CP v2

Tag: EuroHPC

  • Ispanija ir ES Barselonoje įjungė naują kvantinį kompiuterį: kuo jis svarbus DI ir mokslui

    Ispanija ir ES Barselonoje įjungė naują kvantinį kompiuterį: kuo jis svarbus DI ir mokslui

    Ispanija kartu su Europos Sąjunga Barselonoje pristatė naują kvantinį kompiuterį, kurio vertė siekia apie 9 800 000 eurų. Įrenginys įdiegtas Barselonos superkompiuterių centre ir bus integruotas į „MareNostrum 5“ infrastruktūrą, kur kvantinės ir klasikinės skaičiavimo sistemos dirba greta.

    Centro tikslas – spartinti mokslinius tyrimus ir DI sprendimų kūrimą, kai užduotims reikia itin didelių skaičiavimo išteklių. Tokia hibridinė architektūra leidžia parinkti tinkamiausią skaičiavimo būdą konkrečiai problemai: dalį atlikti klasikiniu superkompiuteriu, dalį – kvantiniu įrenginiu.

    Kuo šis kvantinis kompiuteris kitoks

    Naująją sistemą suprojektavo ir pastatė Barselonoje įsikūrusi bendrovė „Qilimanjaro Quantum Tech“, o finansavimą skyrė Europos Komisija ir Ispanijos Skaitmenizacijos bei dirbtinio intelekto valstybės sekretoriatas. Skirtingai nei anksčiau centre įdiegti kvantiniai įrenginiai, šis modelis yra analoginis kvantinis kompiuteris.

    Klasikiniai kompiuteriai skaičiuoja bitais, kurie vienu metu gali būti tik 0 arba 1. Kvantinis kompiuteris naudoja kubitus, kurie tam tikromis sąlygomis gali apjungti būsenas, todėl atsiranda galimybė kurti naujo tipo algoritmus ir efektyviau spręsti specifines užduotis, kur klasikiniai metodai stringa.

    MareNostrum Ona ir pirmieji rezultatai

    Barselonos centre veikianti kvantinė „MareNostrum 5“ dalis vadinama „MareNostrum Ona“. Visi trys centro kvantiniai kompiuteriai įrengti Torre Girona koplyčioje – toje pačioje erdvėje, kur 2005–2023 metais buvo laikomos ankstesnės „MareNostrum“ superkompiuterio versijos.

    Pirmosios dvi „MareNostrum Ona“ sistemos, pradėjusios veikti 2025 metų vasarį, iki šiol sukaupė apie 4 200 skaičiavimo valandų. Šis laikas buvo paskirstytas 53 tyrimų projektams, atrinktiems per oficialius Ispanijos superkompiuterių tinklo kvietimus.

    Europos tinklas ir technologinė nepriklausomybė

    Naujoji sistema bus prijungta prie Europos kvantinės kompiuterijos tinklo, kurį vysto Europos aukšto našumo kompiuterijos bendroji įmonė. ES strateginis siekis – stiprinti superkompiuterių ir kvantinės kompiuterijos pajėgumus Europoje, kad kritinė mokslinių tyrimų infrastruktūra būtų kuriama ir valdoma regione.

    Iki šiol ši iniciatyva numato kelis kvantinius kompiuterius skirtingose Europos šalyse, kurie palaipsniui jungiami į bendrą ekosistemą. Tokia kryptis vertinama kaip atsakas į augančią pasaulinę konkurenciją dėl pažangios skaičiavimo infrastruktūros, svarbios nuo farmacijos ir medžiagų mokslo iki logistikos optimizavimo bei DI modelių mokymo.

    „Projektas stiprina Europos technologinės nepriklausomybės idėją didžiųjų JAV technologijų bendrovių akivaizdoje“, – sakė Katalonijos vyriausybės tyrimų ir universitetų ministrė Núria Montserrat.

    Ekspertai pabrėžia, kad kvantinė kompiuterija dar nėra universali klasikinės kompiuterijos pakaitalė, tačiau tam tikrose nišose ji gali duoti reikšmingą pranašumą. Todėl Europos investicijos į tokias sistemas vertinamos kaip bandymas iš anksto pasiruošti proveržiams, kurie gali pakeisti tiek mokslinių tyrimų tempą, tiek DI infrastruktūros planavimą.

  • EK keičia grafikus, Lenkija laukia: neaiškumų dėl DI gigafabriko ir planuojamos investicijos

    Lenkija startuoja su DI fabriku

    Krokuvoje oficialiai pradėtas projektas Gaia AI Factory, kuris apjungia superkompiuterio infrastruktūrą ir ekosistemą mokslui, viešajam sektoriui bei smulkiam ir vidutiniam verslui. Iniciatyva pristatoma kaip kelias į didesnę skaičiavimo galią tiems, kam jos trūksta kuriant ir diegiant DI sprendimus.

    Projektą planuojama užbaigti iki 2027 metų, o jo biudžetas siekia apie 70 mln. eurų. Kartu tai įtvirtina Krokuvą tarp 19 Europoje kuriamų DI fabrikų, kurie turėtų padėti greičiau perkelti tyrimus ir idėjas į praktinius produktus.

    DI gigafabriko klausimas stringa

    Lygiagrečiai Lenkija siekia tapti vienos iš penkių ES planuojamų DI gigafabrikų vieta, tačiau sprendimų priėmimas kelia vis daugiau neapibrėžtumo. Pagal viešai aptariamą koncepciją tokios investicijos mastas būtų apie 3 mlrd. eurų, o dalį finansavimo turėtų sudaryti ir nacionalinis biudžetas.

    Lenkijos Skaitmeninimo ministerija anksčiau tikėjosi, kad pagrindiniai sprendimai gali paaiškėti 2026 metų antroje pusėje, tačiau terminai slenka. Priežastis paprasta: Europos Komisija koreguoja dokumentų rengimo ir skelbimo grafiką, o tai apsunkina realų planavimą.

    Ką sako ministerija ir kur daugiausia rizikų

    Viceministras Dariuszas Standerskis pabrėžia, kad vyksta jau antras sudėtingas derinimų etapas su Europos Komisija, o galutiniai dokumentai vėluoja. Pasak jo, kol nėra detalių, rimtų sprendimų dėl įsipareigojimų ir modelio priimti neįmanoma.

    „Kol nepamatysime konkrečių detalių, sunku priimti rimtus sprendimus“, – sakė Skaitmeninimo ministerijos viceministras Dariuszas Standerskis.

    Ministerijos teigimu, dalis Lenkijos siūlymų derybose buvo įtraukti, pavyzdžiui, tarptautinių projektų skatinimas ir didesnis lankstumas dėl gigafabriko dydžio. Vis dėlto galutinės taisyklės gali nulemti, ar projektas bus patrauklus valstybių koalicijoms, ar labiau palankus vienos vietos, itin didelės koncentracijos modeliui.

    Papildomą įtampą kelia ir tai, kad ES lygmens modelyje mažėja valstybių galimybės iš anksto nuspręsti, kas bus pagrindinis projekto vykdytojas. Tokia kryptis reiškia didesnę konkurenciją ir daugiau neapibrėžtumo dėl partnerių atrankos, terminų bei atsakomybių pasidalijimo.

    Kodėl tai svarbu ne tik mokslui

    Gaia AI Factory kūrėjai akcentuoja, kad net ir nelaukiant gigafabriko sprendimo, Lenkija bando stiprinti nacionalinę DI infrastruktūrą. Skaičiavimo resursai tampa strateginiu veiksniu ne vien universitetams ar startuoliams, bet ir viešajam sektoriui, kuriam reikalingos saugios, valdomos ir aiškiai reglamentuotos platformos.

    Standerskio teigimu, valstybė gali prisidėti ne tik investicijomis, bet ir taisyklių kūrimu, pavyzdžiui, dėl skaičiavimo galios paskirstymo verslui, taip pat etikos ir gairių rengimo. Be to, DI sprendimai planuojami ir administracijoje, įskaitant virtualių asistentų vystymą, kad dalis paslaugų būtų teikiama greičiau ir paprasčiau.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, kada Europos Komisija pateiks galutinius dokumentus ir kokios bus konkurso sąlygos. Kol kas Lenkija balansuoja tarp nacionalinių projektų plėtros ir laukimo, ar pavyks įsitraukti į vieną didžiausių Europos DI infrastruktūros investicijų.

  • Krokuvoje startuoja Gaia DI gamykla: 70 mln eurų projektas žada postūmį mokslui ir MVĮ

    Kas yra Gaia DI gamykla?

    Krokuvoje oficialiai pradėjo veikti Gaia DI gamykla – vienas iš 19 Europos iniciatyvos centrų, kuriuose derinama itin didelė skaičiavimo galia ir inovacijų ekosistema. Projektas sieja superkompiuterinę infrastruktūrą su mokslininkais, ekspertais ir startuoliais, kad DI sprendimai greičiau pasiektų rinką.

    Pagrindinis tikslas – suteikti prieigą prie pajėgumų, kurių dažniausiai neturi mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) bei ankstyvos stadijos komandos. Tokie centrai Europoje kuriami tam, kad DI plėtra vyktų arčiau realių pramonės, administravimo ir mokslo poreikių.

    70 mln eurų ir EuroHPC kryptis

    Skelbiama, kad Gaia DI gamyklos biudžetas siekia apie 70 mln eurų, o finansavimas susietas su Europos didelio našumo skaičiavimo (HPC) politika ir EuroHPC JU programomis. Tai reiškia, kad projektas orientuotas ne tik į naują techniką, bet ir į praktinį jos panaudojimą kuriant modelius, apmokant algoritmus ir testuojant sprendimus.

    Numatoma, kad superkompiuterio paleidimas ir infrastruktūros plėtra vyks etapais, o pilnas pajėgumas turėtų būti pasiektas iki 2027 metų pabaigos. Akcentuojama, jog sistemoje planuojama naudoti daugiau nei 1 000 GPU akceleratorių, kurie kritiškai svarbūs šiuolaikiniams DI modeliams.

    Kam tai svarbu verslui ir startuoliams?

    Projekto valdytojai pabrėžia, kad Gaia turi veikti kaip paslaugų ir kompetencijų centras, o ne vien „geležies“ pirkimas. MVĮ ir startuoliai, ieškantys skaičiavimo resursų, konsultacijų dėl duomenų, modelių architektūros ar optimizavimo, galės kreiptis per nacionalinę skaičiavimo infrastruktūrą PLGrid.

    Vertinant paraiškas, žadama atsižvelgti į idėjos brandą ir realų poveikį, kad riboti resursai būtų nukreipti ten, kur duos didžiausią grąžą. Praktikoje tai dažnai reiškia pagalbą ankstyvoje stadijoje: nuo tinkamų duomenų šaltinių ir prototipo iki našumo bei energijos vartojimo optimizavimo.

    „Visos įmonės, kurios norės naudotis Gaia paslaugomis, galės teikti paraiškas per PLGrid, o mes vertinsime, kur pagalba duos didžiausią efektą“, – sakė Cyfronet AGH vadovas Marek Magryś.

    Politikai ir miesto vadovai taip pat akcentuoja platesnį poveikį – darbo rinkai, kompetencijų ugdymui ir regiono investiciniam patrauklumui. Krokuvai tai yra siekis įtvirtinti pozicijas kaip vienam iš Vidurio Europos skaitmeninių inovacijų centrų, o Lenkijai – stiprinti dalyvavimą bendroje Europos DI infrastruktūroje.

  • Lenkija taikosi į DI centrą Europoje: ar „Baltic AI GigaFactory“ projektas įstrigs Briuselyje?

    Lenkija vis garsiau kalba apie ambiciją tapti dirbtinio intelekto infrastruktūros centru Europoje, tačiau svarbiausia dėlionės detalė priklauso nuo sprendimų Europos lygiu. Ekspertai pabrėžia, kad rinką nulems ne vien talentai ar startuoliai, o skaičiavimo galios, duomenų centrų ir energetikos sinergija.

    Didžiausias klausimas sukasi apie vadinamąją DI gigagamyklą – itin didelės galios skaičiavimo infrastruktūrą, skirtą mokyti ir diegti pažangius DI modelius. Lenkijos atstovai viešai pripažįsta, kad procesas sulėtėjo, kai projektas buvo perkeltas į EuroHPC ir Europos Komisijos derinimų lauką.

    Kas keičiasi Europos plane?

    Europos Sąjunga planuoja penkias DI gigagamyklas, kurios turėtų aptarnauti mokslo ir verslo poreikius visame bloke. Lenkijos vadovaujamas regioninis pasiūlymas „Baltic AI GigaFactory“ buvo siejamas su partneryste, apimančia Baltijos šalis ir Čekiją, tačiau vėliau Europos Komisija koregavo modelį.

    Vienas esminių pokyčių – valstybėms narėms paliekama mažiau galimybių iš anksto pasirinkti pageidaujamą verslo partnerį ar konsorciumą, kuris statytų objektą. Didesnis dėmesys tenka europiniam koordinavimui, konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklėms, o tai, pasak dalies rinkos dalyvių, prailgina sprendimų priėmimą.

    3 mlrd. eurų kaina ir viešasis indėlis

    Lenkijoje aptariama gigagamyklos kaina siekia apie 3 mlrd. eurų. Skaičiuojama, kad 35 proc. projekto turėtų sudaryti viešasis finansavimas, o dalį jo, per ES programas, dengtų Europos Komisija.

    Pagal viešai minėtą logiką, reikšminga našta tektų ir nacionaliniam biudžetui: vien Lenkijos pusės įsipareigojimai galėtų siekti apie 500 mln. eurų. Būtent šis komponentas ir bendras europinis sprendimas dėl galutinio modelio šiandien laikomi kritiniais, jei šalis nori neprarasti tempo.

    „Mes darome daug, bet sudėtingiausia dalis yra europinis interesų derinimas ir sprendimų greitis“, – sakė vienas diskusijos dalyvių, kalbėjęs apie Europos Komisijos vaidmenį.

    Kodėl DI infrastruktūra tampa strategine?

    Diskusijose kartojama mintis, kad DI infrastruktūra tampa naujuoju konkurencingumo matu: kas turi skaičiavimo galią, tas greičiau kuria produktus, optimizuoja gamybą ir gali saugiau dirbti su jautriais duomenimis. Pramonėje vis dažniau minimi skaitmeniniai dvyniai, gamybos procesų simuliacijos ir išmanioji automatizacija, kurioms reikia didelių resursų.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į duomenų suverenitetą. Jei kritiniai modeliai mokomi ir įmonių žinios apdorojamos už šalies ribų, didėja rizika dėl intelektinės nuosavybės, tiekimo grandinių priklausomybių ir ilgalaikės konkurencinės padėties.

    „Jeigu norime reindustrializacijos, ji turi remtis išmaniąja automatizacija, o tam reikia DI fabrikų ir didelio masto skaičiavimo galios“, – sakė vienas iš pramonės konsultantų.

    Lenkijos argumentų sąraše išskiriami ir praktiniai pranašumai: geografinė padėtis bei potencialas išnaudoti laisvėjančius elektros prijungimo pajėgumus regionuose, kur mažinama anglies energetika. Tokios vietos gali tapti patrauklios dideliems duomenų centrams, ypač jei kartu vystomi aušinimo, energijos valdymo ir tinklų sprendimai.

    Kartu pabrėžiama, kad vien sprendimas „statome“ problemos neišsprendžia, nes infrastruktūros projektai užtrunka. Jei europiniai derinimai tęsis per ilgai, dalis investicijų ir talentų gali persikelti į rinkas, kuriose sprendimai priimami greičiau, o DI pajėgumai auga sparčiau.

    Lenkijoje jau veikia ir mažesnio masto DI infrastruktūros iniciatyvos, paremtos ES lėšomis, taip pat vystomi privatūs pajėgumai. Vis dėlto būtent gigagamyklos formatas laikomas lūžio tašku, galinčiu perkelti šalį iš regioninio žaidėjo į vieną pagrindinių DI skaičiavimo centrų Europoje.

  • Lenkija taikosi į DI centrą Europoje: gigafabrikos projektą gali nulemti Europos Komisijos sprendimas

    Lenkija vis garsiau kalba apie ambiciją tapti vienu svarbiausių dirbtinio intelekto infrastruktūros centrų Europoje. Ekspertai pabrėžia, kad šansą gali nulemti sprendimai dėl skaičiavimo galios, kuri reikalinga DI modeliams kurti, mokyti ir diegti pramonėje.

    Diskusijos dėl vadinamosios DI gigafabrikos įsibėgėjo Europos ekonomikos kongrese, kuriame akcentuota, kad tokia infrastruktūra taps skaitmeninės ekonomikos pagrindu. Tačiau projekto kryptis ir tempas priklauso ne tik nuo Varšuvos, bet ir nuo Europos Komisijos bei EuroHPC sprendimų.

    Kas yra DI gigafabrika?

    DI gigafabrika iš esmės yra itin didelės galios duomenų centrų kompleksas, kuriame sutelkta milžiniška grafinių procesorių ir tinklų infrastruktūra. Tokie pajėgumai reikalingi ne tik pokalbių robotams, bet ir pramoninėms simuliacijoms, vaizdo analitikai, vaistų kūrimui ar vadinamiesiems skaitmeniniams dvyniams.

    Europos Sąjungoje planuojama įkurti penkias DI gigafabrikas, kurios turėtų sustiprinti regiono konkurencingumą ir sumažinti priklausomybę nuo už Europos ribų esančių platformų. Lenkija dalyvavo rengiant „Baltic AI GigaFactory“ paraišką kartu su Lietuva, Latvija, Estija ir Čekija, tačiau vėliau Europos Komisija pakeitė projekto modelį.

    Sprendimas, kuris keičia žaidimo taisykles

    Pasak su projektu susijusių atstovų, 2025 metų pabaigoje procesas labiau persikėlė į Europos Komisijos ir EuroHPC lygmenį. Tai, anot jų, apsunkino planavimą, nes atsirado daugiau neapibrėžtumo dėl projekto struktūros, valdymo ir atrankos kriterijų.

    „Gruodį 2025 metais viskas buvo perkelta į Europos Komisijos lygmenį, į EuroHPC, ir tai apsunkino projektą, kuris jau buvo gerokai įsibėgėjęs“, – sakė Krzysztofas Szubertas.

    Esminis pokytis tas, kad valstybės narės nebegali iš anksto įvardyti pageidaujamo verslo partnerio ar konsorciumo, kuris statytų gigafabriką. Praktikoje tai reiškia, kad šalims lieka siūlyti vietas, dalyvauti finansavime ir tikėtis, kad jų regionas bus pasirinktas kaip vienas iš strateginių taškų.

    Kaina ir finansavimo dilema

    Gigafabrikos projektas, kurį Lenkija norėtų matyti savo teritorijoje, vertinamas maždaug 3 milijardais eurų. Skaičiuojama, kad apie 35 proc. sumos turėtų ateiti iš viešojo sektoriaus, o dalį šių lėšų planuojama sutelkti per Europos Komisijos inicijuojamus instrumentus.

    Didžiausias politinis iššūkis yra nacionalinio biudžeto indėlis, kuris gali siekti apie 500 milijonų eurų. Tokios apimties sprendimas tampa ne tik technologiniu, bet ir strateginiu klausimu, nes DI skaičiavimo pajėgumai vis dažniau siejami su ekonominiu saugumu ir pramonės konkurencingumu.

    Europa delsia, konkurentai greitina

    Diskusijose skambėjo kritika, kad Europos sprendimų priėmimo procesas juda lėtai, o kitos rinkos tuo metu didina tempą. Tai ypač aktualu vertinant, kad DI infrastruktūros statyba, elektros įvadų paruošimas, aušinimo sistemų diegimas ir tinklų sujungimas užtrunka ne mėnesius, o metus.

    „O mes svarstome, kaip apibrėžti dalyvavimo sąlygas ir kaip suderinti privatų kapitalą su viešuoju taip, kad neįklimptume į valstybės pagalbos taisykles“, – sakė Marekas Magryśas.

    Lenkijos atstovai akcentuoja, kad nacionaliniu lygiu jau atlikta daug namų darbų, tačiau pagrindinės kliūtys kyla derinant interesus tarp valstybių narių ir formuojant bendrą europinį modelį. Tuo pat metu įmonės, kurios planuoja DI produktus ir paslaugas, nori aiškumo dėl to, kur ir kada bus pasiekiami didelio masto pajėgumai.

    Kodėl skaičiavimo galia tampa strategine?

    Verslo atstovai pabrėžia, kad be vietinės skaičiavimo galios sunku kalbėti apie modernią reindustrializaciją, automatizaciją ir aukštos pridėtinės vertės gamybą. DI gamyklos reikalingos ne vien tyrimams, bet ir tam, kad įmonės galėtų saugiai apdoroti jautrius duomenis, kurti gamybos procesų skaitmeninius dvynius ir išlaikyti intelektinę nuosavybę regione.

    „Jeigu norime konkuruoti ir kalbame apie ekonomikos reindustrializaciją, viskas turi remtis išmaniąja automatizacija. Be DI gamyklų negalėsime masiškai mokyti modelių ir kurti skaitmeninių dvynių pramonės simuliacijoms“, – sakė Michałas Pieprzny.

    Lenkijoje jau veikia mažesnio masto DI infrastruktūros projektai, įgyvendinti su Europos Sąjungos parama, tarp jų – centrai Krokuvoje ir Poznanėje. Tačiau gigafabrikos lygio investicija būtų kitas mastelis, skirtas ne pavienėms iniciatyvoms, o regioninei pramonės transformacijai.

    Energija ir vieta: Lenkijos argumentai

    Vienas stipriausių Lenkijos argumentų – galimybė užtikrinti dideles elektros prijungimo galias. Diskusijose pažymėta, kad dalis pajėgumų galėtų būti siejama su vietomis, kur palaipsniui išjungiami anglimi kūrenti elektros gamybos blokai, todėl atsiranda infrastruktūrinė erdvė dideliems duomenų centrams.

    Be energijos, svarbus ir investuotojų požiūris į šalies geografinę padėtį bei logistiką. Pasak rinkos dalyvių, Lenkija vis dažniau laikoma pirmu pasirinkimu planuojant didelio masto duomenų centrų projektus regione, ypač kai vertinamas ryšių tinklų tankis ir prieiga prie rinkų.

    Ką turėtų daryti valstybė?

    Diskusijose išryškėjo ir skirtingas požiūris į valstybės vaidmenį. Viena kryptis akcentuoja būtinybę pirmiausia užtikrinti duomenų saugumą ir aiškias taisykles, kur bus tvarkomi viešojo sektoriaus ir verslo duomenys, kad jie nepatektų už konsorciumo ar Europos teisės ribų.

    Kita kryptis pabrėžia, kad valstybė gali pagreitinti investicijas tapdama dideliu klientu ir suformuodama aiškų paklausos signalą. Tai leistų privačiam sektoriui lengviau pagrįsti investicijas į DI infrastruktūrą ir sumažintų riziką, kad pajėgumai bus sukurti per vėlai.

    Galiausiai, kaip pabrėžė projekto dalyviai, kova dėl DI infrastruktūros nėra vien apie technologijas. Ji vis labiau primena konkurenciją dėl to, kas turės pajėgumus kurti produktus, valdyti duomenis ir užtikrinti ekonominį atsparumą, kai skaičiavimo galia tampa tokia pat kritinė kaip energetika ar logistika.