JAV kadencijos vidurio rinkimuose demokratai laimėjo ir Atstovų Rūmus, ir Senatą, o tai tapo rimtu smūgiu Donaldo Trumpo politinei darbotvarkei. Vis dėlto Europos sostinėms ir rinkoms svarbiausias klausimas lieka tas pats: ar tai sumažins tarifų grėsmę ir ką tai reikš paramai Ukrainai.
Kaip skelbia „Euronews“, iki 10:05 Vidurio Europos laiku demokratai buvo užsitikrinę 228 vietas Atstovų Rūmuose – dešimčia daugiau, nei reikia daugumai. Senate jie perėmė septynias vietas iš respublikonų, įskaitant pergales tokiose valstijose kaip Teksasas, Ohajas, Kanzasas ir Meinas.
Rinkėjų nuotaikoms didelę įtaką darė kainos: apie du trečdaliai apklaustųjų rinkimų dieną teigė, kad Trumpo tarifai pakenkė ekonomikai. Pats prezidentas pareiškė priimsiąs rezultatus, tačiau pabrėžė, kad jų nelaiko asmeniniu smūgiu.
Trumpas kartu aiškiai leido suprasti, kad gali blokuoti demokratų iniciatyvas veto teise, nors viešai užsiminė ir apie galimą bendradarbiavimą. Tai reiškia, kad Vašingtone artėja politinė aklavietė, o jos pasekmės Europai ir investuotojams gali būti nevienareikšmės.
Tarifų grėsmė Europai niekur nedingsta
Nors Kongreso kontrolė pasikeitė, tarifų klausimu demokratai gali turėti ribotą poveikį. Straipsnyje pažymima, kad Trumpo tarifai nebėra tiesiogiai priklausomi nuo Kongreso sprendimų.
Po to, kai Aukščiausiasis Teismas vasarį panaikino vadinamuosius „nepaprastosios padėties“ tarifus, administracija tarifų mechanizmą perkėlė į JAV prekybos teisės 301 skyrių. Šis kelias leidžia prezidentui veikti be įstatymų leidėjų balsavimo.
Demokratai gali rengti klausymus, daryti spaudimą politiniais kanalais ar vilkinti kai kurių kandidatų tvirtinimą, tačiau paprastai negali lengvai atimti prezidento galios šioje srityje. Kai kurie ekonomistai neatmeta ir scenarijaus, kad politinė priešprieša Vašingtone prezidentą gali dar labiau skatinti remtis vienašaliais sprendimais.
Ukrainos finansavimas: Kongresas gali skirti, bet Baltieji rūmai – nespausti „starto“
Pasikeitusi dauguma Senate reiškia, kad demokratai vadovaus komitetams ir spręs, kurie Trumpo paskirti pareigūnai bus patvirtinti, kai naujas Kongresas pradės darbą sausį. Dalis demokratų taip pat siekia patvirtinti papildomas lėšas Ukrainai.
Tačiau esminė problema – ne vien lėšų įrašymas į įstatymą. Pastaraisiais dvejais metais Baltieji rūmai, kaip teigiama, yra sulaikę jau patvirtintas lėšas iki finansinių metų pabaigos, kai jos nebeišnaudotos tiesiog nustoja galioti.
Todėl net ir demokratiškas Kongresas gali susidurti su situacija, kai lėšos formaliai patvirtintos, bet praktiškai neišmokamos. Europos vyriausybėms siunčiamas signalas paprastas: planuojant paramą svarbu remtis ne tik pažadais ar įstatymo eilutėmis, bet ir realiai pasiekiančiais pinigų srautais.
Rinkos: kilo bankai, šoktelėjo auksas, smuko gynybos sektorius
Po nervingos pradžios Europos biržos pasuko į pliusą. Apie 10:00 Vidurio Europos laiku „Euro Stoxx 50“ indeksas kilo 0,8 proc., Vokietijos DAX – 0,6 proc., o Ispanijos IBEX 35 šoktelėjo 1,6 proc.; JAV akcijų ateities sandoriai taip pat atsigavo.
Didžiausiais laimėtojais tapo bankai: „Deutsche Bank“ brango 3,6 proc., „Intesa Sanpaolo“ – 3,3 proc., „Commerzbank“ ir „Société Générale“ – po 3,1 proc., o „Santander“ ir „UniCredit“ – po 3 proc. Kilo ir švarios energetikos bendrovės – pavyzdžiui, Ørsted akcijos pašoko 7,3 proc., o „Vestas“ – 5,2 proc.
Kita kryptimi judėjo gynybos sektorius: investuotojai baiminosi, kad demokratiškas Kongresas gali pristabdyti Trumpo skatinamą JAV karinių išlaidų augimą. Tarp kritusiųjų minimos BAE Systems (–5,2 proc.), Hensoldt (–4,9 proc.), Thales (–4,5 proc.), Saab (–3,8 proc.) ir Rheinmetall (–3,2 proc.).
Tuo metu saugaus prieglobsčio paieškos kėlė tauriuosius metalus: auksas brango 2,7 proc. iki 4 035 JAV dolerių už unciją, sidabras kilo 4 proc. iki 51,76 JAV dolerio. Euras stiprėjo 0,5 proc. iki 1,1247 JAV dolerio, o JAV iždo obligacijų pajamingumai smuko.
Investuotojai dažnai palankiai vertina politinę aklavietę, nes ji sumažina staigių ir didelių teisėkūros pokyčių tikimybę. Tačiau šiame cikle papildoma rizika išlieka JAV skolos limitas: jei ginčai dėl jo pakėlimo užsitęstų, tai galėtų didinti skolinimosi kainą, o ne ją mažinti.