Rinkose – nerimo signalas
Prancūzijos Vyriausybės etaloninių 10 metų obligacijų pajamingumas pakilo virš 5 proc. – tokio lygio rinka nematė nuo 2002 metų. Pajamingumui kylant, investuotojai reikalauja didesnės grąžos už tai, kad skolintų valstybei.
Toks šuolis dažniausiai reiškia, kad rinkos vertina didesnę riziką ir nori kompensacijos už neapibrėžtumą. Praktikoje tai tiesiogiai didina valstybės skolinimosi sąnaudas ir komplikuoja biudžeto planus.
Biudžetas, skola ir politinė įtampa
Pajamingumų kilimą paskatino užsitęsusios politinės derybos dėl 2027 metų biudžeto, kuriame numatoma didelio masto išlaidų mažinimo programa. Prancūzijos valdžia siekia mažinti deficitą, tačiau parlamente stinga aiškios daugumos reformoms prastumti.
Prancūzijos valstybės skola, įvairiais vertinimais, siekia apie 120 proc. bendrojo vidaus produkto ir gerokai viršija Europos Sąjungos sutartyse numatytą 60 proc. orientyrą. Didesnė skola reiškia ir didesnį jautrumą palūkanų normų pokyčiams.
„Kai rinkos pradeda abejoti, ar konsolidacija bus įgyvendinta, skolos kaina kyla labai greitai“, – sakė vienas euro zonos skolų rinkos analitikas.
Kodėl tai svarbu gyventojams ir verslui
Prancūzijos iždo leidžiamos OAT obligacijos yra vienas svarbiausių orientyrų šalies finansų sistemai, todėl jų pajamingumo kilimas gali persiduoti į kitas palūkanas. Tai gali reikšti brangesnį finansavimą įmonėms ir namų ūkiams, ypač ten, kur paskolų kainodara labiau susieta su rinkos rodikliais.
Rinkose stebimas ir skirtumo su Vokietijos 10 metų obligacijomis didėjimas, kuris priartėjo prie 160 bazinių punktų. Kadangi Vokietija laikoma euro zonos patikimumo etalonu, didėjantis skirtumas signalizuoja prastesnį Prancūzijos rizikos vertinimą.
Reitingo rizika – papildomas katalizatorius
Pardavimų banga obligacijų rinkoje didina spaudimą Prancūzijos Vyriausybei prieš kredito reitingo vertinimą, kurio laukia investuotojai. Jei reitingas būtų sumažintas, tai galėtų automatiškai dar labiau padidinti skolinimosi kainą, nes dalis investuotojų laikosi griežtų taisyklių, kokio reitingo vertybinius popierius gali pirkti.
Net ir patvirtinus planuojamas priemones, prognozuojama, kad deficitas kitais metais vis tiek liktų apie 5 proc. bendrojo vidaus produkto, kai euro zonoje įprastas orientyras yra 3 proc. Tai reiškia, kad spaudimas fiskalinei drausmei ir politinės įtampos gali išlikti.
Pastarosiomis dienomis situaciją paaštrino ir protestai, kuriuose dalis visuomenės reikalavo daugiau finansavimo mokykloms bei viešosioms paslaugoms. Kai kur protestai peraugo į smurtinius susirėmimus, o tai didina politinio stabilumo riziką, kurią rinkos taip pat įkainoja.