CP v2

Tag: Europos akcijos

  • Europos akcijos rugpjūtį dažnai krenta: ar 2026-aisiais griūties scenarijus nebesuveiks?

    Europos akcijos rugpjūtį dažnai krenta: ar 2026-aisiais griūties scenarijus nebesuveiks?

    Rugpjūtis Europos biržoms istoriškai turi prastą reputaciją, tačiau 2026 metų pradžia rodo priešingą vaizdą. Pagrindiniai indeksai, įskaitant EURO STOXX 50 ir Vokietijos DAX, mėnesį pasitiko arti rekordų, o Prancūzijos CAC 40 išliko netoli piko.

    Tokia dinamika atgaivino seną investuotojų posakį apie sezoninį atsargumą vasaros pabaigoje. Vis dėlto vien kalendorius nepaaiškina, kodėl rugpjūtis laikomas rizikingesniu mėnesiu nei kiti.

    Vidurkis klaidina, o mediana ramina

    Ilgalaikiai duomenys rodo, kad rugpjūčio mėnesio vidutinė grąža Europos akcijų rinkose dažnai būna neigiama, tačiau šį skaičių stipriai iškreipia keli išskirtiniai nuosmukiai. DAX istorijoje nuo 1970 metų rugpjūtis vidutiniškai buvo silpnas, o dar prastesnis dažniausiai pasirodydavo rugsėjis.

    Analizuojant ne vidurkį, o medianą matyti kitoks vaizdas: tipinis rugpjūtis dažnai būna artimas nuliui. Tai reiškia, kad daugumoje metų rinka rugpjūtį nekrenta dramatiškai, o reputaciją formuoja retai pasikartojantys, bet labai dideli smūgiai.

    Keli rugpjūčiai sukūrė blogą vardą

    Istoriškai didžiausi rugpjūčio kritimai sutapo su globaliais sukrėtimais, kurie nebūtinai buvo susiję su pačiu mėnesiu. Tarp jų minimi Rusijos finansų krizės epizodai 1998 metais, įtampos Artimuosiuose Rytuose eskalacija 1990 metais, euro zonos skolų krizės paaštrėjimas 2011 metais, Azijos finansų krizės banga 1997 metais ir Kinijos valiutos devalvacijos sukeltas šokas 2015 metais.

    Pašalinus šiuos kraštutinius laikotarpius, bendras rugpjūčio rezultatas istoriškai tampa gerokai švelnesnis, o kai kuriais skaičiavimais net persiverčia į nedidelį teigiamą. Tai sustiprina išvadą, kad rugpjūtis nėra nuolat blogas, jis tiesiog jautresnis netikėtoms naujienoms.

    Kodėl vasarą rinka tampa jautresnė?

    Rugpjūtį Europoje tradiciškai sumažėja prekybos aktyvumas, nes dalis rinkos dalyvių atostogauja, o likvidumas tampa plonesnis. Tai savaime nereiškia kritimo, bet gali sustiprinti kainų svyravimus, jei įvyksta netikėtas neigiamas įvykis.

    Prie to prisideda ir centrinių bankų kalendorius, kai vasarą būna mažiau suplanuotų sprendimų dėl palūkanų ar komunikacijos, galinčios stabilizuoti lūkesčius. Vasaros pabaigoje dėmesys dažnai krypsta į JAV Federalinio rezervo konferenciją Džekson Hole, kurios signalai rinkoms neretai tampa svarbūs.

    Kas 2026 metais gali būti kitaip?

    2026 metais Europos akcijos į rugpjūtį įžengė stipresnėje pozicijoje, nes investuotojai rėmėsi geresnėmis įmonių pelnų prognozėmis ir išlikusiu apetitu rizikai. Tokia aplinka paprastai mažina tikimybę, kad mėnuo automatiškai baigsis nuosmukiu vien dėl sezoniškumo.

    Vis dėlto rizikų paketas neišnyko: energijos kainų šuoliai, geopolitinė įtampa ir infliacijos trajektorija euro zonoje gali greitai pakeisti nuotaikas. Jei toks šokas pasiektų rinkas plonesnio likvidumo metu, rugpjūčio statistinė reputacija galėtų vėl suveikti kaip stiprintuvas, o ne kaip priežastis.

    Istorija labiau perspėja ne apie neišvengiamą kritimą, o apie pažeidžiamumą, kai netikėtumas sutampa su vasaros sąlygomis rinkoje. Todėl investuotojams svarbiausia ne spėti mėnesio kryptį, o įvertinti, ar portfelis pasiruošęs staigesniems svyravimams.

  • Europos akcijos muša rekordus: 10 ryškiausių 2026 metų lyderių ir kas juos į viršų kelia

    Europos akcijos muša rekordus: 10 ryškiausių 2026 metų lyderių ir kas juos į viršų kelia

    Europos akcijų rinkos 2026 metais tęsia įspūdingą kilimą ir vis dažniau fiksuoja naujas aukštumas. Plačios rinkos indeksas STOXX Europe 600 pasiekė rekordinius lygius, o EURO STOXX 50 taip pat dienos metu kilo iki visų laikų viršūnių.

    Ralis apima didžiąsias Europos biržas: Vokietijos DAX peržengė 26 100 ribą, Prancūzijos CAC 40 užkopė iki maždaug 8 700, o Italijos FTSE MIB pasiekė apie 53 540. Nuo 2026 metų pradžios bendras euro zonos „mėlynųjų žetonų“ indeksas paaugo apie 10 proc.

    Rinką į viršų kelia nebe „žinomi vardai“

    Šių metų lyderiai mažai primena tradicinius Europos portfelių favoritus. Prabangos prekių sektorius ir didieji farmacijos gigantai šį kartą lieka nuošalyje, o net ir bankai, nors ir turėję gerus metus, dažnai nusileidžia technologijų grandinės tiekėjams.

    Daugiausia uždirba bendrovės, kurios tiekia infrastruktūrą dirbtinio intelekto bumui: puslaidininkių gamybos įrangos, plokštelių, testavimo, pažangių substratų ir fotonikos sprendimų gamintojai. Investuotojai vis dažniau perka ne vartotojams atpažįstamus prekės ženklus, o DI kapitalo išlaidų lenktynes aptarnaujančius tiekėjus.

    Kodėl rekordai krenta vienas po kito

    Rinkų nuotaikas palaikė keli veiksniai vienu metu. Vienas svarbiausių impulsų buvo geopolitinės žinios, kurios prisidėjo prie naftos kainų kritimo ir sumažino infliacijos bei sąnaudų spaudimą Europos pramonei, transportui ir aviacijai.

    Investuotojus nustebino ir makroekonomika: Eurostato išankstinis vertinimas rodė, kad euro zonos ekonomika antrąjį ketvirtį augo 0,4 proc. per ketvirtį, o metinis augimas paspartėjo iki 1,0 proc. Spartesnis aktyvumas dažnai reiškia ir tvirtesnį įmonių pelnų pagrindą, todėl geresni rezultatai tampa papildomu argumentu akcijoms brangti.

    Dar vienas ramsčiu tapo įmonių ataskaitos: antrojo ketvirčio rezultatai daug kur pranoko lūkesčius. Tuo pačiu metu pasaulinė DI infrastruktūros paklausa mažą Europos technologijų tiekėjų grupę pavertė vienomis sparčiausiai brangstančių akcijų rinkoje.

    10 geriausių 2026 metų akcijų

    Žemiau pateikiamos STOXX Europe 600 sąraše esančios bendrovės, kurių akcijos 2026 metais iki rugpjūčio 5 dienos brango labiausiai, skaičiuojant įmones, kurių rinkos kapitalizacija siekia bent 1 mlrd. eurų. Dešimtuke matyti aiški kryptis: greta pavienių išimčių dominuoja puslaidininkių ir pramoninių technologijų grandinė.

    Dešimtoje vietoje atsidūrė „ArcelorMittal“, kurios akcijos paaugo 65,3 proc. Bendrovei padėjo geresnis pelningumas Europoje ir kapitalo grąžinimas investuotojams, o pramonės sektoriui papildomą toną suteikė aktyvesnė paklausa ir prekybos aplinkos pokyčiai.

    Devintoje vietoje – „Raiffeisen Bank International“ su 67,6 proc. kilimu. Banko rezultatams palankūs buvo aukštesnių palūkanų ir atsparios ekonominės veiklos derinys Vidurio ir Rytų Europoje, o investuotojai teigiamai vertino ir stipresnius kapitalo rodiklius.

    Aštuntoje vietoje įsitvirtino „Saipem“, brangusi 75,8 proc. Įmonė pasinaudojo atsinaujinusiomis investicijomis į jūrinės energetikos projektus, o solidus užsakymų portfelis rinkai suteikė daugiau užtikrintumo dėl ateities pajamų.

    Septintoje vietoje – „STMicroelectronics“, kurios akcijos pakilo 105,7 proc. Rinkos dėmesį traukė ženklai, kad puslaidininkių ciklas stabilizuojasi, o DI infrastruktūros paklausa vėl kelia užsakymų lūkesčius.

    Šeštoje vietoje rikiuojasi „AIXTRON“, šoktelėjusi 121,0 proc. Bendrovė gamina specializuotą įrangą pažangių puslaidininkių gamybai, o užsakymų augimą labiausiai skatino fotonikos ir galios lustų sprendimų banga.

    Penktoje vietoje – „Technoprobe“, kurios akcijos brango 135,1 proc. Nors įmonės vardas daugeliui mažai girdėtas, jos testavimo technologijos yra kritiškai svarbios prieš pažangiems lustams pasiekiant klientus, ypač DI taikymuose.

    Ketvirtoje vietoje – „ams-OSRAM“ su 136,2 proc. kilimu. Investuotojai įvertino įmonės finansinės padėties stiprinimą ir pažangą mikroLED kryptyje, kuri siejama su papildytosios realybės įrenginių plėtra.

    Trečioje vietoje išsiskiria vienintelė energetikos atstovė dešimtuke – „Tullow Oil“, pabrangusi 136,4 proc. Akcijai impulsą suteikė geresni laisvųjų pinigų srautų lūkesčiai, nors naftos kainų svyravimai išlieka svarbi rizika.

    Antroje vietoje – „AT&S“, šoktelėjusi 343,5 proc. Įmonė gamina pažangius substratus, kurie yra itin svarbūs sujungiant DI procesorius su atminties lustais didelio našumo serveriuose, o duomenų centrų investicijos tiesiogiai didina paklausą.

    Pirmoje vietoje atsidūrė „Soitec“, kurios akcijos pašoko 414,5 proc. Rinką labiausiai įtikino lūkesčiai, kad puslaidininkių medžiagų paklausa vėl auga, o fotonikos kryptis tampa viena svarbiausių DI infrastruktūros plėtros grandžių Europoje.

    Nors rekordai vilioja, analitikai paprastai primena, kad didžiausią grąžą duodantys segmentai dažnai būna ir jautriausi ciklams: pakanka sulėtėjusių užsakymų, pasikeitusių palūkanų lūkesčių ar geopolitinių sukrėtimų, kad nuotaikos rinkoje apsiverstų. Vis dėlto 2026 metų vaizdas rodo aiškią tendenciją: Europos rinkos variklis vis dažniau yra DI infrastruktūros tiekimo grandinė.

  • „Bank of America“ perspėja: Europos akcijose ryškėja kritimo ženklai – kas kelia didžiausią riziką

    „Bank of America“ perspėja: Europos akcijose ryškėja kritimo ženklai – kas kelia didžiausią riziką

    „Bank of America“ strategai perspėja, kad Europos akcijų rinkoje garsėja signalai, rodantys padidėjusią staigesnės korekcijos ar kainų kritimo riziką artimiausiomis savaitėmis. Banko vertinimu, tai matyti iš jų stebimo impulso indikatoriaus, kuris nukrito į vadinamąją pavojingą zoną.

    Kalbama apie Europos impulso įsitikinimo indikatorių, kuris matuoja, kiek tvarus yra nesenas akcijų kainų judėjimas ir kokia tikėtina jo kryptis ateityje. Strategų teigimu, rodiklis smuko iki 17, o riba, žemiau kurios istoriškai dažniau didėja staigesnio apsisukimo tikimybė, yra 30.

    Kas stumia signalą į pavojų?

    „Bank of America“ nurodo, kad neigiamą signalą sustiprina visi trys indikatoriaus komponentai: numanomas kintamumas, impulso kintamumas ir tendencijos apsisukimo rizika. Kitaip tariant, rinkoje daugėja požymių, kad kainų kryptis gali tapti labiau priklausoma nuo staigių svyravimų, o ne nuo nuoseklios tendencijos.

    Banko kiekybinės analizės strategė Paulina Strzelinska pabrėžė, kad išryškėja kintamumo nulemtos režimo kaitos rizika, taip pat matyti tendencijos greitėjimo požymių. Vis dėlto, anot jos, tai dar neatrodo kaip pilnai susiformavęs impulso burbulas.

    Ką tai reiškia investuotojams?

    Impulsas yra vienas svarbiausių veiksnių kiekybinėje prekyboje, greta vertės ir kintamumo signalų, kuriais remiasi ir mašininio mokymosi metodus taikantys fondai. Kai impulso signalai silpnėja, tokie fondai dažnai mažina riziką arba perbalansuoja portfelius, o tai gali sustiprinti rinkos judėjimą.

    „Bank of America“ analizė taip pat fiksuoja, kad į Europą orientuoti akcijų fondai per pastarąją savaitę patyrė daugiau nei 1,4 mlrd. eurų išėmimų. Tai jau penkta iš eilės savaitė, kai matomi grynieji pinigų srautai į išėjimą, o tokia dinamika paprastai signalizuoja atsargesnę nuotaiką regione.

    Obligacijų nervingumas persimeta į akcijas?

    Perspėjimas pasirodė tuo metu, kai rinkoje daugėja kalbų apie galimą korekciją, ypač jei obligacijų rinkos svyravimai sustiprėtų. Investuotojai dažnai stebi, ar kylant pajamingumams ir didėjant neapibrėžtumui obligacijų rinkoje, rizikingesnis turtas, įskaitant akcijas, nepradės reaguoti vėluodamas.

    CNBC cituotas „Premier Miton Investors“ investicijų vadovas Neil Birrell akcentavo, kad obligacijų ir akcijų rinkos šiuo metu siunčia skirtingus signalus apie ekonominį foną. Jo teigimu, tai gali būti tik laiko klausimas, kada obligacijų rinkos nervingumas labiau persiduos akcijoms.

    Nors tokie indikatoriai nėra tiksli prognozė, jie dažnai naudojami kaip rizikos termometras, ypač vertinant 4–8 savaičių laikotarpį. Investuotojams tai gali reikšti didesnį poreikį atkreipti dėmesį į portfelio riziką, sektorių koncentraciją ir kintamumo šuolių tikimybę Europos rinkose.

  • DI euforija persimetė į Europą: šių akcijų šuolis pribloškia, bet analitikai įspėja

    DI euforija persimetė į Europą: šių akcijų šuolis pribloškia, bet analitikai įspėja

    JAV ir Kinijos bendrovės iki šiol diktavo DI bumą, tačiau dalis Europos technologijų įmonių 2026 metais išsiveržė į lyderius. Investuotojų dėmesį labiausiai traukia infrastruktūrą kuriantys žaidėjai: lustų gamybos įranga, duomenų centrų ryšiai ir optiniai sprendimai.

    Ryškiausias pavyzdys – Vokietijos „Aixtron“, gaminanti puslaidininkių gamybai reikalingą įrangą. Jos akcijos nuo metų pradžios šoktelėjo apie 189 proc., o per pastaruosius 12 mėnesių prieaugis, kaip skelbiama rinkos apžvalgose, viršijo 300 proc.

    Bumas remiasi infrastruktūra

    Investuotojai vis dažniau renkasi ne DI modelių kūrėjus, o vadinamuosius DI įgalintojus: duomenų centrų plėtrai būtinus tinklus, aušinimą, energijos sprendimus ir lustų gamybos grandinės įrangą. Tokia kryptis ypač sustiprėjo augant skaičiavimo pajėgumų paklausai ir kapitalo išlaidoms duomenų centruose.

    J.P. Morgan strategas Fabio Bassi pabrėžė, kad Europoje veikia ir pasiūlos trūkumo efektas: regione mažai didelių, likvidžių įmonių, kurias būtų galima laikyti grynais DI statymais. Dėl to kapitalo srautai, pasak jo, koncentruojasi siaurame akcijų rate, kuris suvokiamas kaip DI pakaitalas.

    Nuo „Nokia“ iki puslaidininkių

    Italijos „Technoprobe“, gaminanti plokštelių testavimo įrangos komponentus, šiemet fiksavo apie 129 proc. kilimą. Tuo metu puslaidininkių gamintoja „STMicroelectronics“ 2026 metais pabrango apie 133 proc., o rinkos komentatoriai tai sieja su platesne lustų paklausos banga, kurią kursto DI plėtra.

    Su DI infrastruktūros tema siejama ir Suomijos „Nokia“, pastaraisiais metais akcentuojanti duomenų centrų tinklus ir optinę įrangą. Šiemet jos akcijos, remiantis rinkos duomenimis, pakilo apie 108 proc., o bendrovės kryptis dažniau vertinama per duomenų centrų ryšių ir talpos didinimo prizmę.

    Kodėl Europa vis tiek atsilieka?

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad kelių akcijų ralis dar nereiškia plataus Europos DI sektoriaus atgimimo. „Morningstar“ analitikas Martinas Szumski teigė, kad Europoje DI infrastruktūros diegimas gali vykti lėčiau dėl kitokios reguliacinės aplinkos nei JAV.

    Rizikas didina elektros tinklų pralaidumo ribos, kai kuriose šalyse svarstomi ar taikomi duomenų centrų plėtros apribojimai, taip pat reikalavimai, kylantys iš Europos Sąjungos DI akto. Tai reiškia, kad net ir augant paklausai, projektų įgyvendinimo tempą gali riboti energijos ir leidimų klausimai.

    Šios istorijos pamoka investuotojams – Europa kol kas laimi ne per DI programinės įrangos gigantus, o per siaurą infrastruktūros įmonių kanalą. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad tik vėliau didesnę grąžą gali sugeneruoti sektoriai, kurie DI masiškai pritaikys, pavyzdžiui, finansinės paslaugos, sveikatos apsauga ar robotika.

  • „AllianceBernstein“ išsirinko favoritą gynyboje: kodėl „Renk“ akcijos staiga tapo viliojančios?

    „AllianceBernstein“ išsirinko favoritą gynyboje: kodėl „Renk“ akcijos staiga tapo viliojančios?

    Turto valdytoja „AllianceBernstein“ gynybos sektoriuje išskiria Vokietijos bendrovę „Renk“, gaminančią tankų pavarų dėžes, transmisijas ir kitas specializuotas sistemas. Bendrovės portfelio valdytojas Marcusas Morrisas-Eytonas teigia, kad pastarasis Europos gynybos akcijų atoslūgis atvėrė patrauklesnius įėjimo taškus ilgalaikėms karinių išlaidų tendencijoms.

    Europos gynybos įmonių akcijos 2025 metais buvo tarp ryškiausių laimėtojų, tačiau vėliau dalis rinkos dalyvių pradėjo vertinti rizikas atsargiau. Pasak M. Morriso-Eytono, po įspūdingo kilimo investuotojai vis dažniau klausia, ar planuojamas gynybos biudžetų augimas bus įgyvendintas sklandžiai ir laiku.

    „Matėte, kad investuotojai vis labiau klausia apie augančių gynybos išlaidų įgyvendinimo riziką“, – sakė Marcusas Morrisas-Eytonas.

    Jo vertinimu, Vokietijoje gynybos užsakymų tempą lėtina neišvengiami biudžetinių sprendimų vėlavimai ir viešųjų pirkimų biurokratija. Dėl to dalies sektoriaus bendrovių vertinimai atvėso, o anksčiau brangiai vertintos akcijos tapo pigesnės, palyginti su buvusiais lygiais.

    „Renk“ „AllianceBernstein“ akyse išsiskiria kaip ilgesnio ciklo gynybos investicija. Bendrovė specializuojasi platformų komponentuose, kurie turi ilgą eksploatacijos laiką ir generuoja tęstines pajamas iš priežiūros, remonto ir atsarginių dalių tiekimo.

    „Šio modelio grožis tas, kad jis labai orientuotas į aptarnavimą po pardavimo: pardavus transmisiją, atsiveria 10–20 metų aptarnavimo galimybė“, – sakė Marcusas Morrisas-Eytonas.

    Pasak jo, skirtingai nei vienkartiniai ginkluotės ar amunicijos pardavimai, tankų ir kitų šarvuotosios technikos komponentų verslas suteikia ilgesnį užsakymų ir priežiūros matomumą. Tokia struktūra, anot investuotojo, gali būti patraukli tuomet, kai rinkoje mažėja euforija, o dėmesys grįžta prie prognozuojamų pinigų srautų.

    Kartu ekspertai atkreipia dėmesį, kad gynybos sektoriaus perspektyvą Europoje vis labiau formuoja ne vien trumpalaikiai politiniai pareiškimai, bet ir praktiniai pajėgumų didinimo barjerai. Tarp jų dažniausiai minimi riboti gamybos pajėgumai, tiekimo grandinių problemos, ilgi sertifikavimo ir pirkimų terminai bei kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, todėl užsakymų realizavimas gali užtrukti ilgiau nei tikisi rinka.