CP v2

Tag: Europos akcijos

  • „Bank of America“ perspėja: Europos akcijose ryškėja kritimo ženklai – kas kelia didžiausią riziką

    „Bank of America“ perspėja: Europos akcijose ryškėja kritimo ženklai – kas kelia didžiausią riziką

    „Bank of America“ strategai perspėja, kad Europos akcijų rinkoje garsėja signalai, rodantys padidėjusią staigesnės korekcijos ar kainų kritimo riziką artimiausiomis savaitėmis. Banko vertinimu, tai matyti iš jų stebimo impulso indikatoriaus, kuris nukrito į vadinamąją pavojingą zoną.

    Kalbama apie Europos impulso įsitikinimo indikatorių, kuris matuoja, kiek tvarus yra nesenas akcijų kainų judėjimas ir kokia tikėtina jo kryptis ateityje. Strategų teigimu, rodiklis smuko iki 17, o riba, žemiau kurios istoriškai dažniau didėja staigesnio apsisukimo tikimybė, yra 30.

    Kas stumia signalą į pavojų?

    „Bank of America“ nurodo, kad neigiamą signalą sustiprina visi trys indikatoriaus komponentai: numanomas kintamumas, impulso kintamumas ir tendencijos apsisukimo rizika. Kitaip tariant, rinkoje daugėja požymių, kad kainų kryptis gali tapti labiau priklausoma nuo staigių svyravimų, o ne nuo nuoseklios tendencijos.

    Banko kiekybinės analizės strategė Paulina Strzelinska pabrėžė, kad išryškėja kintamumo nulemtos režimo kaitos rizika, taip pat matyti tendencijos greitėjimo požymių. Vis dėlto, anot jos, tai dar neatrodo kaip pilnai susiformavęs impulso burbulas.

    Ką tai reiškia investuotojams?

    Impulsas yra vienas svarbiausių veiksnių kiekybinėje prekyboje, greta vertės ir kintamumo signalų, kuriais remiasi ir mašininio mokymosi metodus taikantys fondai. Kai impulso signalai silpnėja, tokie fondai dažnai mažina riziką arba perbalansuoja portfelius, o tai gali sustiprinti rinkos judėjimą.

    „Bank of America“ analizė taip pat fiksuoja, kad į Europą orientuoti akcijų fondai per pastarąją savaitę patyrė daugiau nei 1,4 mlrd. eurų išėmimų. Tai jau penkta iš eilės savaitė, kai matomi grynieji pinigų srautai į išėjimą, o tokia dinamika paprastai signalizuoja atsargesnę nuotaiką regione.

    Obligacijų nervingumas persimeta į akcijas?

    Perspėjimas pasirodė tuo metu, kai rinkoje daugėja kalbų apie galimą korekciją, ypač jei obligacijų rinkos svyravimai sustiprėtų. Investuotojai dažnai stebi, ar kylant pajamingumams ir didėjant neapibrėžtumui obligacijų rinkoje, rizikingesnis turtas, įskaitant akcijas, nepradės reaguoti vėluodamas.

    CNBC cituotas „Premier Miton Investors“ investicijų vadovas Neil Birrell akcentavo, kad obligacijų ir akcijų rinkos šiuo metu siunčia skirtingus signalus apie ekonominį foną. Jo teigimu, tai gali būti tik laiko klausimas, kada obligacijų rinkos nervingumas labiau persiduos akcijoms.

    Nors tokie indikatoriai nėra tiksli prognozė, jie dažnai naudojami kaip rizikos termometras, ypač vertinant 4–8 savaičių laikotarpį. Investuotojams tai gali reikšti didesnį poreikį atkreipti dėmesį į portfelio riziką, sektorių koncentraciją ir kintamumo šuolių tikimybę Europos rinkose.

  • DI euforija persimetė į Europą: šių akcijų šuolis pribloškia, bet analitikai įspėja

    DI euforija persimetė į Europą: šių akcijų šuolis pribloškia, bet analitikai įspėja

    JAV ir Kinijos bendrovės iki šiol diktavo DI bumą, tačiau dalis Europos technologijų įmonių 2026 metais išsiveržė į lyderius. Investuotojų dėmesį labiausiai traukia infrastruktūrą kuriantys žaidėjai: lustų gamybos įranga, duomenų centrų ryšiai ir optiniai sprendimai.

    Ryškiausias pavyzdys – Vokietijos „Aixtron“, gaminanti puslaidininkių gamybai reikalingą įrangą. Jos akcijos nuo metų pradžios šoktelėjo apie 189 proc., o per pastaruosius 12 mėnesių prieaugis, kaip skelbiama rinkos apžvalgose, viršijo 300 proc.

    Bumas remiasi infrastruktūra

    Investuotojai vis dažniau renkasi ne DI modelių kūrėjus, o vadinamuosius DI įgalintojus: duomenų centrų plėtrai būtinus tinklus, aušinimą, energijos sprendimus ir lustų gamybos grandinės įrangą. Tokia kryptis ypač sustiprėjo augant skaičiavimo pajėgumų paklausai ir kapitalo išlaidoms duomenų centruose.

    J.P. Morgan strategas Fabio Bassi pabrėžė, kad Europoje veikia ir pasiūlos trūkumo efektas: regione mažai didelių, likvidžių įmonių, kurias būtų galima laikyti grynais DI statymais. Dėl to kapitalo srautai, pasak jo, koncentruojasi siaurame akcijų rate, kuris suvokiamas kaip DI pakaitalas.

    Nuo „Nokia“ iki puslaidininkių

    Italijos „Technoprobe“, gaminanti plokštelių testavimo įrangos komponentus, šiemet fiksavo apie 129 proc. kilimą. Tuo metu puslaidininkių gamintoja „STMicroelectronics“ 2026 metais pabrango apie 133 proc., o rinkos komentatoriai tai sieja su platesne lustų paklausos banga, kurią kursto DI plėtra.

    Su DI infrastruktūros tema siejama ir Suomijos „Nokia“, pastaraisiais metais akcentuojanti duomenų centrų tinklus ir optinę įrangą. Šiemet jos akcijos, remiantis rinkos duomenimis, pakilo apie 108 proc., o bendrovės kryptis dažniau vertinama per duomenų centrų ryšių ir talpos didinimo prizmę.

    Kodėl Europa vis tiek atsilieka?

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad kelių akcijų ralis dar nereiškia plataus Europos DI sektoriaus atgimimo. „Morningstar“ analitikas Martinas Szumski teigė, kad Europoje DI infrastruktūros diegimas gali vykti lėčiau dėl kitokios reguliacinės aplinkos nei JAV.

    Rizikas didina elektros tinklų pralaidumo ribos, kai kuriose šalyse svarstomi ar taikomi duomenų centrų plėtros apribojimai, taip pat reikalavimai, kylantys iš Europos Sąjungos DI akto. Tai reiškia, kad net ir augant paklausai, projektų įgyvendinimo tempą gali riboti energijos ir leidimų klausimai.

    Šios istorijos pamoka investuotojams – Europa kol kas laimi ne per DI programinės įrangos gigantus, o per siaurą infrastruktūros įmonių kanalą. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad tik vėliau didesnę grąžą gali sugeneruoti sektoriai, kurie DI masiškai pritaikys, pavyzdžiui, finansinės paslaugos, sveikatos apsauga ar robotika.

  • „AllianceBernstein“ išsirinko favoritą gynyboje: kodėl „Renk“ akcijos staiga tapo viliojančios?

    „AllianceBernstein“ išsirinko favoritą gynyboje: kodėl „Renk“ akcijos staiga tapo viliojančios?

    Turto valdytoja „AllianceBernstein“ gynybos sektoriuje išskiria Vokietijos bendrovę „Renk“, gaminančią tankų pavarų dėžes, transmisijas ir kitas specializuotas sistemas. Bendrovės portfelio valdytojas Marcusas Morrisas-Eytonas teigia, kad pastarasis Europos gynybos akcijų atoslūgis atvėrė patrauklesnius įėjimo taškus ilgalaikėms karinių išlaidų tendencijoms.

    Europos gynybos įmonių akcijos 2025 metais buvo tarp ryškiausių laimėtojų, tačiau vėliau dalis rinkos dalyvių pradėjo vertinti rizikas atsargiau. Pasak M. Morriso-Eytono, po įspūdingo kilimo investuotojai vis dažniau klausia, ar planuojamas gynybos biudžetų augimas bus įgyvendintas sklandžiai ir laiku.

    „Matėte, kad investuotojai vis labiau klausia apie augančių gynybos išlaidų įgyvendinimo riziką“, – sakė Marcusas Morrisas-Eytonas.

    Jo vertinimu, Vokietijoje gynybos užsakymų tempą lėtina neišvengiami biudžetinių sprendimų vėlavimai ir viešųjų pirkimų biurokratija. Dėl to dalies sektoriaus bendrovių vertinimai atvėso, o anksčiau brangiai vertintos akcijos tapo pigesnės, palyginti su buvusiais lygiais.

    „Renk“ „AllianceBernstein“ akyse išsiskiria kaip ilgesnio ciklo gynybos investicija. Bendrovė specializuojasi platformų komponentuose, kurie turi ilgą eksploatacijos laiką ir generuoja tęstines pajamas iš priežiūros, remonto ir atsarginių dalių tiekimo.

    „Šio modelio grožis tas, kad jis labai orientuotas į aptarnavimą po pardavimo: pardavus transmisiją, atsiveria 10–20 metų aptarnavimo galimybė“, – sakė Marcusas Morrisas-Eytonas.

    Pasak jo, skirtingai nei vienkartiniai ginkluotės ar amunicijos pardavimai, tankų ir kitų šarvuotosios technikos komponentų verslas suteikia ilgesnį užsakymų ir priežiūros matomumą. Tokia struktūra, anot investuotojo, gali būti patraukli tuomet, kai rinkoje mažėja euforija, o dėmesys grįžta prie prognozuojamų pinigų srautų.

    Kartu ekspertai atkreipia dėmesį, kad gynybos sektoriaus perspektyvą Europoje vis labiau formuoja ne vien trumpalaikiai politiniai pareiškimai, bet ir praktiniai pajėgumų didinimo barjerai. Tarp jų dažniausiai minimi riboti gamybos pajėgumai, tiekimo grandinių problemos, ilgi sertifikavimo ir pirkimų terminai bei kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, todėl užsakymų realizavimas gali užtrukti ilgiau nei tikisi rinka.