Tag: EuroHPC

  • Lenkija taikosi į ES DI gigafabriką, bet kyla klausimas: kas pirks milijardus kainuosiančią galią?

    Lenkijoje bręsta ambicingas planas – šalis nori tapti viena iš septynių Europos valstybių, kurios su ES parama statys DI „gigafabriką“, milžinišką skaičiavimo infrastruktūros centrą.

    Kaip rašo WNP, ant stalo jau yra bent dvi lenkiškos iniciatyvos, o potencialūs investuotojai ieško partnerių ir dėlioja konsorciumų sudėtį. Tačiau kartu išryškėjo pagrindinis galvosūkis: kas vėliau pirks už milijardus sukurtą skaičiavimo galią, jei viešos garantijos apima tik dalį poreikio.

    Europos programa numato dviejų mastelių projektus – didelės apimties (100 tūkst. GPU) ir vidutinės apimties (75 tūkst. GPU). Lenkija taikosi į vidutinės apimties variantą, kuriam paraiškas galima teikti iki 2027 metų vasario 4 dienos.

    Tokios infrastruktūros tikslas – sudaryti sąlygas treniruoti didelius dirbtinio intelekto modelius, apdoroti masyvius duomenų kiekius ir pritraukti technologijų bendroves. Kartu tai siejama ir su vadinamąja skaitmenine suverenitete – noru, kad kritinė skaičiavimo galia būtų Europoje.

    Dvi iniciatyvos: DL Invest Group ir Beyond.pl

    Viena iš minimų krypčių siejama su DL Invest Group. Skelbiama, kad bendrovė jau pasirinko gigafabriko vietą Silezijoje, tačiau konkretaus miesto kol kas neatskleidžia.

    Projektą planuojama vystyti popramoninėje teritorijoje, kur yra esama infrastruktūra. Bendrovė taip pat kalba apie derybas su potencialiais partneriais – nuo technologijų ir skaičiavimo įrangos tiekėjų iki mokslo institucijų bei energetikos partnerių.

    Kita galima ašis – duomenų centrų įmonė Beyond.pl. Ji deklaruoja susidomėjimą projektu, bet pabrėžia, kad kol kas analizuoja konkurso sąlygas ir galimus bendradarbiavimo modelius, o galutiniai sprendimai dėl dalyvavimo dar nepriimti.

    Valstybė žada pasirengimą ir „specįstatymą“

    Lenkijos valdžia tikina, kad administracinė pusė ruošiama iš anksto. Skaitmenizacijos viceministras Dariuszas Standerskis Seime teigė, kad valstybė esą pasirengusi, o tolesnė sėkmė priklausys nuo to, kaip greitai ir tvirtai sujudės verslas.

    Taip pat pranešta apie planus rengti specialų įstatymą, kuris turėtų supaprastinti gigafabriko statybos ir veiklos procedūras. Tarp iššūkių minimas ir grafikas – kalbama apie 18 mėnesių terminą infrastruktūrai įgyvendinti nuo sutarties pasirašymo.

    Programoje numatoma, kad konsorciumui turi vadovauti Europos įmonė, nors bendradarbiavimas su partneriais iš kitų šalių galimas. Tuo pat metu nurodoma, kad kai kurios valstybės ir jų įmonės iš procedūrų eliminuojamos.

    Pagrindinis klausimas – kas taps klientais

    Nors ES ir valstybė gali padėti sumažinti riziką, vien to nepakanka. Straipsnyje cituojamas „CloudFerro“ atstovas Stanisławas Krzyżanowskis atkreipia dėmesį, kad pagal konkurso logiką viešasis sektorius ir Europos Komisija užtikrina paklausą, atitinkančią maždaug trečdalį investicijos.

    Likusi dalis turėtų būti parduota komerciniams klientams – įmonėms, kurios diegia DI sprendimus. Tačiau ar Europoje paklausa bus pakankama tokiam GPU kiekiui, šiandien, pasak pašnekovo, nėra aišku.

    Vienas svarstomų scenarijų – pritraukti didelius klientus iš už Europos, įskaitant JAV technologijų milžinus. Vis dėlto tai kelia naujų dilemų: jei viešai remiama infrastruktūra aptarnautų daugiausia ne Europos rinką, gali nukentėti pirminis programos tikslas – europinio DI ekosistemos stiprinimas.

    75 tūkst. GPU ir milžiniškas energijos poreikis

    Planuojamo gigafabriko mastas įspūdingas: numatoma iki 75 tūkst. GPU. Toks skaičius, kaip teigiama, reikštų kelis kartus didesnius pajėgumus nei dabartiniai šalies resursai.

    Didelis būtų ir energijos poreikis – jis lyginamas su Bydgoščiaus miesto poreikiu. Tuo pačiu viceministras D. Standerskis tvirtina, kad dėl prijungimo prie elektros tinklų problemų esą neturėtų kilti.

    Potencialiais skaičiavimo galios pirkėjais įvardijamos ne tik didžiosios technologijų įmonės – minimos ir viešojo sektoriaus institucijos bei stambios įmonės, įskaitant sveikatos apsaugos ir gynybos sektorius. Tačiau galutinį atsakymą, ar projektas taps realybe, lems tai, ar pavyks įtikinti, kad tokiai galiai atsiras tvari rinka.

    Protestai prieš didelius duomenų centrus

    Gigafabrikų idėja sulaukia ir kritikos. Straipsnyje minima akcija „Stop Dirty Data Centers“, vykusi 16 Europos valstybių, taip pat ir Lenkijoje.

    Protestuotojai reikalavo aiškesnio reguliavimo ir kalbėjo apie nekontroliuojamą didelių duomenų centrų plėtrą bei jos pasekmes – energijos ir vandens poreikį vietovėse, kur tokie projektai įgyvendinami.

  • Lenkija taikosi į ES remiamą DI gigafabriką, bet kyla klausimas: kas pirks jos milijardinę galią?

    Lenkijoje bręsta ambicija, kokios šalis dar neturėjo: pretenduoti į vieną iš septynių Europoje planuojamų dirbtinio intelekto (DI) „gigafabrikų“. Tačiau kartu išryškėjo esminė rizika – kas po statybų pirks už milijardus kainuosiančią skaičiavimo galią.

    Kaip rašo Lenkijos portalas WNP, šalies konsorciumai dar gali teikti paraiškas pagal EuroHPC kvietimą, o ant stalo jau guli bent dvi vietinės iniciatyvos. Potencialūs investuotojai šiuo metu komplektuoja partnerius ir dėlioja verslo modelį.

    Planuojama, kad vidutinės apimties DI gigafabrikas galėtų turėti apie 75 tūkst. GPU (grafikos procesorių), reikalingų DI modeliams treniruoti ir dideliems duomenų kiekiams apdoroti. Toks projektas reiškia ne tik milžiniškas investicijas, bet ir milžinišką energijos poreikį.

    Didžiausias klaustukas – komercinis atsiperkamumas: valstybė ir Europos Komisija deklaruoja paklausą, kuri padengtų tik dalį pajėgumų, o likusią dalį tektų parduoti rinkai. Jei stambių klientų neatsirastų, rizika kristų ant privačių investuotojų pečių.

    Du galimi konsorciumai ir pasirinkta vieta

    Viena iš minimų iniciatyvų siejama su „DL Invest Group“, kuri jau pasirinko gigafabrikui vietą Silezijoje, tačiau konkretaus miesto kol kas neatskleidžia. Skelbiama, kad projektą planuojama vystyti buvusioje pramoninėje teritorijoje, panaudojant esamą infrastruktūrą.

    Bendrovė derasi su galimais partneriais Lenkijoje ir užsienyje – nuo technologijų įmonių ir mokslinių institucijų iki energetikos bei infrastruktūros žaidėjų. „DL Invest Group“ vadovas Dominikas Leszczyńskis pabrėžia siekį suburti stiprų konsorciumą su ryškiu lenkišku komponentu.

    Kita galimai svarbi kryptis – „Beyond.pl“. Įmonės vadovas Wojciech Stramski teigia, kad bendrovė jau kurį laiką dalyvauja parengiamuosiuose darbuose, tačiau kol kas analizuoja paskelbtas konkurso sąlygas, dokumentaciją ir bendradarbiavimo modelius.

    Valstybė tikina esanti pasirengusi, svarstoma speciali įstatymo tvarka

    Lenkijos valdžia tikina, kad administracinė pusė – dokumentai ir finansinės garantijos – iš esmės parengta, o tolimesnė sėkmė priklausys nuo verslo sprendimų. Skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerski Seime kalbėjo ir apie planus rengti specialų įstatymą, kuris supaprastintų gigafabriko statybų bei veiklos procesus.

    Vis dėlto iššūkių netrūksta: pažymima, kad įgyvendinimo grafikas gali būti įtemptas, nes nuo sutarties pasirašymo infrastruktūrai pastatyti numatytas maždaug 18 mėnesių terminas. Tai reikštų labai greitą projektavimo, tiekimo ir statybų tempą.

    Europos konkurencija taip pat aštri: vien Vokietijoje, kaip nurodoma, jau susikūrė vienuolika konsorciumų, Prancūzijoje – septyni. Be to, konkurso sąlygose akcentuojama, kad konsorciumo lyderis privalo būti Europos įmonė, nors bendradarbiavimas su partneriais iš kitų šalių galimas.

    Kas pirks skaičiavimo galią už milijardus?

    Vienas ryškiausių klausimų – paklausa. „CloudFerro“ atstovas Stanisław Krzyżanowski atkreipia dėmesį, kad viešasis sektorius (valstybė ir Europos Komisija) užtikrintų tik maždaug trečdalį paklausos, atitinkančios kapitalo investicijas. Likusi dalis turėtų būti parduodama komerciniams klientams – įmonėms, diegiančioms DI.

    Pasak jo, toks saugiklis mažina riziką, bet nepakankamai, jei nėra tvirtų garantijų dėl likusios paklausos. Dabar Europoje neva nematyti aiškaus poreikio tokiai didelei GPU apimčiai, todėl prielaida, kad paklausa sparčiai išaugs, vertinama kaip rizikinga.

    Kaip vienas scenarijų svarstomas didelių klientų pritraukimas iš už Europos ribų, įskaitant JAV technologijų gigantus. Tačiau tai kelia dilemą: jei viešai remiama infrastruktūra dirbtų daugiausia ne Europos rinkai, gali pristigti resursų pirminiam programos tikslui – stiprinti Europos DI ekosistemą ir produktyvumą.

    Energetika, suverenumas ir protestai

    Skaičiavimo pajėgumų mastą atspindi ir energijos apetitas – teigiama, kad gigafabriko poreikį būtų galima lyginti su Bydgoščiaus miesto elektros poreikiu. Viceministras Dariusz Standerski tikina, kad prijungti reikiamą galią neturėtų būti problema.

    Kitas sluoksnis – technologinė suverenystė. Vien infrastruktūros buvimas Europoje ir europietiška nuosavybė dar nereiškia nepriklausomybės, jei kritiniai komponentai ir licencijavimo modeliai priklauso nuo tiekėjų, pavyzdžiui, „Nvidia“. Kaip išeitis minima didesnė nepriklausomybė programinės įrangos lygmeniu – naudojant atvirojo kodo sprendimus.

    Tuo pat metu tokio tipo projektai kelia ir socialinę įtampą. Tekste minimi protestai 16-oje Europos šalių su šūkiu „Stop Dirty Data Centers“, o Lenkijoje kritika siejama su didelių duomenų centrų poveikiu energijos ir vandens ištekliams bei vietos bendruomenėms.

    Galutinis atsakymas, ar Lenkijai pavyks patekti į „gigantų lygą“, priklausys nuo to, ar verslui pavyks sudėlioti patikimą finansavimo ir klientų planą – vien politinės ambicijos ir europinis konkursas sėkmės negarantuoja.

  • Graikija pristatė „Daedalus“: superkompiuteris už 58,9 mln. eurų keičia DI lenktynių žaidimą

    Graikija pristatė „Daedalus“: superkompiuteris už 58,9 mln. eurų keičia DI lenktynių žaidimą

    Graikija pradėjo naują etapą didelio našumo skaičiavimų srityje: Atikoje, Lavrijuje, oficialiai paleistas „Daedalus“ – galingiausias šalyje iki šiol įdiegtas superkompiuteris. Projektas vertinamas kaip svarbus žingsnis siekiant mažinti priklausomybę nuo užsienio skaičiavimo infrastruktūrų ir spartinti vietos inovacijas.

    Skelbiama, kad investicijos į „Daedalus“ siekia 58,9 mln. eurų, o sistemos našumas – 85,69 petaflopo. Pagal viešai skelbiamus reitingų duomenis tai leido superkompiuteriui patekti tarp ryškiausių pasaulio sistemų, o Graikijai – sustiprinti pozicijas Europos skaičiavimo ekosistemoje.

    Šios infrastruktūros reikšmė siejama ne vien su skaičiavimo galia. „Daedalus“ sudaro sąlygas universitetams, tyrimų centrams, verslui, viešajam sektoriui ir sveikatos organizacijoms kurti bei treniruoti pažangius DI modelius, apdoroti didelius duomenų kiekius ir vykdyti sudėtingas simuliacijas pačioje Graikijoje.

    Ypač akcentuojama galimybė jautrius ar konfidencialius duomenis tvarkyti šalies viduje, laikantis taikomų kibernetinio saugumo ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Tai gali būti svarbu medicininiams tyrimams, valstybės informacinių sistemų projektams ir sritims, kur duomenų iškėlimas į užsienį kelia papildomų rizikų.

    Vieta Europos superkompiuterių žemėlapyje

    Nors „Daedalus“ nepatenka į pačią galingiausių Europos įrenginių kategoriją, jo atsiradimas vertinamas kaip praktinis lūžis vietinei rinkai. Europoje jau veikia eksaskalės klasės sistemos, kurių pajėgumas viršija 1 000 petaflopų, tačiau daugeliui šalių kritiška yra ne rekordiniai skaičiai, o prieinama infrastruktūra mokslui ir verslui.

    Graikijai „Daedalus“ reiškia mažesnes kliūtis pasiekti skaičiavimo išteklius, daugiau galimybių kurti technologinius produktus ir stiprinti bendradarbiavimą su Europos tyrimų tinklais. Kartu tai suteikia daugiau savarankiškumo nusistatant prioritetus DI sprendimams ir duomenų ekonomikos projektams.

    Projektas išskiria ir energinį efektyvumą: pagal 2026 metų birželio mėnesio „Green500“ reitingą „Daedalus“ buvo įvertintas kaip viena efektyviausių sistemų pasaulyje. Superkompiuterių plėtroje tai tampa vis svarbiau, nes didelės galios infrastruktūros reikalauja didžiulių elektros ir aušinimo resursų.

    Technologijos, aušinimas ir finansavimas

    Superkompiuteris sukurtas naudojant „Nvidia“ „Grace Hopper GH200“ technologiją, o aušinimui pasirinktas skysčių sprendimas, padedantis valdyti šilumos apkrovas ir didinti stabilumą intensyvių skaičiavimų metu. Sistema įrengta buvusios elektrinės pastate Lavrijaus technologijų ir kultūros parke, už kurį atsakingas Atėnų nacionalinis technikos universitetas.

    Už valdymą ir techninę eksploataciją atsakinga Nacionalinių mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūrų organizacija EDYTE, dar žinoma kaip GRNET. Skelbiama, kad skaičiavimo įrangą tiekė ir diegė „Hewlett Packard Enterprise“, o duomenų centro elektromechaninius darbus vykdė „Mainsys“; nurodytos sumos apima pridėtinės vertės mokestį.

    Finansavimas siejamas su ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone bei Europos didelio našumo skaičiavimo bendra iniciatyva EuroHPC. Pastaraisiais metais Europos kryptis aiški: didelio našumo skaičiavimai ir DI infrastruktūra laikomi strateginiais pajėgumais, reikalingais tiek konkurencingumui, tiek saugumui.

    „Pharos“ DI gamykla ir planai verslui

    Planuojama, kad svarbų vaidmenį atveriant „Daedalus“ galimybes rinkai atliks „Pharos AI Factory“ – Graikijos DI gamykla, įtraukta tarp pirmųjų septynių Europos Sąjungos atrinktų panašių iniciatyvų. Tikimasi, kad tai padės sujungti mokslinius projektus su praktiniu pritaikymu ir komercinimu.

    Pagal dabartinius planus platesnis paslaugų teikimas verslui turėtų startuoti 2027 metų kovo mėnesį, pasibaigus techninių bandymų ir konfigūracijos etapui. Modelis numato ne tik skaičiavimo resursus, bet ir konsultacinę pagalbą, reikalingą DI sprendimams perkelti iš prototipo į produktą.

    Skelbiama, kad startuoliams bei mažoms ir vidutinėms įmonėms gali būti sudarytos sąlygos naudotis skaičiavimo galia nemokamai, kiek leidžia ES valstybės pagalbos taisyklės. Didesnėms bendrovėms svarstomas apmokestinimas pagal naudojimo laiką, tačiau galutinė kainodara ir sąlygos dar nėra patvirtintos.

    Komerciniam iniciatyvos įgyvendinimui įkurta bendrovė „Hellenic AI Factory S.A.“, o paraleliai vystomi ir kiti šalies projektai. Tarp jų – planai Vakarų Makedonijos universitete Kozanyje diegti antrą superkompiuterį, orientuotą į DI, debesijos paslaugas ir jautrių duomenų analizę žalesnio duomenų centro aplinkoje.

  • „Nvidia“ didina statymus Europoje: investicijos į startuolius, laboratorijos ir DI infrastruktūra

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ pastarosiomis savaitėmis nuosekliai plečia savo veiklą Europoje: nuo investicijų į startuolius Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje iki naujų partnerysčių Švedijoje bei renginių kūrėjų bendruomenei. Šis suintensyvėjimas vyksta artėjant konferencijai „NVIDIA GTC Berlin“, kuri numatyta spalio 20–22 dienomis.

    Vieši pranešimai rodo, kad „Nvidia“ Europoje siekia ne vien pavienių sandorių. Bendrovė bando užsitikrinti pozicijas visoje DI grandinėje: nuo kapitalo ir skaičiavimo resursų iki mokslo, pramoninių taikymų ir talentų ekosistemų.

    Kur keliauja pinigai?

    Per 2026 metus „Nvidia“ (dažnai per rizikos kapitalo veiklą „NVentures“) minima keliuose dideliuose Europos finansavimo etapuose, ypač Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės DI bei infrastruktūros įmonėse. Skelbiama, kad vien per kelias viešai aptartas finansavimo naujienas bendras pritrauktas kapitalas siekia apie 7,7 milijardo eurų, nors kiek tiksliai investavo pati „Nvidia“, paprastai neatskleidžiama.

    Tokia strategija leidžia bendrovei anksti įsitvirtinti šalia sparčiai augančių komandų, kurioms vėliau prireikia vis daugiau skaičiavimo galios. DI plėtra ypač priklauso nuo specializuotų spartintuvų ir duomenų centrų, todėl investicijos į startuolius čia dažnai reiškia ir ilgalaikę technologinę priklausomybę.

    JK ir Prancūzija: startuoliai ir politika

    Jungtinėje Karalystėje „Nvidia“ paskelbė planuojanti investicijas į penkis startuolius: Boltz, Foresight, Hiverge, Prima Mente ir Riverlane. Suma ir sandorių struktūra kol kas neviešinama, tačiau pats pasirinkimas signalizuoja dėmesį tiek DI taikymams, tiek gilesnei technologinei bazei, įskaitant skaičiavimo ir algoritmų kryptis.

    Prancūzijoje bendrovė pranešė apie planuojamas mažumos investicijas į keturias įmones: Doctolib, Entalpic, Genesis AI ir Pigment. Greta kapitalo čia akivaizdi ir geopolitinė dimensija: „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango vizitai bei susitikimai su Prancūzijos sprendimų priėmėjais rodo, kad DI infrastruktūra Europoje vis dažniau aptariama kaip strateginis, o ne vien komercinis klausimas.

    „Europa yra vienas didžiųjų pramoninės gamybos regionų. Tai tik DI kelionės pradžia Europos Sąjungai“, – sakė „Nvidia“ įkūrėjas ir vadovas Jensenas Huangas.

    Šiaurės Europa: laboratorijos ir skaičiavimo galia

    Švedijoje ir plačiau Šiaurės regione „Nvidia“ akcentuoja bendradarbiavimą su vietos ekosistemomis ir DI taikymų kūrėjais, o vienu iš ryškesnių projektų įvardijamas planuojamas Stokholmo DI laboratorijos steigimas kartu su Norrsken Foundation. Skelbiama, kad centras turėtų atsidaryti 2027 metais ir telkti komandas, dirbančias su sveikatos, klimato, maisto ir visuomenės iššūkiais.

    Kartu daug dėmesio skiriama infrastruktūrai: Europos pastangos plėsti skaičiavimo pajėgumus remiasi ir EuroHPC iniciatyvomis, o „Nvidia“ siekia būti natūralus partneris, kai kuriami nauji pajėgumai startuoliams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms. Bendrovė taip pat kalba apie regioninių debesijos tiekėjų planus auginti DI debesijos pajėgumus iki 2027 metų pabaigos, kas iš esmės reiškia didesnę paklausą pažangiems spartintuvams.

    „Fizinis DI yra kita didelė galimybė. Apie 70 proc. BVP yra fiziniame pasaulyje, todėl fizinis DI yra viena didžiausių ateities galimybių“, – sakė „Nvidia“ robotikos ir kraštinių skaičiavimų padalinio vadovas Deepu Talla.

    Vis dėlto, augantis „Nvidia“ vaidmuo kelia ir nepatogų klausimą: ar Europa, stiprindama DI pajėgumus, neperkelia dar daugiau kritinės priklausomybės vienam JAV tiekėjui. Trumpuoju laikotarpiu tai gali pagreitinti inovacijas, tačiau ilgainiui didėja rizika kainodarai, tiekimo grandinėms ir technologiniam suverenitetui.

    Europos startuoliams ir pramonei šis momentas gali būti palankus: kapitalas, infrastruktūra ir partnerystės sudaro sąlygas greičiau kurti produktus ir konkuruoti pasauliniu mastu. Tačiau ilgalaikė nauda priklausys nuo to, ar Europoje bus sukurta daugiau globaliai stiprių įmonių, kurios pačios valdytų didesnę vertės grandinės dalį, o ne tik naudotųsi išorinių tiekėjų platformomis.

  • Čekijos vicepremjeras: Lenkija ir Čekija telkiasi dėl DI gigafabrikų, kad regionas neliktų už borto

    Lenkija ir Čekija stiprina bendradarbiavimą dirbtinio intelekto srityje, siekdamos sustiprinti Vidurio ir Rytų Europos vaidmenį ES technologijų politikoje. Prahoje vykusiame CEE AI Summit pasirašyta vadinamoji Prahos deklaracija, kuria šalys įsipareigoja glaudžiau derinti pozicijas dėl DI infrastruktūros ir investicijų.

    Kartu Čekija su Lenkija pasirašė dvišalį memorandumą, numatantį praktinį bendradarbiavimą, konsultacijas Europos lygmens formatuose ir bendrus projektus, susijusius su EuroHPC ir InvestAI finansavimo galimybėmis. Dokumente akcentuojama, kad infrastruktūra turėtų tarnauti ne tik verslui, bet ir viešajam sektoriui, saugumui bei moksliniams tyrimams.

    DI gigafabrika: 4 milijardai eurų

    Čekijos vicepremjeras ir pramonės bei prekybos ministras Karelas Havlíčekis teigia, kad regiono šalims svarbu veikti kartu, nes taip lengviau konkuruoti su didžiosiomis ES valstybėmis dėl vienos iš planuojamų DI gigafabrikų. Pasak jo, projektas būtų itin brangus, o investicijos galėtų siekti apie 4 milijardus eurų.

    „Iš mano perspektyvos tai tikras lūžio taškas: deklaruojame, kad Vidurio ir Rytų Europos šalys gali atlikti svarbų vaidmenį DI plėtroje ir Europos DI ekonomikoje“, – sakė Karelas Havlíčekis.

    Anot vicepremjero, Čekija būtų pasirengusi dalį DI infrastruktūros pajėgumų atverti partneriams Lenkijoje, tiek viešosioms institucijoms, tiek privačiam sektoriui. Jo teigimu, tokia partnerystė padidintų regiono derybinę galią ir leistų dalytis resursais, užuot dubliavus investicijas keliose valstybėse.

    Skaitmeninis saugumas ir suverenitetas

    Havlíčekis pabrėžia, kad bendra DI infrastruktūra regionui svarbi ne vien ekonomine prasme. Ši tema siejama su skaitmeniniu suverenitetu, kibernetiniu saugumu ir atsparumu dezinformacijos kampanijoms, kurios vis dažniau pasitelkia technologines priemones.

    „Šiandien saugumas neapsiriboja vien gynyba: turime investuoti į energetinį saugumą, DI saugumą, kibernetinį ir skaitmeninį saugumą“, – sakė Karelas Havlíčekis.

    Pasak jo, Europos technologinė konkurencija aštrėja tiek dėl Kinijos, tiek dėl platesnių Azijos rinkų spaudimo, o tai didina poreikį Europoje kurti daugiau savos infrastruktūros. Šiame kontekste DI gigafabrikos vertinamos kaip strateginiai projektai, galintys lemti regiono vietą būsimoje Europos skaitmeninėje ekonomikoje.

    Požiūris į didžiąsias platformas

    Čekijos vicepremjeras taip pat atkreipė dėmesį į diskusijas Europoje dėl didžiųjų technologijų bendrovių vaidmens ir atsakomybės. Jo teigimu, Europa šių įmonių technologijų ir įrankių reikia, tačiau kartu tai kelia suvereniteto ir mokesčių teisingumo klausimus.

    Havlíčekio vertinimu, transatlantinė partnerystė išlieka svarbi, tačiau taisyklės turi būti vienodos: tarptautinės bendrovės Europoje turėtų konkuruoti sąžiningai ir mokėti mokesčius tokiomis pačiomis sąlygomis kaip vietos įmonės. Tai, pasak jo, tampa vis svarbesne platesnės skaitmeninės politikos dalimi, ypač kai ES investicijų kryptys vis labiau sukasi apie didelio masto skaičiavimo ir DI pajėgumus.

  • Lenkija ir Čekija susitarė dėl DI gigafabrykos: planuoja dalytis skaičiavimo galia per EuroHPC

    Lenkija ir Čekija Prahoje vykusiame CEE AI Summit pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo kuriant DI gigafabrykas pagal EuroHPC iniciatyvą. Šalys siekia greičiau užsitikrinti didelės apimties skaičiavimo išteklius, reikalingus DI modeliams kurti ir diegti viešajame bei privačiame sektoriuose.

    Memorandume numatyti keli scenarijai: bendras Lenkijos ir Čekijos projektas, dviejų atskirų gigafabrykų koordinuota plėtra arba abiejų šalių dalyvavimas viename pasirinktame projekte. Akcentuojamas praktinis bendradarbiavimas dalijantis skaičiavimo galia, paskirstant apkrovas ir vykdant bendrus pirkimus.

    Kas sutarta memorandume?

    Dokumente taip pat įtvirtintas įsipareigojimas derinti pozicijas Europos forumuose ir kartu ieškoti finansavimo bei infrastruktūros panaudojimo modelių. Skaičiavimo pajėgumus planuojama nukreipti administracijos poreikiams, saugumui, moksliniams tyrimams ir plėtrai, kad būtų galima sparčiau diegti DI sprendimus.

    Tokie susitarimai atspindi platesnę Europos kryptį mažinti priklausomybę nuo ne Europos debesijos ir lustų tiekimo grandinių, o kritinę skaitmeninę infrastruktūrą stiprinti regione. DI gigafabrykos šiame kontekste suprantamos kaip itin didelio našumo skaičiavimo centrai, skirti DI mokymui ir eksploatavimui.

    Du objektai vietoje vieno?

    Lenkijos skaitmeninimo viceministras Dariusz Standerski pabrėžė, kad, jo vertinimu, geriausias scenarijus būtų gigafabryką vystyti dviem dalimis: Lenkijoje ir Čekijoje. Taip, anot jo, būtų pasiųstas aiškus signalas verslui, kad projektai derinami ir regionas veikia kaip vienas technologinis blokas.

    „Geriausias scenarijus būtų dvi DI gigafabrykos dalys: Lenkijoje ir Čekijoje. Abi vyriausybės šį scenarijų laiko geriausiu ir rekomenduoja įmonėms judėti būtent šia kryptimi“, – sakė Dariusz Standerski.

    Viceministras taip pat teigė, kad Lenkijoje jau formuojasi trys konsorciumai, kurie ruošiasi dalyvauti konkurse dėl gigafabrykos projekto. Konkurencija, valdžios vertinimu, turėtų padėti atrinkti techniškai ir finansiškai pajėgiausią pasiūlymą, o sprendimai priklausys nuo atrankos rezultatų ir partnerystės modelio.

    Regioninė partnerystė plečiasi

    Pasak Dariusz Standerskio, Lenkija derina DI gigafabrykos klausimus ir su kitomis Vidurio Europos šalimis, tarp jų Vengrija, Slovakija, Kroatija ir Lietuva. Šių valstybių įsitraukimas siejamas su galimybe prisidėti prie pajėgumų finansavimo ir vėliau naudotis skaičiavimo galia.

    Toks modelis tampa vis aktualesnis dėl augančio DI skaičiavimo poreikio: didelių kalbos modelių ir generatyvinių sprendimų kūrimas reikalauja milžiniškų skaičiavimo resursų, o jų trūkumas ES rinkoje dažnai riboja DI produktų kūrimo tempą. Todėl EuroHPC rėmuose stiprinama superkompiuterių ir su DI pritaikyta infrastruktūra, kurią galėtų pasiekti mokslas, valstybė ir verslas.

  • Lenkija ir Čekija jungia jėgas dėl DI gigafabrikų: bendras planas, kuris turi įtikinti Europos Komisiją

    Lenkija ir Čekija pasirašė memorandumą, kuriuo susitarė koordinuoti veiksmus siekiant pritraukti į regioną Europos DI gigafabrikų projektus. Šis žingsnis pristatytas Prahoje vykusiame CEE AI Summit 2026, pabrėžiant norą stiprinti Vidurio ir Rytų Europos konkurencingumą.

    Memorandumas numato abiejų šalių bendradarbiavimą vystant didelio našumo skaičiavimo ir DI infrastruktūrą, taip pat derinant pozicijas Europos Sąjungos formatuose. Akcentuojama EuroHPC iniciatyva, kuri siejama su naujos kartos skaičiavimo pajėgumais dirbtinio intelekto sprendimams.

    Dokumente taip pat įvardijamas siekis kartu naudotis ES finansavimo instrumentais, įskaitant InvestAI kryptį, pagal kurią planuojamos investicijos į DI gigafabrikus. Tokia infrastruktūra būtų skirta ne tik verslui, bet ir administracijos, saugumo bei mokslinių tyrimų poreikiams.

    Trys galimi scenarijai

    Lenkijos skaitmenizacijos institucijų teigimu, galutinis modelis priklausys nuo Europos Komisijos atrankos rezultatų. Svarstomas bendras Lenkijos ir Čekijos projektas, dviejų atskirų fabrikų bendradarbiavimas arba abiejų šalių dalyvavimas viename pasirinktame projekte per prieigą prie skaičiavimo galios ir bendrus pirkimus.

    CEE AI Summit 2026 metu Čekija pranešė pasirašiusi panašius susitarimus ir su kitomis regiono valstybėmis. Tokiu būdu siekiama sukurti platesnę koaliciją, kuri galėtų koordinuotai atstovauti regiono interesams ES lygmeniu.

    Pragos deklaracija ir regiono ambicija

    Kartu pristatyta Pragos deklaracija, kuria Vidurio ir Rytų Europos šalys siekia kalbėti vienu balsu DI srityje. Pabrėžiami tikslai stiprinti skaitmeninį suverenumą, saugumą ir etikos principus, kartu sudarant sąlygas regiono inovacijoms bei startuoliams.

    Čekijos įgaliotinis DI klausimais Lukáš Kačena pabrėžė, kad deklaracija turi virsti praktiniais darbais ir koordinavimu.

    „Norime, kad Vidurio ir Rytų Europa atsirastų pasauliniame DI žemėlapyje, o tam kursime neformalią už DI atsakingų žmonių tinklą, kuris koordinuos tolesnius veiksmus“, – sakė Lukáš Kačena.

    Pasak jo, vienas svarbiausių aspektų yra bendra skaičiavimo infrastruktūra, nes atskirai kiekvienai valstybei konkuruoti dėl tokių investicijų būtų gerokai sunkiau. Tai atspindi platesnę ES kryptį: DI plėtra vis labiau remiasi didelio našumo skaičiavimo ištekliais, todėl infrastruktūros prieinamumas tampa strateginiu pranašumu.

    Lenkijos paraiška ir derybos dėl konsorciumų

    Lenkija jau anksčiau įsitraukė į procesą teikdama paraišką dėl „Baltic AI Gigafactory“ projekto, o derybos su partneriais regione tęsiasi. Siekiama, kad Europos Komisija pasirinktų regioną kaip vieną iš vietų naujos kartos Europos DI skaičiavimo infrastruktūrai.

    Europos Komisija paskelbė kvietimą teikti paraiškas dėl kelių DI gigafabrikų kūrimo ES, o Lenkijos valdžia viešai signalizuoja apie reikšmingą viešąjį indėlį ir pasirengimą formuoti konsorciumus su privačiu sektoriumi. Tai rodo, kad kova vyks ne tik tarp valstybių, bet ir tarp skirtingų pramonės bei technologijų partnerystės modelių.

  • Čekijos vicepremjeras: bendras DI „gigafabrikos“ planas su Lenkija gali sustiprinti CEE balsą ES

    Lenkija ir Čekija stiprina bendradarbiavimą dirbtinio intelekto srityje, siekdamos sustiprinti Vidurio ir Rytų Europos pozicijas Europos Sąjungoje. Prahoje vykusiame CEE DI viršūnių susitikime pasirašyta vadinamoji Prahos deklaracija, kuria šalys įsipareigojo koordinuoti veiksmus ir keistis pajėgumais.

    Čekijos vicepremjeras ir pramonės bei prekybos ministras Karel Havlíček teigė, kad regiono šalims svarbu veikti išvien, ypač kai ES planuoja didelius skaičiavimo infrastruktūros projektus. Anot jo, bendras požiūris padidina šansus, kad investicijos ir pajėgumai būtų nukreipti ne tik į didžiąsias Vakarų Europos valstybes.

    „Iš mano perspektyvos tai tikras lūžis. Parodome, kad Vidurio ir Rytų Europos šalys gali atlikti svarbų vaidmenį DI ir Europos DI ekonomikoje“, – sakė Karel Havlíček.

    Kas numatyta susitarimuose

    Pasirašyti dokumentai numato darbinį bendradarbiavimą ir pozicijų derinimą europiniuose formatuose, taip pat bendras iniciatyvas, susijusias su ES skaičiavimo infrastruktūros ir investicijų priemonėmis. Praktiniu lygmeniu akcentuojamas infrastruktūros panaudojimas viešajam sektoriui, saugumui, moksliniams tyrimams ir DI plėtrai.

    Didžiausia ambicija – siekis tapti vienu iš regionų, kuriame galėtų atsirasti europinė DI „gigafabrika“, tai yra itin didelio masto skaičiavimo ir duomenų centrų infrastruktūra. Čekijos pusė viešai įvardija, kad toks projektas galėtų kainuoti apie 4 milijardus eurų, o pagrindinė finansavimo našta būtų privačių, įskaitant tarptautines, bendroves, o ne vien valstybė.

    „Čekija pasirengusi dalį DI infrastruktūros atverti partneriams Lenkijoje – tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui“, – sakė Karel Havlíček.

    Kodėl svarbi skaitmeninė suverenitetas

    Čekijos vicepremjeras pabrėžė, kad bendra infrastruktūra ir glaudesnis bendradarbiavimas reikšmingi ne vien ekonomikai. Jo teigimu, tai tiesiogiai susiję su skaitmeniniu suverenitetu, kibernetiniu saugumu ir atsparumu dezinformacijai, nes didėjant DI panaudojimui auga ir technologinių grėsmių spektras.

    Pasak K. Havlíčeko, saugumas šiandien apima ne tik gynybą, bet ir energetiką, kibernetinę erdvę bei skaitmeninę infrastruktūrą. Jis taip pat akcentavo globalią konkurenciją su Azijos rinkomis ir teigė, kad Europa privalo stiprinti savo technologinį savarankiškumą bei mokslinių tyrimų potencialą.

    Čekijos pusė atkreipė dėmesį ir į didžiųjų technologijų bendrovių vaidmenį Europoje. K. Havlíčeko vertinimu, Europa šių įmonių paslaugų ir sprendimų reikia, tačiau kartu būtina užtikrinti vienodas konkurencijos taisykles ir mokesčių principus, kad europinės įmonės galėtų varžytis dėl panašių produktų ir paslaugų.

  • Lenkija siekia 3 mlrd. eurų DI gigafabriko: partneriais įvardija Čekiją ir Lietuvą, ruošia planą B

    Lenkija intensyvina pastangas pritraukti DI gigafabriko projektą, kurio vertė siekia apie 3 mlrd. eurų ir kuris galėtų tapti didžiausia šalies informacinių ryšių technologijų investicija. Varšuva derina partnerystes regione ir kartu ruošiasi scenarijui, jei konkursą laimėtų kita valstybė.

    Lenkijos skaitmenizacijos ministerijos atstovai nurodo, kad svarbiausias strateginis partneris šiame projekte yra Čekija, o Lietuva galėtų tapti viena iš būsimų skaičiavimo galios pirkėjų. Lygiagrečiai vyksta pokalbiai ir su kitomis Europos šalimis, kurios galėtų prisidėti prie paklausos užtikrinimo pirmaisiais veiklos metais.

    Kas yra DI gigafabrikas?

    DI gigafabrikai – Europos mastu planuojami didelio našumo skaičiavimo centrai, skirti DI modeliams kurti, treniruoti ir diegti. Projektai siejami su Europos skaitmeninio suverenumo kryptimi, kai valstybės nori mažinti priklausomybę nuo riboto skaičiaus pasaulinių debesijos tiekėjų ir užsitikrinti prieigą prie pajėgumų kritiniams sektoriams.

    Lenkija siekia vidutinės apimties objekto, o praktinis įgyvendinimas būtų patikėtas privačiam konsorciumui. Valstybės vaidmuo – ne tiesiogiai statyti, o garantuoti dalį paklausos, įsigyjant skaičiavimo galios paslaugas ir taip sumažinant projekto riziką pradžioje.

    Kiek kainuotų ir kaip būtų finansuojama?

    Skelbiama, kad bendra investicijų suma galėtų siekti apie 3 mlrd. eurų, o viešasis prisidėjimas – iki maždaug 1 mlrd. eurų. Pabrėžiama, jog dalį tokios paramos planuojama suteikti per Europos Komisijos mechanizmus, o likusi dalis tenktų valstybei, kurioje būtų įgyvendinamas projektas, ir jos partneriams.

    Lenkija jau yra numačiusi startinį finansinį įsipareigojimą dalyvauti atrankoje, o papildomos sumos būtų nukreipiamos skaičiavimo galios pirkimui vėlesniais metais. Toks modelis leidžia valstybei veikti kaip „pirmasis klientas“, o verslui suteikia aiškesnes pajamas planuojant didelio masto infrastruktūrą.

    Ar pakaks elektros ir pajėgumų?

    Vienas jautriausių klausimų – elektros poreikis, nes DI skaičiavimai reikalauja didelės galios ir patikimo tiekimo. Lenkijos ekspertai teigia, kad planuojamo DI gigafabriko galia galėtų siekti apie 100–120 megavatų, o tai, jų vertinimu, neturėtų destabilizuoti nacionalinės energetikos sistemos.

    Ši diskusija ypač aktuali visoje Europoje, nes duomenų centrai tampa vis reikšmingesniais elektros vartotojais, o nauji projektai dažnai siejami su vietovėmis, kur paprasčiau užsitikrinti perdavimo tinklo pralaidumą ir ilgalaikius energijos šaltinius. Lenkija taip pat akcentuoja, kad šalies šiaurėje esama palankesnių sąlygų tokioms investicijoms.

    Jei DI gigafabriko konkursas būtų pralaimėtas, Lenkija teigia neatmetanti mažesnių, etapinių projektų – naujų ar plečiamų duomenų centrų, kurie galėtų palaipsniui didinti nacionalinę skaičiavimo bazę. Tokia „plano B“ kryptis būtų skirta užtikrinti, kad DI infrastruktūros plėtra nesustotų, net jei pagrindinis objektas atitektų kitai šaliai.

  • Lenkija taikosi į DI gigafabriką: valstybė skiria 100 mln. eurų, bet spręs verslo konsorciumai

    Lenkijos valdžia žengė dar vieną žingsnį siekdama pritraukti į šalį vadinamąją DI gigafabriką – didelio masto skaičiavimo infrastruktūrą, skirtą kurti, treniruoti ir diegti dirbtinio intelekto modelius. Nuolatinis Ministrų tarybos komitetas pritarė sprendimui, kuriuo numatomas valstybės įsitraukimas ir aiškus finansinis signalas rinkai.

    Pirmajame etape planuojama skirti 100 milijonų eurų skaičiavimo galios įsigijimui, kai infrastruktūra pradės veikti. Skaitmenizacijos ministerijos atstovai nurodo, kad vėliau galėtų sekti dar apie 400 milijonų eurų, priklausomai nuo projekto fazių ir pasirinktų įgyvendinimo sprendimų.

    Kas yra DI gigafabrika?

    DI gigafabrika – tai aukštos galios duomenų centrų ir su jais susijusios ekosistemos projektas, orientuotas į itin didelį grafikos procesorių (GPU) skaičių. Europos Sąjungos plane numatytos septynios tokios gigafabrikos, kurios turėtų užtikrinti skaičiavimo pajėgumus tiek mokslui, tiek verslui, tiek viešajam sektoriui.

    Pagal aptariamus kriterijus dalis projektų bus vidutinio masto, kai mažiausia siektina riba – 75 000 GPU, o didžiausio masto projektams kartelė keliama dar aukščiau. Lenkija, kaip skelbiama, siektų vidutinio masto gigafabriką, o viso projekto vertė galėtų siekti apie 3 milijardus eurų.

    Paraiškas teiks ne valstybės

    Vienas svarbiausių pokyčių – Europos Komisijai pakeitus modelį, dėl gigafabrikų nebesivaržo pačios valstybės. Vietoje to konkurse dalyvauja verslo konsorciumai, o valdžios vaidmuo labiau susijęs su investicijų skatinimu, informacine pagalba ir paklausos garantijomis.

    Skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerski pabrėžė, kad dabar „kitas žingsnis priklauso verslui“, nes būtent įmonės turės telktis į konsorciumus ir teikti pasiūlymus. Valstybės įsipareigojimas daugiausia būtų siejamas su skaičiavimo galios pirkimu pirmuosiuose veiklos metuose, taip mažinant riziką investuotojams.

    „Kitas žingsnis priklauso verslui“, – sakė Dariusz Standerski.

    Finansavimo logika ir ES vaidmuo

    Viešasis finansavimas šiame modelyje iš esmės reiškia ne tiesiogines dotacijas, o ilgalaikę paklausą skaičiavimo resursams, kuri leidžia projektui greičiau pasiekti komercinį stabilumą. Taip pat pabrėžiama, kad viešieji pirkimai viename projekte negalėtų viršyti 34 proc., todėl privatus kapitalas ir komerciniai klientai išlieka esminiai.

    Europos Komisija taip pat planuoja pirkti gigafabrikų skaičiavimo pajėgumus, o užsakymai viešajam sektoriui būtų koordinuojami per EuroHPC – europinę aukšto našumo kompiuterijos partnerystę. Tai turėtų sukurti bendrą rinką skaičiavimo resursams ir padėti sparčiau diegti DI sprendimus Europoje.

    „Polska gali ir turėtų būti regioninis DI centras“, – sakė Aleksandra Tomaszewska.

    Ministerijos atstovai akcentuoja ir vidaus rinkos argumentą: Lenkija – didžiausia Vidurio ir Rytų Europos rinka, turinti apie 38 milijonus vartotojų, todėl paklausos mastas DI paslaugoms galėtų tapti svarbiu privalumu. Kartu pabrėžiama, kad tokios infrastruktūros atsiradimas būtų vienas didžiausių informacinių ir ryšių technologijų projektų šalyje.

    Pagal aptariamą grafiką gigafabrikų paslaugos turėtų startuoti ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo sutarties pasirašymo su laimėjusiu konsorciumu. Tai reiškia, kad sprendimai dėl konsorciumų, vietų ir techninio modelio bus kritiniai jau artimiausiais mėnesiais, o reali konkurencija persikelia iš politinių deklaracijų į verslo pasirengimą.