Tag: Europol

  • Rusijoje kurta skaitmeninė kriminalistika Europoje: ką žinojo policija ir kaip reagavo Europos Komisija

    Rusijoje kurta skaitmeninė kriminalistika Europoje: ką žinojo policija ir kaip reagavo Europos Komisija

    JAV teisingumo departamentas pateikė kaltinimus JAV registruotai skaitmeninės kriminalistikos bendrovei Oxygen Forensics, teigdamas, kad ji iš esmės buvo valdoma ir vystoma Rusijoje, o tai ilgą laiką buvo slepiama. Pagal tyrimo dokumentus, įmonės programinė įranga buvo kuriama Rusijoje ir, be darbo su Vakarų klientais, analogiški sprendimai esą buvo parduodami ir Rusijos saugumo struktūroms.

    Skaitmeninė kriminalistika – tai technologijos, leidžiančios iš telefonų ir kompiuterių ištraukti, atkurti ir analizuoti duomenis tyrimams. Tokie įrankiai teisėsaugai yra kritiškai svarbūs, tačiau kartu kelia ir didelę riziką, jei tiekėjas nėra patikimas: įranga ir atnaujinimai gali atverti kelią jautrių bylų duomenų nutekėjimui arba manipuliavimui įrodymais.

    Ryšiai su ES projektais ir institucijomis

    Dokumentai rodo, kad Oxygen Forensics buvo minima bent dviejuose Europos Sąjungos finansuotuose projektuose, skirtuose gerinti elektroninių įrodymų surinkimą ir apsikeitimą jais. Viename projekte įmonė buvo nurodyta tarp konsultuotų tiekėjų, o kitame kuriami sprendimai buvo testuojami taip, kad galėtų apdoroti duomenis, išgautus su Oxygen Forensics įrankiais.

    Europos Komisija pabrėžė, kad ši bendrovė nebuvo tų projektų konsorciumų narė ir todėl iš Komisijos tiesioginio finansavimo negavo. Vis dėlto pats technologijų įtraukimas į ES remiamų iniciatyvų ekosistemą reiškia platesnį pasitikėjimo ir tiekimo grandinės klausimą: kas ir kokiomis sąlygomis patenka į bendrus standartus, metodikas bei mokymus.

    Pirkimai ir akreditacijos Europoje

    Po darbo su ES aplinka bendrovės produktai buvo perkami ir sertifikuojami įvairiose Europos valstybėse, o jos sprendimai minimi viešuose pirkimų įrašuose. Žiniasklaidoje skelbta, kad programinę įrangą yra įsigijusios arba ją naudojo skirtingų šalių nacionalinės policijos bei prokuratūros, o kai kur ji pateko ir į rekomenduojamų ar leidžiamų naudoti priemonių sąrašus.

    JAV pareigūnų pateiktoje informacijoje akcentuojama, kad kaltinimai nereiškia automatinės išvados apie kenkėjišką kodą pačiame produkte. Tačiau tyrėjai nurodė, jog buvo konfiskuotos įmonės sąskaitos, domenai ir infrastruktūra, kuri, jų vertinimu, buvo naudojama tariamai neteisėtai veiklai vykdyti, slepiant tikruosius savininkus ir programinės įrangos kūrimo vietą.

    Kodėl tai pavojinga teisėsaugai?

    Teisėsaugos naudojami duomenų išgavimo įrankiai dažnai dirba su itin jautria informacija: bylose esančiais kontaktais, buvimo vietos duomenimis, žinutėmis, nuotraukomis, debesų kopijomis, taip pat su procesiniais metaduomenimis. Jei tiekimo grandinėje atsiranda nepatikimas dalyvis, rizika gali apimti tiek nutekėjimą, tiek galimą poveikį įrodymų vientisumui ir teismų procesams.

    Skaitmeninių teisių organizacijos atstovai viešai ragino institucijas sustabdyti tokių įrankių naudojimą ir atlikti išsamų auditą. Jų vertinimu, jei įrankiai, siejami su Rusijos saugumo struktūromis, buvo taikomi jautriems tyrimams, būtina skubiai patikrinti, ar nebuvo pažeistas duomenų saugumas, ir įvertinti, ar nereikia peržiūrėti pirkimų, sertifikavimo bei tiekėjų patikros taisyklių.

    Po plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą Europos Sąjunga sugriežtino taisykles, susijusias su Rusijoje veikiančių subjektų dalyvavimu mokslinių tyrimų ir inovacijų programose, tačiau praktikoje išlieka pilkosios zonos. Šis atvejis dar kartą parodo, kad vien formali registracijos šalis ar juridinis adresas ne visada atspindi realią kontrolę, o kritinių technologijų tiekėjams būtina taikyti nuolatinę rizikos stebėseną, nepriklausomus saugumo vertinimus ir skaidrią nuosavybės patikrą.

  • Vokietijos pareigūnas Jürgenas Ebneris atrinktas vadovauti Europolui: laukia svarbus balsavimas

    Vokietijos pareigūnas Jürgenas Ebneris atrinktas vadovauti Europolui: laukia svarbus balsavimas

    Europos Sąjungos šalių ambasadoriai atrinko Vokietijos policijos pareigūną Jürgeną Ebnerį į Europolo vykdomojo direktoriaus postą. Tai reiškia, kad ilgametis agentūros darbuotojas tapo pagrindiniu kandidatu vadovauti Hagoje įsikūrusiai ES teisėsaugos institucijai.

    Šis sprendimas dar nėra galutinis. Toliau J. Ebnerio kandidatūrą turės įvertinti Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas, o po to sprendimą oficialiai priims ES Taryba.

    Kas yra Jürgenas Ebneris?

    J. Ebneris šiuo metu yra Europolo vykdomojo direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už valdymą, o nuo gegužės pabaigos ėjo laikinojo vadovo pareigas. Jis laikomas tęstinumo kandidatu, nes dirbo greta kadenciją baigusios belgės Catherine De Bolle ir buvo siejamas su pagrindiniais agentūros valdymo sprendimais.

    Karjerą Vokietijos policijoje J. Ebneris pradėjo 1988 metais ir vėliau dirbo Federalinėje kriminalinės policijos tarnyboje, kur ėjo įvairias operacines ir administracines pareigas. Į Europolą jis persikėlė 2019 metais, kai buvo paskirtas vykdomojo direktoriaus pavaduotoju.

    Konkurentai ir atrankos kontekstas

    Į finalinį atrankos trejetą, be J. Ebnerio, pateko Ispanijos nacionalinės policijos tarptautinio bendradarbiavimo vadovė Alicia Malo ir Lietuvos teisėsaugos vadovas Linas Pernavas. ES sostinėse kelių savaičių diskusijos dėl kandidatūrų parodė, kad Europolo vadovo paskyrimas vertinamas kaip strategiškai svarbus sprendimas.

    Europolas pastaraisiais metais tapo matomesniu koordinavimo centru kovojant su organizuotu nusikalstamumu, finansiniais nusikaltimais ir kibernetinėmis atakomis. Dėl to vadovo atranka dažnai siejama ne tik su profesine patirtimi, bet ir su platesniais valstybių interesais dėl agentūros krypties.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    J. Ebneris kandidatūrą perima tuo metu, kai Europos Komisija siūlo stiprinti Europolo pajėgumus, didinti technines galimybes ir plėsti vaidmenį reaguojant į kibernetines grėsmes bei hibridines atakas. Europolo reikšmė auga ir dėl nusikalstamų tinklų internacionalizacijos, kai verbavimas, sukčiavimo schemos bei pinigų plovimas vis dažniau remiasi skaitmeninėmis platformomis.

    Jei Europos Parlamentas pateiks palankią nuomonę, o ES Taryba patvirtins sprendimą, J. Ebneris taps naujuoju Europolo vykdomuoju direktoriumi. Tai reikštų, kad agentūra tęstų dabartinę kryptį, tačiau kartu turėtų prisitaikyti prie spaudimo greičiau diegti pažangius analitinius ir skaitmeninius sprendimus.

  • Ceutos migracijos krizė: Europos Komisija skiria Ispanijai 114,7 mln. eurų ir telkia agentūras

    Ceutos migracijos krizė: Europos Komisija skiria Ispanijai 114,7 mln. eurų ir telkia agentūras

    Parama Ceutai iš ES fondų

    Europos Komisija patvirtino 114,7 mln. eurų paramą Ispanijai, skirtą spręsti migracijos krizę Ceutoje, besitęsiančią nuo liepos pabaigos. Briuselis šį sprendimą pristato kaip solidarumo gestą valstybei narei, susiduriančiai su staigiai išaugusiu atvykstančių žmonių srautu.

    Finansavimas numatytas skubios pagalbos tvarka ir, Komisijos vertinimu, turi sustiprinti tiek sienų kontrolę, tiek migrantų priėmimo ir grąžinimo priemones. Lėšos taip pat gali būti taikomos tinkamoms išlaidoms, patirtoms nuo pat ekstremalios situacijos pradžios.

    „Ši finansinė pagalba papildo Komisijos reagavimą nuo pirmos dienos, kai Ispanijai buvo pasiūlyta ir finansinė, ir operacinė parama“, – teigiama Europos Komisijos pareiškime.

    Kur bus nukreiptos lėšos?

    Didžiausia dalis, 82,7 mln. eurų, skiriama iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo. Dar 32 mln. eurų numatyta iš Sienų valdymo ir vizų priemonės, kuri orientuota į išorės sienų stiprinimą ir susijusią infrastruktūrą.

    Komisija nurodo, kad pinigai bus naudojami sienų stebėsenai ir apsaugai sustiprinti, taip pat saugumo infrastruktūrai modernizuoti. Tarp planuojamos įrangos minimos termovizorinės kameros, stebėsenos sistemos, plūdurai ir povandeniniai dronai.

    Parama taip pat leis dislokuoti papildomus pareigūnus ir techniką, įrengti migrantų pirminės patikros vietas ir remti neteisėtai Ceutoje esančių asmenų grąžinimą. Atskirai akcentuojama priėmimo pajėgumų didinimo kryptis, įskaitant pagalbą nelydimiems nepilnamečiams.

    Frontex, Europol ir EUAA vaidmuo

    Be piniginės injekcijos, Briuselis koordinuoja ir ES agentūrų įsitraukimą, kad parama būtų ne vien finansinė, bet ir praktinė. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra Frontex tęs bendrą operaciją „Minerva“ ir signalizuoja esanti pasirengusi 2027 metais plėsti kitus operacinius planus Ispanijoje.

    Europol toliau dirbs su Ispanijos teisėsauga, daugiausia dėmesio skirdama tyrimams dėl migrantų gabenimo tinklų. Tuo metu Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra EUAA prisidės specialistais, kurie padės vykdyti interviu, užtikrinti vertimą ir kitą procedūrinę paramą.

    Komisija praneša, kad kartu su agentūromis ir Ispanijos institucijomis bus sudaryta bendra koordinavimo grupė. Pirmasis jos susitikimas numatytas artimiausiomis dienomis, siekiant suderinti finansavimo panaudojimą, operacinius poreikius ir prioritetus.

    Kada bus pervesti pinigai?

    Pasirašius finansavimo susitarimą, Europos Komisija per 30 dienų galės pervesti iki 80 proc. patvirtintos sumos. Likusi dalis paprastai išmokama pagal faktinę pažangą ir ataskaitas, užtikrinant, kad lėšos būtų panaudotos pagal taisykles ir numatytus tikslus.

    Ceuta, kaip Ispanijos autonominis miestas Šiaurės Afrikoje, yra viena jautriausių ES išorės sienos atkarpų, todėl jos situacija dažnai tampa platesnių Europos migracijos ir sienų valdymo sprendimų išbandymu. Šį kartą Briuselis siunčia aiškią žinią, kad krizė bus sprendžiama ne tik nacionaliniu, bet ir europiniu mastu.

  • Europol perspėjo apie muziejų apiplėšimus, bet Villenos lobio vagystę sustabdyti buvo per vėlu

    Europol perspėjo apie muziejų apiplėšimus, bet Villenos lobio vagystę sustabdyti buvo per vėlu

    Europol perspėjimas apie augantį muziejų apiplėšimų skaičių Ispanijos Villenos muziejų pasiekė tik kitą dieną po įžūlios vagystės, per kurią dingo dalis vadinamojo Villenos lobio. Tai vienas reikšmingiausių Europos bronzos amžiaus aukso radinių, todėl incidentas sukėlė ir politinę, ir saugumo institucijų reakciją.

    Pagal paskelbtą informaciją, Europol dar rugpjūčio 24 dieną viešai pristatė analizę, kurioje atkreipė dėmesį į besikeičiančią nusikaltėlių taktiką ir didėjančią brangiųjų metalų, ypač aukso, paklausą juodojoje rinkoje. Dokumente pabrėžta, kad tokie objektai vilioja dėl galimybės metalą greitai perlydyti ir taip apsunkinti jo atsekamumą.

    Vagystė Villenoje įvykdyta rugpjūčio 27 dienos paryčiais. Pranešama, kad muziejaus signalizacija suveikė 5.16 val., tačiau tuo metu įsibrovėliai jau buvo spėję patekti į pastatą ir pasiimti dalį vertybių.

    Elektroniniai laiškai, kuriais remiasi žiniasklaida, rodo, kad įspėjimas muziejų pasiekė rugpjūčio 28 dieną apie 14.00 valandą. Būtent šis laiko tarpas tapo aštrios diskusijos priežastimi, kas ir kada turėjo perduoti informaciją muziejams bei ar buvo galima imtis papildomų apsaugos priemonių.

    Kas ir kada perdavė įspėjimą?

    Valensijos regiono valdžia tvirtina, kad perspėjimo anksčiau persiųsti negalėjo, nes jis iš Kultūros ministerijos buvo gautas jau po nusikaltimo. Regiono švietimo, kultūros ir universitetų sritį kuruojantys šaltiniai teigia, kad ministerija perspėjimą autonominėms bendruomenėms išsiuntė rugpjūčio 28 dieną 13.18 valandą, paprašydama jį išplatinti muziejams.

    Politinis ginčas kilo ir dėl viešų pareiškimų, kuriuose skambėjo argumentas, jog regiono institucijos negalėjo perduoti to, ko dar nebuvo gavusios. Tuo pat metu vietos valdžia pabrėžia, kad kritiniais atvejais svarbiausia yra veikti greitai, tačiau informacijos grandinė šį kartą, panašu, vėlavo.

    „Esu tikras, kad būtume galėję padaryti daugiau“, – sakė Villenos meras Fulgencio Cerdán.

    Kodėl muziejai tampa lengvu taikiniu?

    Europol analizėje pažymima, kad nusikaltimai prieš muziejus tampa agresyvesni, o įsilaužimai dažniau vykdomi ryžtingomis, jėga paremtomis priemonėmis. Tarp pagrindinių priežasčių įvardijamas objektų matomumas, lankytojų srautai, palyginti lengvas patekimas į patalpas ir nuostata, kad muziejų apsauga neretai silpnesnė nei juvelyrikos parduotuvių.

    Ekspertai pabrėžia, kad brangieji metalai vagims ypač patrauklūs: net jei daiktas yra kultūriškai neįkainojamas, jį sunaikinus ir perlydžius dingsta aiškūs identifikavimo požymiai. Dėl to tyrėjams lieka mažiau galimybių greitai susieti grobį su konkrečia vagyste.

    Tyrimas dėl Villenos lobio vagystės tęsiamas, o pareigūnai siekia nustatyti įtariamuosius ir surasti pavogtas vertybes. Tuo pačiu šis atvejis Europos mastu vėl kelia klausimą, ar muziejų saugumo standartai ir perspėjimų sklaidos procedūros spėja paskui sparčiai besikeičiančias organizuoto nusikalstamumo taktikas.

  • Paryžiuje nuteista gruzinų grupė dėl retų Puškino knygų vagysčių: bausmės iki 7 metų

    Paryžiuje nuteista gruzinų grupė dėl retų Puškino knygų vagysčių: bausmės iki 7 metų

    Paryžiaus teismas paskelbė nuosprendį byloje dėl retų XIX amžiaus rusų literatūros leidinių vagysčių iš prestižinių bibliotekų Paryžiuje ir Lione. Šeši Sakartvelo piliečiai nuteisti už dalyvavimą nusikalstamoje grupėje, o skirtos bausmės siekia nuo 18 mėnesių lygtinai iki septynerių metų laisvės atėmimo.

    Tarp pagrobtų vertybių buvo Aleksandro Puškino kūriniai, įskaitant ankstyvą Boriso Godunovo leidimą, taip pat Michailo Lermontovo ir Nikolajaus Gogolio tekstai. Prokuratūra šią bylą apibūdino kaip kruopščiai suplanuotą ir ciniškai įvykdytą operaciją, nukreiptą į kultūros paveldą.

    Ikiteisminio tyrimo duomenimis, įtariamieji bibliotekose pirmiausia užsisakydavo retus egzempliorius kaip skaitytojai, juos fotografuodavo ir išmatuodavo. Vėliau originalai būdavo pakeičiami itin tiksliai pagamintomis klastotėmis, kurios iš pirmo žvilgsnio esą buvo beveik nepastebimos.

    Vien Prancūzijos nacionalinė biblioteka (BnF) įvertino patirtą žalą maždaug 770 000 eurų. Teismo posėdžiuose pabrėžta, kad nė vienas pavogtas kūrinys iki šiol nebuvo sugrąžintas, nors tyrėjai teigia sekantys galimus jų judėjimo antikvarinių leidinių rinkoje pėdsakus.

    Du asmenys teisti jiems nedalyvaujant, nes jie buvo sulaikyti Sakartvele, o ši šalis paprastai neišduoda savo piliečių. Kiti du įtariamieji, anksčiau teisti Baltijos valstybėse dėl panašių vagysčių, buvo laikinai perduoti Prancūzijai, kad stotų prieš teismą.

    Griežčiausia bausmė skirta 50 metų Mikheilui Z. – septyneri metai kalėjimo ir nuolatinis draudimas būti Prancūzijos teritorijoje atlikus bausmę. Teismas atkreipė dėmesį, kad jis jau buvo nuteistas Lietuvoje už organizuotas XIX amžiaus leidinių vagystes, kurių vertė viršijo 600 000 eurų.

    Kitas kaltinamasis, 49 metų Beqa T., Paryžiuje nuteistas ketveriems metams laisvės atėmimo, o anksčiau Estijoje jam buvo paskirta trejų metų ir šešių mėnesių bausmė. Ši aplinkybė, teisėsaugos vertinimu, rodo pasikartojantį veikimo modelį ir ryšius tarp skirtingose šalyse vykdytų nusikaltimų.

    Ar tai bandymas susigrąžinti paveldą?

    Byla siejama su platesne vagysčių banga, kuri pastaraisiais metais palietė bibliotekas įvairiose Europos šalyse. Pranešta, kad analogiški nusikaltimai fiksuoti ir Vokietijoje, Šveicarijoje bei Čekijoje, todėl buvo sudaryta bendro tyrimo komanda, koordinuojama per Europol ir Eurojust mechanizmus.

    Prancūzijos tyrėjai kelia versiją, kad vagystės galėjo būti susijusios su bandymais perkelti ar susigrąžinti rusų kultūros paveldą, didėjant įtampai tarp Maskvos ir Europos po 2022 metais pradėto plataus masto karo Ukrainoje. Vienas iš tyrime aptartų epizodų – retų leidinių pasiūlymai antikvarinėse rinkose, kai konkretūs egzemplioriai buvo sieti su dingusiais BnF fondų leidiniais.

    BnF atstovų teigimu, institucija nepraranda vilties susigrąžinti pavogtas knygas, nors kol kas tai nepavyko. Euronews nurodė kreipusis į BnF dėl informacijos, ar po šių įvykių buvo sustiprintos saugumo priemonės, tačiau publikavimo metu atsakymo nebuvo gauta.

    „Mes neprarandame vilties šiuos leidinius rasti“, – sakė BnF teisininkas Alexandre de Konn.