Reitingas paliktas, rizika išliko
Reitingų agentūra „Moody’s“ nusprendė nekeisti Prancūzijos valstybės skolos reitingo ir paliko jį ties Aa3, tačiau perspektyvą išlaikė neigiamą. Rinkose toks sprendimas buvo sutiktas kaip trumpas atokvėpis, nes dalis investuotojų laukė reitingo mažinimo po pastarosiomis savaitėmis išaugusio nerimo dėl šalies finansų.
Neigiama perspektyva reiškia, kad per artimiausius mėnesius ar metus reitingas vis dar gali būti sumažintas, jei biudžeto rodikliai prastės arba politinė aplinka trukdys priimti deficito mažinimo sprendimus. „Moody’s“ argumentavo, kad vertinimas remiasi prielaida, jog bus patvirtintas 2027 metų biudžetas, nukreiptas į deficito mažinimą, o įtampa visuomenėje ir finansavimo kaštai bent kiek sumažės.
Vyriausybė sprendimą vadina signalu
Po paskelbimo Prancūzijos valdžia skubėjo pabrėžti, kad reitingo išsaugojimas esą rodo ekonomikos atsparumą ir biudžeto plano patikimumą. Finansų ir ekonomikos politiką kuruojantys politikai kartojo, kad tikslas iki metų pabaigos patvirtinti atsakingą biudžetą ir toliau mažinti deficitą išlieka esminis.
Tačiau ekonomistai atkreipia dėmesį, kad pats faktas, jog perspektyva liko neigiama, nėra pasitikėjimo balsas. Tai labiau priminimas, kad agentūra suteikia laiko įrodyti politinę valią ir gebėjimą sutarti dėl tvaraus fiskalinio kelio.
Obligacijų pajamingumai tapo nervų testu
Pastarosiomis dienomis Prancūzijos 10 metų skolinimosi kaina šoktelėjo ir peržengė 5,1 proc. ribą, o investuotojai jautriai reagavo į politinę įtampą bei protestų riziką. Kylant pajamingumams brangsta valstybės skolos aptarnavimas, o kartu gali didėti spaudimas visai ekonomikai, įskaitant būsto kreditavimą ir verslo skolinimąsi.
Analitikai pabrėžia, kad vien palūkanų lygis savaime dar nėra unikalus reiškinys, tačiau Prancūzijai skausmingas tampa skirtumas su Vokietija. Kai Vokietijos obligacijų pajamingumai išlieka gerokai mažesni, rinkos aiškiai parodo, kad už Prancūzijos riziką reikalauja papildomos premijos.
Politinis neapibrėžtumas kelia kainą
Ekspertai Prancūzijos situacijoje įžvelgia ne tik ekonominį, bet ir politinį signalą: investuotojai vis labiau abejoja, ar biudžeto konsolidacija yra politiškai įgyvendinama. Diskusijos parlamente dėl išlaidų ir pajamų priemonių, taip pat socialinių grupių mobilizacija didina tikimybę, kad griežtesni sprendimai bus atidedami.
Rinkoms papildomą įtampą kelia ir artėjantys politiniai ciklai, kurie tradiciškai didina populistinių pažadų riziką bei apsunkina taupymo priemones. Dėl to net ir laikinas pirkėjų sugrįžimas į Prancūzijos obligacijas, jei jis įvyktų, analitikų vertinimu, nebūtinai reikštų ilgalaikį pasitikėjimo sugrįžimą.
„Tai nėra pasitikėjimo balsas, o daugiau laiko kredito išbandymui“, – teigė rinkų strategas Théophile Legrand.
„Jei rinkos nuspręs, kad reikšminga biudžeto konsolidacija Prancūzijoje politiškai neįmanoma, reikalaujama rizikos premija gali dar augti“, – sakė ekonomikos profesorius Jérôme Mathis.