Klaipėdos centrinio pašto statinių kompleksas pateiktas tarptautinei nykstančio paveldo programai „7 Most Endangered 2027“. Nominaciją parengė nevyriausybinė organizacija VšĮ „Raudonos plytos“, tačiau valstybinių institucijų pozicijos dėl šio žingsnio išsiskyrė.
Organizacijos teigimu, tikslas yra atkreipti Europos ekspertų dėmesį į objektą, kurio restauravimas stringa, o finansavimas nėra aiškiai užtikrintas. Kompleksas, pastatytas 1893 metais, yra nacionalinės reikšmės kultūros paminklas ir, viešai skelbiama, nenaudojamas nuo 2019 metų.
„Suprantame, kad vyksta projektavimo ir pasirengimo procesai, tačiau jie savaime negarantuoja restauravimo darbų pradžios, todėl ieškome papildomų tarptautinių galimybių“, – sakė VšĮ „Raudonos plytos“ vadovė Edita Valinčienė.
Kas yra „7 Most Endangered“?
„7 Most Endangered“ nuo 2013 metų įgyvendina Europos paveldo organizacija „Europa Nostra“ kartu su Europos investicijų banko institutu. Programa atrenka labiausiai pažeidžiamus paveldo objektus Europoje, kuriems gali būti reikalinga skubi ekspertinė ir organizacinė pagalba.
Svarbu tai, kad programa paprastai neskiria tiesioginio finansavimo visiems restauravimo darbams. Jos vertė dažniau siejama su tarptautiniu matomumu, ekspertinėmis misijomis, rizikų vertinimu, rekomendacijomis dėl pritaikymo ir galimų finansavimo kelių paieška kartu su savininkais bei institucijomis.
Per daugiau nei dešimtmetį į sąrašus įtraukti objektai iš daugelio valstybių, o programos komandos neretai veikia kaip tarpininkai, padedantys suderinti interesus ir pagreitinti sprendimus. Tokia tarptautinė „etiketė“ taip pat gali sustiprinti spaudimą imtis realių darbų, kai projektai ilgai stringa.
Palaikymas buvo, bet ne vieningas
Rengdama paraišką VšĮ „Raudonos plytos“ kreipėsi į aštuonias institucijas ir organizacijas. Palaikymo raštus, kaip skelbta viešai, pateikė Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos universitetas, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, Klaipėdos koncertų salė ir Europos humanitarinis universitetas.
Kultūros ministerija iš pradžių buvo išdavusi palaikymo raštą, tačiau vėliau jį atšaukė po vidinių pasitarimų. Tuo metu kompleksą valdantis Kultūros infrastruktūros centras nominacijai nepritarė, argumentuodamas, kad objekto išsaugojimui esą jau numatytos ir vykdomos konkrečios priemonės.
„Mūsų tikslas nėra ieškoti kaltųjų. Jei sutariame, kad restauravimo finansavimas neužtikrintas, kodėl nepasinaudojus galimybe gauti papildomą tarptautinę ekspertinę pagalbą?“ – sakė E. Valinčienė.
Ką reiškia atranka iki 2027 metų?
„7 Most Endangered 2027“ atrankos rezultatai turėtų paaiškėti 2027 metų pradžioje. Jei objektas būtų atrinktas, tai paprastai reikštų didesnį tarptautinį dėmesį ir ekspertų įsitraukimą, kurie vertintų būklę, grėsmes ir realius scenarijus, kaip pastatą prikelti funkcijai neprarandant paveldo vertės.
Klaipėdos centrinio pašto atvejis atspindi platesnę tendenciją Europoje: istoriniai visuomeniniai pastatai dažnai lieka be aiškaus naudojimo modelio, o tvarkybos procesus lėtina ir kainų augimas, ir sudėtingi paveldosaugos reikalavimai. Tokiose situacijose tarptautinės programos neretai tampa papildomu įrankiu telkti partnerius ir greitinti sprendimus vietoje.