Paryžiaus teismas paskelbė nuosprendį byloje dėl retų XIX amžiaus rusų literatūros leidinių vagysčių iš prestižinių bibliotekų Paryžiuje ir Lione. Šeši Sakartvelo piliečiai nuteisti už dalyvavimą nusikalstamoje grupėje, o skirtos bausmės siekia nuo 18 mėnesių lygtinai iki septynerių metų laisvės atėmimo.
Tarp pagrobtų vertybių buvo Aleksandro Puškino kūriniai, įskaitant ankstyvą Boriso Godunovo leidimą, taip pat Michailo Lermontovo ir Nikolajaus Gogolio tekstai. Prokuratūra šią bylą apibūdino kaip kruopščiai suplanuotą ir ciniškai įvykdytą operaciją, nukreiptą į kultūros paveldą.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, įtariamieji bibliotekose pirmiausia užsisakydavo retus egzempliorius kaip skaitytojai, juos fotografuodavo ir išmatuodavo. Vėliau originalai būdavo pakeičiami itin tiksliai pagamintomis klastotėmis, kurios iš pirmo žvilgsnio esą buvo beveik nepastebimos.
Vien Prancūzijos nacionalinė biblioteka (BnF) įvertino patirtą žalą maždaug 770 000 eurų. Teismo posėdžiuose pabrėžta, kad nė vienas pavogtas kūrinys iki šiol nebuvo sugrąžintas, nors tyrėjai teigia sekantys galimus jų judėjimo antikvarinių leidinių rinkoje pėdsakus.
Du asmenys teisti jiems nedalyvaujant, nes jie buvo sulaikyti Sakartvele, o ši šalis paprastai neišduoda savo piliečių. Kiti du įtariamieji, anksčiau teisti Baltijos valstybėse dėl panašių vagysčių, buvo laikinai perduoti Prancūzijai, kad stotų prieš teismą.
Griežčiausia bausmė skirta 50 metų Mikheilui Z. – septyneri metai kalėjimo ir nuolatinis draudimas būti Prancūzijos teritorijoje atlikus bausmę. Teismas atkreipė dėmesį, kad jis jau buvo nuteistas Lietuvoje už organizuotas XIX amžiaus leidinių vagystes, kurių vertė viršijo 600 000 eurų.
Kitas kaltinamasis, 49 metų Beqa T., Paryžiuje nuteistas ketveriems metams laisvės atėmimo, o anksčiau Estijoje jam buvo paskirta trejų metų ir šešių mėnesių bausmė. Ši aplinkybė, teisėsaugos vertinimu, rodo pasikartojantį veikimo modelį ir ryšius tarp skirtingose šalyse vykdytų nusikaltimų.
Ar tai bandymas susigrąžinti paveldą?
Byla siejama su platesne vagysčių banga, kuri pastaraisiais metais palietė bibliotekas įvairiose Europos šalyse. Pranešta, kad analogiški nusikaltimai fiksuoti ir Vokietijoje, Šveicarijoje bei Čekijoje, todėl buvo sudaryta bendro tyrimo komanda, koordinuojama per Europol ir Eurojust mechanizmus.
Prancūzijos tyrėjai kelia versiją, kad vagystės galėjo būti susijusios su bandymais perkelti ar susigrąžinti rusų kultūros paveldą, didėjant įtampai tarp Maskvos ir Europos po 2022 metais pradėto plataus masto karo Ukrainoje. Vienas iš tyrime aptartų epizodų – retų leidinių pasiūlymai antikvarinėse rinkose, kai konkretūs egzemplioriai buvo sieti su dingusiais BnF fondų leidiniais.
BnF atstovų teigimu, institucija nepraranda vilties susigrąžinti pavogtas knygas, nors kol kas tai nepavyko. Euronews nurodė kreipusis į BnF dėl informacijos, ar po šių įvykių buvo sustiprintos saugumo priemonės, tačiau publikavimo metu atsakymo nebuvo gauta.
„Mes neprarandame vilties šiuos leidinius rasti“, – sakė BnF teisininkas Alexandre de Konn.