu sparčiausių tempų, o Vengrijoje ir Kroatijoje fiksuoti vieni didžiausių investavimo lygių, viršijantys 28 proc. Tai rodo, kad investicijų ciklą smarkiai lemia nacionalinės pramonės struktūra, ES paramos panaudojimas ir konkrečių sektorių plėtros bangos.