Tag: Euronext

  • „Microsoft“ gedimas sutrikdė „Euronext“ biržas: įmonės pranešimus tvirtina ir SMS žinutėmis

    Didelė „Microsoft“ paslaugų avarija sutrikdė dalies Europos biržų veiklą: „Euronext“ operatorius pranešė įmonėms, kad stringa prieiga prie „Outlook“, „Teams“ ir „Copilot“ sistemų.

    Dėl šių trikdžių biržose listinguojamos bendrovės laikinai buvo raginamos jautrią informaciją bei oficialius pranešimus teikti alternatyviais kanalais – el. paštu ir telefonu, o atskirais atvejais papildomai patvirtinti ir SMS žinutėmis.

    Problema siejama su sutrikusia prieiga prie „MyEuronext“ – platformos, per kurią bendrovės perduoda informaciją ir finansinius duomenis. Gedimą patvirtino ir pati „Microsoft“, kuri yra sistemos tiekėja.

    Nors situacija palietė daugybę bendrovių ir jų investuotojų, „Euronext“ pabrėžė, kad pati prekyba vertybiniais popieriais ir sandorių atsiskaitymas nebuvo paralyžiuoti.

    Kaip įmonės turėjo teikti pranešimus

    „Euronext“ prašė biržose listinguojamų bendrovių iš kelių rinkų informaciją ir oficialius pranešimus laikinai siųsti el. paštu bei perduoti telefonu. Tokios priemonės taikytos, kad svarbūs pranešimai investuotojus pasiektų laiku net ir sutrikus įprastoms sistemoms.

    Biržos operatorius nurodė, kad gautą informaciją tikrina, siekdamas išlaikyti saugumo standartus, konfidencialumą ir duomenų vientisumą. Ypač tai aktualu, kai skelbiama informacija, galinti turėti įtakos akcijų kainai.

    Tekste pabrėžiama, kad kai kuriems pranešimams reikalingas patvirtinimas iš dviejų nepriklausomų šaltinių. Papildomai, siekiant įsitikinti, jog duomenys nėra pakeisti ir ateina iš nurodyto adreso, bendrovių atstovai buvo įpareigoti siųsti patvirtinančias SMS žinutes.

    Dalį rezultatų leista nukelti

    Dėl trikdžių dalis Europos bendrovių, kurios tą dieną turėjo skelbti 2026 metų trečiojo ketvirčio rezultatus, gavo leidimą terminą perkelti į kitą savaitę.

    Tuo pat metu pažymima, kad pati prekyba rinkoje vyko be didesnių kliūčių – tai svarbu investuotojams ir akcininkams, kuriems kritiška, kad sandoriai būtų sudaromi ir atsiskaitomi įprasta tvarka.

    „Microsoft“ tikina: kibernetinės atakos nebuvo

    „Microsoft“ keliais pranešimais akcentavo, kad gedimas nebuvo susijęs su įsilaužėlių ataka, o sistemoje sukaupti duomenys esą išlieka saugūs.

    Bendrovė taip pat informavo, kad dirba ties problemos šalinimu ir diegia pataisas, tačiau klientams rezultatų dar gali tekti palaukti.

  • Šiaurės šalys svarsto jungti biržas: kas laimėtų ir kodėl tai gali supurtyti investuotojus?

    Šiaurės šalys svarsto jungti biržas: kas laimėtų ir kodėl tai gali supurtyti investuotojus?

    Idėja grįžta į darbotvarkę

    Šiaurės Europos verslo ir investuotojų grupė vėl kelia klausimą, ar Švedija, Danija, Norvegija ir Suomija galėtų sujungti nacionalines vertybinių popierių biržas į vieną regioninę rinką. Tikslas – padidinti likvidumą, pritraukti daugiau listinguojamų įmonių ir sustiprinti regiono konkurencingumą pasauliniu mastu.

    Diskusijas koordinuoja Šiaurės šalių pramonės aljansas Nordic Compass, teigiantis, kad šiuo metu nagrinėjamos skirtingos alternatyvos, įskaitant biržų konsolidaciją ir reguliavimo taisyklių suderinimą. Aljansas pabrėžia, kad darbas yra ankstyvoje, tiriamojoje stadijoje.

    Kodėl tai svarbu kapitalui

    Nordic Compass kapitalo rinkų krypties vadovas Christianas Clausenas, vadovaujantis ir „BlackRock“ veiklai Šiaurės šalyse, sako, kad siekiama gerinti kapitalo pritraukimo galimybes visame įmonių augimo cikle. Tai apima kelią nuo startuolių ir rizikos kapitalo iki augimo, mastelio didinimo ir pirminių viešų siūlymų.

    „Analizuojame įvairias iniciatyvas, įskaitant su likvidumu susijusius klausimus. Kol kas tai tyrinėjimo etapas, o dėl konkrečių sprendimų nesame susitarę“, – sakė Christianas Clausenas.

    Šiaurės šalių pensijų fondai ir valstybiniai investuotojai valdo apie 3 430 000 000 000 eurų ir kasmet sulaukia maždaug 150 000 000 000 eurų įplaukų. Šis kapitalas paskirstytas per kelias atskiras rinkas, todėl sujungimas galėtų sumažinti fragmentaciją ir pagerinti prekybos gylį.

    Nuo ko priklausytų realus sujungimas

    Net jei politinis ir verslo sutarimas būtų pasiektas, sujungimui reikėtų kelių nepriklausomų rinkos infrastruktūros dalyvių bendradarbiavimo. Daugumą regiono biržų valdo „Nasdaq“, Oslo birža priklauso „Euronext“, o atsiskaitymų ir vertybinių popierių infrastruktūroje svarbų vaidmenį atlieka „Euroclear“.

    „Euronext“ teigė palaikanti iniciatyvas, kurios didintų Šiaurės šalių kapitalo rinkų konkurencingumą, ir nurodė, kad per Oslo biržą bei susijusias veiklas regione jau turi stiprią poziciją. Bendrovė akcentuoja, kad gilesnis likvidumas, bendra technologinė bazė ir suderintos taisyklės paprastai palengvina kapitalo judėjimą per sienas.

    Aljanso pirmieji siūlymai turėtų paaiškėti lapkričio 4 ir 5 dienomis Geteborge vyksiančiame susitikime, kuriame, kaip tikimasi, bus pristatyti ir kapitalo rinkų krypties rezultatai. Tuomet paaiškės, ar idėja peraugs iš analizės į konkretų planą.

  • „Orlen“ pasiskolino 750 mln. eurų obligacijomis: paklausa dviguba, lėšos keliaus į žaliąją plėtrą

    Lenkijos energetikos ir degalų grupė „Orlen“ sėkmingai išplatino 750 mln. eurų nominalios vertės korporatyvinių obligacijų emisiją. Bendrovė skelbia, kad kvalifikuotų investuotojų susidomėjimas viršijo 1,6 mlrd. eurų, todėl emisija buvo daugiau nei dukart perpasirašyta.

    Emisija įgyvendinta pagal vidutinės trukmės obligacijų programą, kuri buvo sukurta 2021 metais ir atnaujinta 2026 metais. Šį kartą platinta E serija: vienos obligacijos nominali vertė siekė 100 000 eurų, o investuotojams pasiūlyta 7 500 vienetų.

    Siūlymo kaina sudarė 99,102 proc. nominalios vertės, o tai reiškia, kad realiai pritraukta suma, skaičiuojant pagal emisijos kainą, siekė 743 265 000 eurų. Subskripcija vyko 2026 metų birželio 30 dieną ir tą pačią dieną buvo uždaryta, o atsiskaitymą su investuotojais bendrovė planavo 2026 metų liepos 7 dieną.

    Kas pirko ir kokios sąlygos?

    „Orlen“ nurodo, kad pirminėje fazėje susidomėjimą išreiškė 134 investuotojai, o galutinėje paklausos knygoje užfiksuotos paraiškos viršijo 1,6 mlrd. eurų. Obligacijos galiausiai paskirstytos 107 investuotojams iš 27 šalių, tai rodo plačią tarptautinę investuotojų bazę.

    Obligacijų išpirkimo data numatyta 2033 metų liepos 7 dieną. Metinė kupono palūkanų norma yra fiksuota ir siekia 3,75 proc., todėl investuotojams užtikrinamas stabilus pajamingumas, o pačiai bendrovei tai reiškia aiškiai prognozuojamas skolos aptarnavimo išlaidas.

    Kur keliaus pinigai?

    „Orlen“ teigia, kad pritrauktos lėšos bus skirtos vadinamosioms žaliosioms investicijoms. Tarp prioritetų įvardijami atsinaujinančios energijos projektai, energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir švaresnio transporto sprendimai.

    Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų Europos kapitalo rinkų tendencijas, kai energetikos bendrovės vis dažniau finansuojasi obligacijomis, kad galėtų sparčiau įgyvendinti transformaciją. Investuotojams svarbus aiškus lėšų panaudojimas ir projektų atsiperkamumas, o dvigubai viršyta paklausa paprastai signalizuoja pasitikėjimą emitento kredito kokybe bei strategija.

    Prekyba biržose ir emisijos kaštai

    Bendrovė planuoja siekti obligacijų įtraukimo į prekybą reguliuojamose rinkose: „Euronext“ Dubline ir Varšuvos biržoje. Įtraukimas į reguliuojamą rinką paprastai didina vertybinių popierių matomumą ir gali palengvinti antrinę prekybą.

    Detalių emisijos kaštų „Orlen“ dar nepateikė, nes, pasak bendrovės, finansinių tarpininkų ir kitų paslaugų tiekėjų galutinės sąskaitos dar renkamos. Prie sandorio rengimo, anot pranešimo, prisidėjo ir tarptautiniai bankai, tarp jų BNP Paribas, ING, UniCredit, „CaixaBank“, „Erste Group“ ir „Bank Pekao“.